- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI-3121-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00593-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. S.
- Pareiškėjas
- Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės A. S. pareiškėjai 540,76 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 25,82 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – Rinkliavos nuostatai). Atsakovė pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą yra laikoma rinkliavos mokėtoja, nes valdo nekilnojamojo turto objektus (toliau – NTO) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 218,88 kv. m, ir (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 52,53 kv. m.
Pranešimas apie mokėtinas rinkliavos sumas buvo pateiktas atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 540,76 Eur: už 2019 metus –121,84 Eur; už 2020 metus – 229,68 Eur; už 2021 metus – 189,24 Eur.
Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Atsakovei kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 25,82 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui įpareigojus, pareiškėja 2022 m. kovo 14 d. pateikė informaciją, kad kitas atsakovės adresas jai nežinomas.
Teismui įpareigojus, 2022 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad butui (duomenys neskelbtini) mokėtina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į atliekų tvarkymo sistemoje buvusią informaciją apie patalpos bendrą plotą, t. y. vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir namui (duomenys neskelbtini). Ploto skirtumas galėjo atsirasti po 2018-08-03 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikslinimo, kuris buvo atliktas po duomenų apie NTO įkėlimą į atliekų tvarkymo registrą.
Paaiškino, kad pagal Rinkliavos nuostatų 52.3 papunktį pasibaigus mokestiniam laikotarpiui atliekamas tikrinimas, kiek buvo faktiškai susidariusių atliekų prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio eigoje ir mokėtina suma padidinama arba sumažinama atsižvelgiant į faktinį atliekų ir normos skirtumą. NTO, adresu (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai atiduota 0 kg. atliekų, todėl kintamoji rinkliavos dalis buvo perskaičiuota ją panaikinus, t. y. palikus tik pastovią rinkliavos dalį. Už 2021 mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus perskaičiuotas ir atvaizduotas 2022 metų mokėjimo pranešime kartu su 2022 metais mokėtina suma, kaip tą nustato Rinkliavos nuostatų 52.3 papunktis.
Dėl perskaičiavimo, atlikto 2019 m. balandžio 8 d., paaiškino, kad atsakovei buvo pritaikyta lengvata, kuri pasibaigus lengvatos laikotarpius ir atsakovei nepristačius privalomų dokumentų, buvo panaikinta, dėl to atliktas perskaičiavimas pagal 2019 metų mokėjimo pranešimą ir atkurta pilna mokėtina suma.
Rinkliavos suma apskaičiuojama nepriklausomai nuo namo gyventojų, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo rinkti ir kaupti informacijos apie NTO gyvenančius asmenis. Pareiškėjai nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantis NTO naudojimą ir/ar nenaudojimą, kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatos. Atsakovė teikė prašymą dėl lengvatos, bet nepristatė įrodymų.
Nurodė, kad atsakovei korespondenciją galima siųsti el. paštu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui įpareigojus, 2022 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad pareiškėja nėra gavusi dokumentų patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas, todėl nėra pagrindo taikyti lengvatų ir mažinti rinkliavos sumą.
Paaiškina, kad rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Vadovaujantis iki 2019-12-31 galiojusių Nuostatų redakcijos 22 punktu apmokestinamo rinkliava objektas yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. 2018–2019 m. laikotarpiu rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys buvo skaičiuojamos už NTO bendrą plotą. Rinkliavos dydis nebuvo siejamas nei su konteinerio turėjimu / neturėjimu, jo dydžiu ar aptarnavimo dažnumu, ar nekilnojamo turto objekte gyvenančių ir / ar deklaruotų asmenų skaičiumi. Nuo 2020-01-01 galiojančiuose Nuostatuose yra įtvirtinta galimybė mokėti rinkliavos kintamąją dalį priklausomai nuo faktiškai atiduotų atliekų svorio. Ši galimybė numatyta NTO, kurių paskirtis „gyvenamoji – individualūs namai“ bei „prekybinės paskirties patalpos, esančios degalinių teritorijose“, ir kuriems atliekų turėtojų registre yra priskirti individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai.
2022 m. balandžio 25 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė įvykdė prašyme nurodytos prievolės dalį, t. y. apmokėjo 128 Eur. Gauta suma buvo įskaityta kaip seniausios, praleistos prievolės įvykdymas, t. y. gauta įmoka įskaityta kaip delspinigių už 2019 m. apmokėjimas – 6,58 Eur, likusi įmokos dalis įskaityta kaip rinkliavos sumos už 2019 metus dalies apmokėjimas, t. y. 121,42 Eur iš reikalautų prašyme 121,84 Eur.
Prašo teismo iš atsakovės priteisti likusią neapmokėtą rinkliavos dalį 419,34 Eur (už 2019 metus likusi prievolės dalis 0,42 Eur, už 2020 metus – 229,68 Eur; už 2021 metus – 189,24 Eur) ir delspinigių 19,24 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. atsiliepimo teisės aktų nustatytais terminais nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus.
Nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. yra išvykusi iš Lietuvos, dirba užsienyje, name, (duomenys neskelbtini), nuo tada negyvenama. Dėl skubaus išvykimo, nepranešė komunalinių paslaugų tiekėjams, jie skaičiavo sąskaitas pagal mėnesio vidurkį, atsakovė ženkliai permokėjo. Dėl to negalėjo pateikti įrodymų pareiškėjai apie nenaudojamą vandenį ir elektrą.
Paaiškina, kad stengiasi palaikyti tvarkinga Kalnėnų rajono aplinką – pjauti ir laistyti veja, minimaliai šildyti namą saltuoju metu laiku. Tai sudaro papildomas elektros, vandens ir duju sąnaudas, kurios viršija nustatytas minimalias normas, kurių Vilniaus savivaldybė reikalauja tam, kad būtų įrodyta, kad namas negyvenamas.
Nurodo, kad sutinka sumokėti skolą, susidariusią nuo 2018 metu iki šios dienos už Vilniaus atliekų tvarkymo paslaugas, teikiamas adresu (duomenys neskelbtini) (butas) ir pastovią mokesčio dalį, adresu (duomenys neskelbtini).
Prašo teismo pavesti Vilniaus komunalinių atliekų tarnybai perskaičiuoti mokėtiną sumą, išskaičiuojant kintamąją mokesčio dalį nuo 2018 rugsėjo 15 d. iki 2021 gruodžio 31 d., nes paslaugomis nebuvo naudotasi.
2022 m. balandžio 22 d. pareiškėja pateikė namo, (duomenys neskelbtini), kaimynų raštą, kuriame jie patvirtina, kad kaimyniniame name niekas negyvena. Taip pat pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymą, kad ji pareiškėjai sumokėjo 128 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Už 2019-2021 (duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 540,76 Eur sumos, už nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės A. S. pagal pareiškėjos prašymą.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas „teršėjas moka“.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje galiojo Rinkliavos nuostatai ir ginčui aktualios jų redakcijos nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Rinkliavos nuostatų (redakcijų, galiojusių nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 7.5 papunktis nurodo, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos nuostatų (redakcijų, galiojusių nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.
Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų redakcijos, nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 punktas, Rinkliavos nuostatų redakcijų, galiojusių nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 52 punktas).
Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę, nepriemokų išieškojimą ir permokų grąžinimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, kuris yra savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, atliekantis teisės aktų nustatyta tvarka pavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas (Rinkliavos nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 6 punktas ir 7.6 papunktis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 5 punkte.
Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu, naudojimu. Byloje įrodyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nuo 2017 m. vasario 20 d. valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir nuo 2011 m. liepos 19 d. namą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, kitaip nei Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama valstybinė rinkliava, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (LVAT 2012 m kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalį (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A738-822/2016). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl ,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 25 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė įvykdė prašyme nurodytos prievolės dalį, t. y. apmokėjo 128 Eur, prašo teismo iš atsakovės priteisti likusią neapmokėtą rinkliavos dalį 419,34 Eur ir delspinigių 19,24 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių negalėtų priimti prašymo dalies atsisakymo, todėl prašymo dalies atsisakymas priimamas ir bylos dalis nutraukiama. Teismas nutraukia bylos dalį dėl 128 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Teismas išaiškina, kad atsisakius skundo (prašymo) ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalis).
Toliau teismas nagrinėja pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovės likusią skolos sumą 419,34 Eur ir delspinigių 19,24 Eur.
Atsakovė teigia, kad Namo ji nenaudoja, todėl mokėti kintamosios dalies neprivalo.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad 2020 m. ir 2021 m. Name faktiškai atiduota 0 kg atliekų, todėl kintamoji rinkliavos dalis buvo perskaičiuota ją panaikinus už 2020 m. (tai matoma 2021 m. sąskaitoje). Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad dabar turi būti priteista visa suma už 2021 m., o ji vėliau bus sumažinta 2022 m. sąskaitoje. Teismo vertinimu, iš atsakovės galima priteisti tik tiek mokėtinos rinkliavos, kiek ji privalo sumokėti.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (2 dalis).
Taigi atsakovei mokėjimo nurodyme nurodžius, kad įmoka skirta Buto rinkliavai (Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Už 2019-2021 (duomenys neskelbtini)“), būtent šiai skolai dengti ji ir turi būti naudojama.
Taigi atsakovė sumokėjo 29,72 Eur skolos už Buto pastoviąją ir kintamąją dalis už 2019 m. (9,47 Eur+20,25 Eur), 50,4 Eur skolos už Buto pastoviąją ir kintamąją dalis už 2020 m. (29,04 Eur+21,36 Eur) ir 47,88 Eur skolos už Buto pastoviąją ir kintamąją dalis už 2021 m. (27,60 Eur+20,28 Eur). Būtent šias skolas atsakovė padengė savo noru. Šią bylos dalį teismas nutraukė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir tokio turto savininkas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, t. y. toks turtas praktiškai nenaudojamas, gali būti, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjo pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija ar kiti duomenys, pagrindžiantys nekilnojamojo daikto netinkamumą naudoti (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017; 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).
Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais ir nurodytu teisinius reguliavimu bei teismų praktika, pažymi, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dalį už 2019 m. Atsakovė pateikė kaimynų rašytinius paaiškinimus, kad Name niekas negyvena, tačiau teismas šiais įrodymais nesivadovauja, nes Namo nenaudojimas neįrodytas objektyviais įrodymais (elektros sąskaitomis, vandens sąskaitomis ir t.t.). Kadangi pareiškėja neginčija Namo nenaudojimo 2020 m. ir 2021 m. – kintamoji Namo rinkliavos dalis už 2020 m. ir 2021 m. minusuojama iš sumų, priteistinų iš atsakovės.
Už 2019 m. už Namą iš atsakovės pareiškėjai priteistina 93,58 Eur (39,44 Eur ir 40,62 Eur+13,52 Eur).
Už 2020 m. už Namą iš atsakovės pareiškėjai priteistina 143,88 Eur (pastovioji dalis be kintamosios).
Už 2021 m. už Namą iš atsakovės pareiškėjai priteistina139,68 Eur (pastovioji dalis be kintamosios).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. susidarė 377,14 Eur skola. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjas savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovės A. S. priteistina 377,14 Eur (93,58 Eur+143,88 Eur+139,68 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja prašo priteisti 19,24 Eur delspinigių.
Rinkliavos nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) VII skyriuje nurodytas delspinigių dydis, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarka ir atleidimo nuo delspinigių atvejai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Rinkliavos nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. XI skyriuje.
Delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 19,24 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Priimti pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dalies atsisakymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumoje 128 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai).
Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašyme nurodytų reikalavimo, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovės A. S. nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumoje 128 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai).
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovės A. S. 377,14 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus keturiolika euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 19,24 Eur (devyniolika eurų dvidešimt keturis euro centus) delspinigių.
Likusią pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.