Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2023-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-390-890/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
II-390-890/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00353-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
G. E.
Kategorijos
  • 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-390-890/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00353-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 16.9.8.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. lapkričio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu, Erikai Grigišienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, procesinius dokumentus sutikęs gauti elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8675-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. E. 2023 m. liepos 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 3 d., 5.44 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio iki 2023 m. liepos 16 d. 23 val. 59 min. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – J. E., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu – J. E. (b.l. 5-6).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. K., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. E., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2023 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-8675-2023, kuriuo nenustačius G. E. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu G. E. paskirta administracinė nuobauda – 100 eurų dydžio bauda (b. l. 4).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugpjūčio 24 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens G. E. skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 28 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra naikintinas, kadangi nutarimas teisiškai nepagrįstas ir priimtas nesilaikant teisės normų reikalavimų. Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo (2022 m. kovo 15 d. redakcijos Nr. XIV-934) 8 straipsnyje reglamentuota orderio apsaugos nuo smurto skyrimo tvarkai keliami reikalavimai, taip pat asmenų, skyrusių orderį, pareigos. Įstatymo tiksluose įvardinta, kad tai yra prevencinė nuo smurto artimojoje aplinkoje priemonė, tačiau savo turiniu tai procesinė prievartos priemonė, todėl apie jos taikymą asmuo, kuriam ji yra taikoma turi būti informuotas tinkamai ir realiai supažindintas su jam taikomais įpareigojimais ir teisėmis, nes tik po to gali kilti atsakomybė numatyta šiame įstatyme. Skunde pareiškėjas nurodo, jog jis nebuvo informuotas nei raštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis apie jo atžvilgiu priimtą orderį. Tuo pačiu jis nebuvo informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus ir jo teises. Prašo teismo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b.l. 3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis 2023 m. liepos 3 d. buvo bare. Jis išgėręs ėjo namo, grįžęs atsisėdo į automobilį, nes jis niekada išgėręs neina namo. J. E. žinojo apie išduotą arešto orderį jo atžvilgiu. Jis nesuprato, apie ką ji kalba. Ji susinervino, kad jis yra automobilyje, ir iškvietė ir policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Jis nuo 2023 m. liepos 2 d. buvo bare ir gėrė. Būdamas bare jis sulaukė moters skambučio, kuri pasakė, kad jis 15 parų nebūtų namuose. Jis galvojo, kad skambina ir iš jo juokiasi žmona su draugėmis. Jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu išduotą orderį. Jam pareigūnė neišaiškino apie orderio vykdymo sąlygas, įpareigojimų nevykdymą ir kitas sąlygas. Jis nežino, kada jam liepos 2 d. buvo išrašytas orderis. Kai buvo bare, jo žmona jam skambino, kad jis grįžtų namo. Jo žmona pasakė, kad liepos 2 d. buvo atvykę policijos pareigūnai. Šiuo metu jis vėl gyvena orderyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Jis namuose toliau gyvena nuo 2023 m. liepos 16 d. Jis sužinojo, kad negali gyventi namie tik tada, kai gavo skundžiamą nutarimą, kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda – bauda. Jo elektroniniame pašte nebuvo jokio elektroninio laiško apie jo atžvilgiu išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį. Jis nepasirašė ir negavo minėto orderio. Prašo teismo skundžiamą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja J. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, dėl kokio įvykio yra kviečiama liudyti. Buvo barnis namuose, buvo iškviesta policija, 2023 m. liepos 2 d. G. E. atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2023 m. liepos 3 d. ji pati iškvietė policijos pareigūnus, nes G. E. grasino jai. Ji žinojo apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išduotą orderį. Ji negavo minėto orderio nei elektroniniu paštu, nei telefonu. Ji pati G. E. pasakė apie jo atžvilgiu išduotą orderį, o ne policijos pareigūnai. G. E. nebuvo namuose, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie ir išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Policijos pareigūnai pasakė jai, kad G. E. 15 dienų negali įeiti į namus. 2023 m. liepos 3 d. ji nenorėjo jo įleisti į namus, pasakė jam: „ čiuožti lauk“, nes jis 15 dienų negali artintis prie jos ir įeiti į namus. Jis nėjo į namus. Ji pareigūnams vaizdo įraše nurodė, kad jis įėjo į laiptinę. Ji atidarė virtuvės langą ir jam pasakė, kad jis nesiartintų prie jos.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena įvykį. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje orderiu skirtų įpareigojimų pažeidimo. Tai dar buvo naujovė. Jis neatsimena, ką tiksliai kalbėjo su J. E.. Jiems buvo pasakyta ir išaiškinta, jei nustatyta, kad buvo pažeistos smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygos, tai tuomet reikia surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Darbe daug įvykių, susijusių smurto artimoje aplinkoje orderiu išdavimu, todėl jis neatsimena tikslių šio įvykio aplinkybių. Nuvykus į įvykio vietą, jis matė prie automobilio sudėtą lagaminą. Daugiau nieko išskirtinio negali pasakyti apie šį įvykį.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo G. E. skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad G. E. surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis nenurodė, jog jam nėra žinoma, kad jam yra skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, o teigė, kad jis buvo automobilyje, o jo žmona pati prie jo priėjo, iš ko darytina išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jis negali kontaktuoti su žmona. Taip pat peržiūrėjus pareigūnų surašiusių G. E. administracinio nusižengimo protokolą „Body“ vaizdo įrašą, jame girdisi kaip G. E. sako, jog tyrėja išrašiusi jam orderį buvo susisiekusi su juo telefonu ir išaiškino, jog jis negali artintis prie žmonos 15 dienų. G. E. skunde nurodytomis aplinkybėmis siekia išvengti administracinės atsakomybės bei jame išdėstyti pasisakymai laikytini gynybine pozicija. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas ir kita rašytinė medžiaga), kad padaryta skundžiamame nutarime padaryta nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuotą veiką (b.l. 15-16).

Iš byloje esančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pavojų keliantis asmuo – G. E., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), orderio skyrimo laikas – 2023 m. liepos 2 d. 13.03 val., orderis galioja iki 2023 m. liepos 16 d. 23.59 val., vieta – (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Pavojų keliančiam asmeniui, t.y. G. E. nustatyti šie įpareigojimai: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2) nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamoje vietoje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3) nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens J. E. ir kartu su ja gyvenančio vaiko A. E.; 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. E. ir kartu su ja gyvenančia A. E. Orderio 6 dalyje išaiškinta atsakomybė už paskirto orderio įpareigojimų nesilaikymą. Orderį 2023 m. liepos 2 d. 13.03 val. pasirašė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio tyrėjas E. Ž. (b.l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog 2023 m. liepos 3 d. atvykusiems policijos pareigūnams J. E. nurodo, kad G. E. ją puolė ir visokiais žodžiais ją išvadino po buto langais, taip pat nurodo, kad jo rūbai sudėti lagamine (parodo į lagaminą, esantį lauke). Taip pat policijos pareigūnams paaiškina, kad G. E. negali artintis 15 dienų prie jos ir namų. Jis pamatęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, išėjo. Namuose yra nepilnamečiai vaikai. Vakar buvo atvykusi policijos pareigūnė, kuri norėjo paimti namų raktus iš G. E. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnai viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje pamato G. E. (vaizdo įrašo laikas – 08 min. 14 s), kuriam pasako, jog jis pažeidė smurto artimoje aplinkoje orderį. G. E. paklausia „kokį orderį“, taip pat nurodo, kad jis buvo automobilyje, o J. E. jam beldė („baladojo“) į automobilio langą. Policijos pareigūnams grįžus į kiemą, prie G. E. automobilio, asmuo atsisako tikrintis neblaivumą (14 min. 08 s) (b.l. 31).

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

pareiškėjo G. E. skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas G. E. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. liepos 3 d., 5.44 val., nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio iki 2023 m. liepos 16 d. 23 val. 59 min. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – J. E., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu – J. E., įpareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktu skundu pareiškėjas G. E. su Institucijos 2023 m. liepos 28 d. nutarimu nesutinka, teigia, kad smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė nuo smurto artimojoje aplinkoje priemonė, tačiau savo turiniu tai procesinė prievartos priemonė, todėl apie jos taikymą asmuo, kuriam ji yra taikoma turi būti informuotas tinkamai ir turi būti realiai supažindintas su jam taikomais įpareigojimais ir teisėmis, nes tik po to gali kilti atsakomybė numatyta šiame įstatyme. Policijos pareigūnai jo tinkamai neinformavo apie jo atžvilgiu priimtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį nei raštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat policijos pareigūnai jo neinformavo apie jam nustatytus įpareigojimus ir jo teises, apie kuriuos jis sužinojo tik tada, kai jam buvo surašytas protokolas.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnis numato administracinę atsakomybę pagal ANK nustatytą tvarką asmenims, melagingai pranešusiems apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavusiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavusiems smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikiusiems apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Žemesnės instancijos teismas

Minėto Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog policijos pareigūnas apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: 1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, veiklos vykdymo vietos adresai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai); 2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisę skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį; kai apsaugos nuo smurto orderis neskiriamas, – apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo neskirti apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis; 3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta; 4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 buvo patvirtintas „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)“. Aprašo III skyriaus 9 dalyje nurodoma, jog policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo galimai smurtavusiu ar pavojų keliančio asmens ir pavojų keliančio asmens duomenis, nurodo telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA (smurtą artimoje aplinkoje patyręs ar pavojų patiriantis asmuo) ir PKA (smurtavęs ar pavojų keliantis asmuo) pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAĮ, PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai. Skirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PKA popierine forma ir jam jį pasirašius, policijos pareigūnas turi jį nufotografuoti arba nuskenuoti ir įkelti į PRĮR. Kai įvykio vietoje PKA nėra, jam apsaugos nuo smurto orderį įteikia į įvykį reagavęs policijos pareigūnas, o dėl objektyvių priežasčių to negalint padaryti, įteikimą organizuoja OVP. Pranešimą apie skirtą ar neskirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PPA popierine forma, jo pasirašyti ir įkelti į PRĮR nereikia.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, išklausęs pareiškėjo G. E. paaiškinimus ir liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl G. E. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš byloje esančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pavojų keliantis asmuo yra G. E., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), orderio skyrimo laikas – 2023 m. liepos 2 d. 13.03 val., orderis galioja iki 2023 m. liepos 16 d. 23.59 val., vieta – (duomenys neskelbtini). Pavojų keliančiam asmeniui, t.y. G. E. nustatyti šie įpareigojimai: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2) nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamoje vietoje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini); 3) nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens J. E. ir kartu su ja gyvenančio vaiko A. E.; 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. E. ir kartu su ja gyvenančia A. E.. Orderio 6 dalyje išaiškinta atsakomybė už paskirto orderio įpareigojimų nesilaikymą, orderį pasirašė tik jį surašęs policijos pareigūnas (b.l. 8-9). Liudytoja J. E. teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, jog ji žinojo apie tai, kad 2023 m. liepos 2 d. G. E. atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau ji negavo minėto orderio nei elektroniniu paštu, nei telefonu. G. E. nebuvo namuose, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Policijos pareigūnai pasakė jai, kad G. E. 15 dienų negali įeiti į namus. Ji pati G. E. pasakė apie jo atžvilgiu išduotą orderį, o ne policijos pareigūnai. 2023 m. liepos 3 d. ji iškvietė policijos pareigūnus, nes G. E. grasino jai. Pareiškėjas G. E. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis 2023 m. liepos 2 d. buvo bare. Jam būnant bare, jis sulaukė moters skambučio, kuri pasakė, kad jis 15 parų nebūtų namuose. Jis galvojo, kad jo žmona juokiasi su draugėmis iš jo. Jis nežino, kada jam liepos 2 d. buvo išrašytas orderis, nes jo nebuvo namuose. Kai jis buvo bare, jo žmona jam skambino, kad jis grįžtų. Jo žmona jam pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Jo elektroniniame pašte nebuvo jokio elektroninio laiško apie jo atžvilgiu išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį. Jis nepasirašė ir negavo minėto orderio. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas G. E. būtų pareigūnams nurodęs, jog jis yra gavęs smurto artimoje aplinkoje orderį ir jam žinoma apie skirtus įpareigojimus bei atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu taip pat nepatvirtino, jog pareiškėjas G. E. būtų nurodęs, jog yra gavęs smurto artimoje aplinkoje orderį bei nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje orderiu skirtų įpareigojimų pažeidimo, tai dar buvo naujovė ir jiems buvo išaiškinta, jei nustatyta, kad buvo pažeistos smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygos, tuomet reikia surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs pareiškėjo G. E. ir liudytojų J. E. bei R. B. teisme duotus parodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas G. E. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį. Pažymėtina, jog Institucija yra atsakinga už tai, kad asmuo būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus). Byloje nėra rašytinių įrodymų ir (ar) kitų duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjui G. E. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis būtų išsiųstas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtas orderis jam būtų įteiktas pasirašytinai. Teismas pažymi, jog nauja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija numatanti, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, redakcija įsigaliojo tik 2023 m. liepos 1 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pareiškėjo G. E. atžvilgiu buvo išduotas 2023 m. liepos 2 d., o administracinio nusižengimo protokolas už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą surašytas – 2023 m. liepos 3 d. Institucija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo G. E. skundą, nurodo, kad G. E. surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nenurodė, jog jam nėra žinoma, kad jam yra skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, teigė, kad jis buvo automobilyje, o jo žmona pati prie jo priėjo, iš ko darytina išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jis negali kontaktuoti su žmona. Pažymėtina, jog anksčiau aptartame ir išdėstytame teisiniame reglamentavime yra nurodyta ir išaiškinta smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo tvarka ir pagrindai, todėl tiek apie naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, tiek apie smurto artimoje aplinkoje orderio taikymą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam ar pavojų patiriančiam asmeniui ir galimai smurtavusiam ar pavojų keliančiam asmeniui smurto artimoje aplinkoje orderis turi būti įteiktas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, t.y. asmuo turi būti tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką ir kt. Šiuo atveju, byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas G. E. būtų įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie jo atžvilgiu taikomą apsaugos nuo smurto orderį, juo skirtus įpareigojimus bei gresiančią atsakomybę už skirtų įpareigojimų nesilaikymą ir paneigtų pareiškėjo teiginius, jog orderis jam nebuvo įteiktas, o apie juo taikomus įpareigojimus bei atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą, jam nebuvo žinoma.

Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. E. kaltei pagal ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad G. E. 2023 m. liepos 3 d. 05.44 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn G. E. patrauktas nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b.l. 31) – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo G. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8675-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną G. E. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė