Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Puikios drapanos“ atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-481-191/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovei UAB „Puikios drapanos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų savininkės pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Byloje nustatyta ir ši aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso 161,50 kv.m bendro ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11-12). Minėta apeliantei nuosavybės teise priklausanti patalpa yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ kreipusis į teismą dėl skolos, kurią sudaro paskaičiuota mokėti suma už atliktus namo remonto darbus, iš apeliantės priteisimo, apeliantė neigia savo pareigą mokėti prašomą priteisti sumą nurodydama, kad remonto darbai buvo atlikti neturint namo bendraturčių susirinkimo sprendimo dėl mintų remonto darbų, o taip pat kad darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė egzistuojant apeliantės pareigą atlyginti ieškovei už atliktus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atliktų remonto darbų pobūdžio

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliaciniame skunde apeliantės nurodyti argumentai nei dėl atliktų remonto darbų pobūdžio, nei dėl gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo nebuvimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, pripažįsta, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai nėra konstatuota ir nurodyta, kad ieškovės atlikti remonto darbai yra priskirtini darbams, kurie yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės atlikti remonto darbai būtent tokie ir buvo.

2009 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 60-18-113 (t. 1, b.l. 39-40) nustatyta, kad atlikus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės apžiūrą vizualiai patikrinus fasado būklę iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo nustatyta, kad parapetų tinkas nuo drėgmės vietomis nukritęs, plytos aptrupėję, krintantis tinkas kelia pavojų (duomenys neskelbtini) vaikštantiems žmonėms, todėl nurodyta skubiai imtis priemonių, sustatyti įspėjamuosius ženklus, pagal galimybę įrengti laikiną aptvėrimą, organizuoti parapetų apskardinimą bei nutrupėjusio tinko atstatymą. Minėtame akte nurodyta, kad privalomieji remonto darbai vykdomi nuolatinių ir kasmetinių stebėjimų pagrindu, o statinio techninės priežiūros patikrinimą atlikę specialistai pareikalavo ne tik organizuoti tikrinimo metu pastabėtų defektų šalinimą, tačiau ir nurodė, kad apie patikrinimo akte nustatytų privalomųjų darbų įvykdymą būtina informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrį. 2009 m. kovo 2 d. atlikus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą siekiant įvertinti išorinių mūro sienų būklę buvo nustatyta, kad dėl ilgalaikio kritulių vandens poveikio yra stipriai aptrupėjęs plytų mūras, namo lietaus nuvedimo sistemos latakai yra netvarkingi ir nesandarūs, todėl iš jų prasiskverbęs vanduo tiesiogiai bėga per namo karnizus ir ardo juos, nukritęs apdailinis tinkas ir suaižėjęs plytų mūras, ištrupėjusi ir toliau vyksta mūro erozija, dėl ko atskilę konstrukcijų gabalai krenta žemyn ir kelia grėsmę praeinančių pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei. Nustačius esamus trūkumus konstatuota, kad esami pastato karnizai netenkina statybos techninio reglamento STR. 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimų, neužtikrinama konstrukcijų saugaus eksploatavimo sąlygos, dėl ko buvo rekomenduota nedelsiant atlikti šiuos darbus: įrengti tvarkingą lietaus nuvedimo sistemą, nuo pažeistų sienų nuimti atskilusias mūro dalis, paruošti sienų paviršių ir panaudojant restauracines statybines medžiagas atstatyti ankstesnę pastato architektūrinę būklę (t. 1, b.l. 41-42). Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovės atlikti namo remonto darbai buvo būtini ir susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nenurodė, kad ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomaisiais reikalavimais, neleidžia spręsti, jog atlikti darbai tokie nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pastato remontas buvo atliktas laikantis teisinių reikalavimų bei gavus visus būtinus sutikimus ir leidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė atliktų darbų pobūdžio neginčija, neneigia, kad ieškovė atliko nurodytus gyvenamojo namo remonto darbus, todėl nėra pagrindo abejoti atliktų darbų pobūdžiu ir jų būtinumu. Nesutiktina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima spręsti, jog buvo poreikis atlikti viso namo (fasado) remontą, kadangi iš pateiktų įrodymų spręstina, jog kalbama tik apie atskirus konstrukcinius elementus. Kaip jau buvo nurodyta, 2009 m. kovo 2 d. atliktos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo nustatyta, kad nukritęs apdailinis tinkas ir suaižėjęs plytų mūras, ištrupėjusi ir toliau vyksta mūro erozija, dėl ko rekomenduota nedelsiant nuo pažeistų sienų nuimti atskilusias mūro dalis, paruošti sienų paviršių ir panaudojant restauracines statybines medžiagas atstatyti ankstesnę pastato architektūrinę būklę. Taigi nurodytu atveju nėra kalbama tik apie atskiras gyvenamojo namo dalis, o kalbama apie viso namo pažeistas sienas, jų paviršiaus paruošimą ir atstatymą į ankstesnę būklę. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo būklė kėlė pavojų gyvenamojo namo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, dėl ko ieškovė privalėjo kuo skubiau imtis priemonių nurodytiems pastato trūkumams pašalinti. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl kylančio realaus pavojaus praeiviams buvo būtina imtis veiksmų ir atstatyti ankstesnę pastato architektūrinę būklę, dėl ko administratorius, nustatęs, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalėjo imtis veiksmų ir įgyvendinti statiniui keliamus reikalavimus, kadangi nesiimdamas jokių veiksmų būtų pažeidęs savo, kaip administratoriaus, pareigas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad norint konstatuoti buvus poreikį atlikti viso fasado remonto darbus, turėjo būti pateiktas į bylą atitinkamą kvalifikaciją turinčių narių sudarytos komisijos aktas, dėl ko tokio akto nesant byloje teismas pagrįstai ir nekonstatavo atitinkamų darbų privalomumo. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas tiek 2009 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 60-18-113, tiek ir 2009 m. kovo 2 d. apžiūros aktas. Apeliantė šiuose aktuose nustatytų duomenų ir aplinkybių neginčijo, dėl juos pasirašiusių asmenų kvalifikacijos abejonių nekėlė, dėl to nėra jokio pagrindo abejoti šiuose aktuose nurodytų duomenų patikimumu, o kartu ir teigti, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atliktinų darbų privalomą pobūdį.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sprendimo dėl remonto darbų atlikimo

Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir tuo pagrindu, kad, apeliantės teigimu, dėl atliktų remonto darbų nebuvo priimtas patalpų savininkų susirinkimo sprendimas atlikti atitinkamus darbus, dėl ko teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai atlikti turint savininkų sutikimą.

Apeliantės teigimu, dėl atliktų remonto darbų nebuvo priimtas patalpų savininkų susirinkimo sprendimas atlikti atitinkamus darbus, dėl ko teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai atlikti turint savininkų sutikimą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl atliktinų remonto darbų nebuvo priimtas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, negalima sutikti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl atliktinų remonto darbų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 44-50) pagrindžia, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administruojamo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ bendraturčių apklausa, kurios metu buvo sprendžiama dėl namo remonto darbų. Pažymėtina, kad namo bendraturčiams pateiktoje anketoje buvo pateikti išsamūs duomenys apie planuojamus atlikti remonto darbus, jų kaina, apmokėjimo tvarka, todėl spręstina, jog apklausos anketoje pateikti atsakymai gali būti prilyginami gyvenamojo namo bendraturčių sprendimui dėl atliktinų remonto darbų. Pažymėtina, jog nurodytose apklausos anketose yra aiškiai ir konkrečiai išreikšta kiekvieno iš namo bendraturčių valia dėl atliktinų remonto darbų, todėl jos negali būti laikomos jokios teisinės galios neturinčiais dokumentais, o pati apklausa taip pat nelaikytina neturinčia jokios teisinės galios. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra pateikta atitinkama tvarka apibendrintų ir įformintų balsavimo rezultatų kaip namo bendraturčių sprendimo, tačiau konkretaus tokio dokumento nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neleidžia spręsti, kad gyvenamojo namo patalpų ir butų savininkai neišreiškė savo valios ir konkretaus sprendimo dėl atliktinų remonto darbų. Konkrečios sprendimo įforminimo tvarkos ir formos nesilaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali sąlygoti daugumos namo gyventojų nuomonės neįvertinimo. Pažymėtina, kad, ieškovės teigimu, remonto darbai buvo atlikti namo gyventojų prašymu, ką patvirtina ir apklausos anketų duomenys, remiantis kuriais nustatyta, kad net 6 iš 8 butų ir kitų patalpų savininkai pritarė planuojamiems atlikti remonto darbams. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė namo remonto darbus atliko turėdama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą dėl atliktinų remonto darbų. Priešinga išvada neatitiktų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus savininkų apklausą ir tokiu būdu išsiaiškinus jų nuomonę dar kartą organizuoti jų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl remonto darbų, ieškovei būtų ne tik kad nenaudinga materialinių išteklių eikvojimo, bet ir laiko, tiek ir ieškovės, tiek ir gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, eikvojimo prasme. Esant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštai savininkų nuomonei dėl atliekamų remonto darbų, papildomų veiksmų dėl jų sprendimo tinkamo įforminimo atlikimas nagrinėjamu atveju nebūtų pateisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, jog teismas pagrįstai apklausos duomenis prilygino savininkų sprendimui, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apklausos atlikimu ir jos rezultatų įforminimu, nelaikytini reikšmingais priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl įrodymų vertinimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrė˛ęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atitinkamos priteistos už remonto darbus išlaidos yra patirtos, kadangi byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė tam tikras išlaidas, susijusias su remonto atlikimu, yra apmokėjusi. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras būtų įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą. Apeliantės teigimu, ieškovei nepateikus nei atitinkamų išlaidų apmokėjimą, nei jų įtraukimą į ieškovės apskaitą patvirtinančių dokumentų turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija ir konstatuota, kad atitinkamos išlaidos nebuvo nei apmokėtos, nei įtrauktos į ieškovės apskaitą, kadangi jos yra fiktyvios. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas išlaidų už atliktus remonto darbus apmokėjimo remonto darbus atlikusiai įmonei klausimas, dėl ko teigti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nurodytų išlaidų iš apeliantės, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, ar ieškovė yra apmokėjusi už atliktus remonto darbus juos atlikusiai įmonei ar ne, nesudaro pagrindo konstatuoti išnykus apeliantės pareigą apmokėti už namo remonto darbus. Pažymėtina, kad ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia išlaidas remonto darbams, todėl laikytina, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog skola susidarė teisėtai, o atsakovė privalėjo proporcingai jos turimos patalpos plotui jos dalį apmokėti. Apeliantė neginčija fasado remonto darbų atlikimo fakto ir kokybės, nepateikė jokių įrodymų, kad darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, dėl ko jos nurodyti argumentai dėl galimų įrodymų apie atliktų darbų apmokėjimą trūkumą, laikytini tik kaip siekis išvengti tinkamai vykdyti savo pareigą apmokėti už namui atliktus darbus bei suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį ir išlaidas už atliktus remonto darbus, dėl ko remdamasis savo vidiniu įsitikinimu pagrįstai sprendė šias išlaidas esant įrodytomis.

Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai, vien tik remdamasis ieškovės pateikta sąskaita sprendė apie apeliantės ieškovei mokėtinos sumos dydį, kadangi pateikta sąskaita nepatvirtinta apeliantės ieškovei mokėtinos sumos, o kitų nurodytos sumos paaiškinimų ir pagrindimų byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad apeliantė neginčijo ieškovės pateiktos apmokėjimui sąskaitos, nors nurodyta skolos suma yra susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir apeliantei visą šį laiką skolos suma buvo žinoma. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, o taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą aiškiai nurodė skolos sudėtines dalis, nurodydama, kad dalį skolos sudaro išlaidos už projekto parengimą, o likusią dalį – remonto darbų išlaidos, taip pat pateikdama duomenis apie mokėtiną sumą už 1 kv.m. ir konkretų apeliantei priklausančių patalpų plotą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė nurodė, jog, atsižvelgiant į apeliantei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą bei ieškovės nurodytą vienam kvadratiniam metrui tenkančių remonto darbų sumą, suma už atliktus remonto darbus neturėtų viršyti 4 066,57 Lt, tačiau pažymėtina, kad apeliantė neatsižvelgė į išlaidas projekto parengimui. Apeliantei priskaičiuotą sumokėti sumą 5 054,79 Lt sudaro 989,77 Lt už atliktą projektą ir 4 065,02 Lt už fasado remonto darbus, t. y. fasado remonto darbų suma yra net mažesnė, nei ta, su kuria sutinka apeliantė. Apeliantės teigimu, mokėtina suma turėtų būti mažesnė, kadangi viso gyvenamojo namo bendras plotas yra 900,26 kv.m, o apeliantei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas yra 161,50 kv.m, todėl perskaičiavus išlaidas pagal UAB „Aspa“ sąmatoje nurodytą remonto darbų kainą apeliantės mokėtina suma yra 3 868,06 Lt. Pa˛ymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 900,26 kv.m, o byloje esančio 2009 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 60-18-113 negalima laikyti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu visą gyvenamojo namo bendrą plotą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ir ieškovės nurodytas aplinkybes apie gyvenamojo namo bendrą plotą remonto atlikimo metu, o teismo iniciatyva gauti duomenys apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą plotą patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 10 d. kadastro duomenimis bendras namo plotas yra 937.08 kv. m (https://www.registrucentras.lt/ntr/paieska/r.php?trn_nr=20&reg_nr=92124&ntr=NTR311&ist=on). Nesant galimybės nustatyti bendrą namo plotą remonto atlikimo metu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į namo bendraturčių sutikimu nustatytą bendrą fasado remonto darbų 1 kv.m kainą, į tai, kad kitiems bendraturčiams mokėtinos sumos buvo paskaičiuotos taip pat pagal ieškovės pateiktus duomenis apie bendrą gyvenamojo namo plotą, į tai, kad apeliantė neįrodė namo bendrą plotą esant didesnį, nei kad nurodė ieškovė, sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovės nurodytos sumos priteisimas iš apeliantės.

Dėl teismo sprendimo prejudicinės reikšmės

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-836-615/2012 nurodydamas, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kitoje byloje nenustatinėjamos. Minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, kadangi apeliantė anksčiau nurodytoje byloje nedalyvavo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka, kadangi minėtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Remiantis CPK 182 straipsniu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Skundžiamame sprendime nurodytoje Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-836-615/2012 dalyvavo tik ieškovė kaip viena iš bylos šalių, tačiau apeliantė nagrinėjamoje byloje nedalyvavo, dėl ko negalima sutikti su teismo nurodytu argumentu, kad pirmiau paminėtas teismo sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytu sprendimu galėjo remtis kaip suformuota teismų praktika, tačiau negalėjo teigti, kad minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamu atveju. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės byloje išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes ir nurodė šį teismo sprendimą tik kaip papildomą argumentą dėl ieškinio pagrįstumo, spręstina, kad nurodytas teismo argumentas neturėjo esminės reikšmės priimtam teismo sprendimui, dėl ko apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šis teismo sprendimas nėra pateiktas į bylą, kadangi minėto teismo sprendimo kopija yra civilinėje byloje (t. 1, b.l. 172-174).

Atsižvelgiant pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į visas tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo daugiabučio namo išlaikymo, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą atlyginti administratoriui jo prašomas priteisti sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.