Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danutės Giačaitės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Civilinių ieškovų N. Z. K., E. E., A. E. ir A. E. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį jį kaltinant tuo, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra 2012 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 141.3 punktų reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi automobilį „Renault Kangoo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo šoną, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko važiuodamas priešpriešine eismo juosta sudarė kliūtį (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. E., privertė automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko automobilis „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteko stabilumo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio ,,BMW 318“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E..Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad V. P. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių ir jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, išnagrinėjus Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Civilinės ieškovės N. Z. K. pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies.Civiliniams atsakovams ,, (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras byloje pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius prašė tenkinti pilnai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras apeliacinio skundo dalį dėl civilinių ieškinių palaikė, prašė tenkinti kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisiant po 15 000 Eur iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė draudimo sutartį ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą papildomą sutartį. Nukentėjusiosios N. Z. K. atstovas advokatas V. Ravinis prokuroro skundą palaikė, prašė kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisti po 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2 500 Eur priteisiant iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o likusią sumą paskirstant atitinkamai tarp draudimo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė neprieštaravo, kad būtų priteisiama 2 500 Eur suma pagal privalomąją sutartį, o likusi suma padalinta tarp draudimo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 10 000 besąlyginę frančizę pagal su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį. Taip pat prašė atsižvelgti į nukentėjusiojo veiksmus. Civilinio atsakovo ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, kad bendrovei pareiga atlyginti žalą nekyla, nes nebuvo įvykdyta viena iš sutarties sąlygų, taip pat prašė taikyti senaties terminą. Civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ atstovės nuomone draudimo išmoka turėtų būti priteista iš ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ bendrovės, nes su ja buvo sudarytos dvi draudimo sutartys. Pareiga UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ atlyginti žalą nekyla. Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pozicijos neišsakė. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patiktina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, bus pasisakoma tik dėl tų aplinkybių, kurios susijusios su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimu. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltam asmeniui baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu nustatyti bei įvertinti ir tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji N. Z. K. savo ir nepilnamečių vaikų M. E., A. E. ir A. E. vardu pareiškė civilinį ieškinį 400 000 Lt (115 84,0074 Eur) neturtinei žalai, kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 100 000 Lt (28 962,0018 Eur), atlyginti, šią sumą priteisiant iš „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 1-8). Kolegijos vertinimu, aplinkybių ar pagrindų, kuriems esant nukentėjusiosios prašymas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą negalėtų būti tenkinamas, nėra nustatyta. Dėl nuteistojo V. P. nusikalstamos veikos pasekmių N. Z. K. neteko sutuoktinio, artimo šeimos nario, su kuriuo turi bendrus vaikus. Vaikai neteko tėvo. Akivaizdu, kad dėl netekties tiek nukentėjusioji, tiek jos nepilnamečiai vaikai patyrė dvasinį diskomfortą, nervinį sukrėtimą. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pablogėjo nukentėjusiosios sveikata, ji kreipėsi į medikus, buvo gydyta. Dėl tėvo žūties itin išgyvena ir nepilnamečiai vaikai, kurie su tėvu palaikė artimus ryšius, su juo praleisdavo daug laiko. Netekus vieno iš artimiausių žmonių, jiems padaryta negrįžtama moralinė žala. Apygardos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, tačiau ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4 344,30 Eur iki 20 000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-511/2016 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei proporcingumo principą, taip pat į tai, kad V. P. eismo įvykio metu buvo blaivus, turi darbą, sukūręs šeimą, anksčiau neteistas, už KET pažeidimus nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, padaryta nusikalstama veika neatsargi, mano, kad 60 000 Eur, kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisiant po 15 000 Eur, yra ta suma, kuri atitiks protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą dvasinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus bei žalą padariusio asmens interesų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinių atsakovų atstovai prašė įvertinti paties žuvusiojo elgesį ir priteistinos neturtinės žalos dydį mažinti, tačiau tenkinti tokį prašymą pagrindo nėra. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo R. E., įvyko dėl V. P. kaltės. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nėra konstatuota, kad nukentėjusiojo veiksmai kelyje galėjo prisidėti eismo įvykio, kurio metu jis žuvo, kilimo, kas galėtų būti vertinama kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos sumą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje neturtinę žalą prašė priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi trimis sutartimis: su „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. sausio 18 d. sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Pirmoji sutartis); su ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis (toliau – Antroji sutartis), taikytina draudiminiam laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. birželio 30 d.; su „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis (toliau – Trečioji sutartis), apimanti laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., taikytina retrospektyvine data eismo įvykiams nuo 2006 m. spalio 5 d. Įvertinus aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudariusi ne tik su „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su bendrove ,, (duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė taip pat buvo įtraukta į procesą kaip civilinis atsakovas.Nagrinėjimo teisme metu civilinio atsakovo ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, kad bendrovei nekyla pareiga atlyginti žalą pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, kadangi nebuvo įvykdyta sutarties sąlyga per nustatytą terminą pranešti apie įvykį ir galimą reikalavimą atlyginti žalą. Kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius duomenis, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civiliniam atsakovui ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl 2012 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. P. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo R. E., nekyla. Civilinio atsakovo ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakomybė yra sutartinė, kylanti iš Antrosios sutarties, t. y. pareiga atlyginti žalą atsiranda ne iš delikto, o civilinės sutarties pagrindu. Antrosios sutarties dalyje, apibrėžiančioje bendrąsias sąlygas, nurodyta, kad draudėjas privalo pranešti draudikui apie pateiktą reikalavimą arba galimą reikalavimą nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo to laiko, kai draudėjui tapo žinoma apie tokį reikalavimą. Sutartyje taip pat nurodyta ir tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmė: jei draudėjas nepraneša draudikui apie reikalavimą arba galimą reikalavimą, draudikas nėra įpareigotas atlyginti žalą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. M. paaiškino, kad visos sutarties sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudėjui, buvo žinomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei apie įvykį nepranešė, apie šį įvykį pranešė draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tikėdamasi, kad būtent ši bendrovė atlygins žalą. Sąlyga, numatanti terminą, per kurį įmonė turi pranešti apie reikalavimą, atleidžia draudimo bendrovę nuo pareigos atlyginti žalą. Taip pat ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, kad apie gautą reikalavimą dėl žalos atlyginimo sužinojo tik apeliacinėje instancijoje, kai draudimo bendrovė buvo įtraukta į procesą kaip civilinis atsakovas. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. L. patvirtino, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ apie įvykį ir reikalavimą atlyginti žalą nebuvo pranešta, nes buvo laikoma, kad žalą turi atlyginti „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir buvo pranešta apie įvykį. Esant tokioms aplinkybėms, kaip viena iš sutarties šalių neįvykdė savo pareigos ir tokios pareigos neįvykdymas sutartyje numatytas kaip pagrindas atsisakyti kitai susitariančiai šaliai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (atlyginti žalą), kolegija sprendžia, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje byloje nelaikytina subjektu, turinčiu pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą. Apeliacinėje instancijoje civilinis atsakovas ,, (duomenys neskelbtini)“ savo pareigos atlyginti žalą pagal Antrąją sutartį nebuvimą grindė ir senaties termino, kuris, pasak civilinio atsakovo, yra vieneri metai, praleidimu. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ieškinio reikalavimas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių pareikštiems reikalavimams, t. y. draudėjui ir draudikui pareiškus vienas kitam reikalavimus pagal draudimo sutartį, tačiau byloje tokių reikalavimų nėra, dėl to negali būti taikoma vienerių metų ieškinio senatis. Žalos atsiradimą nukentėjusiajai nulėmė 2012 m. gegužės 11 d. eismo įvykis, civilinį ieškinį dėl padarytos žalos nukentėjusioji teismui pateikė 2014 m. sausio 6 d. Taigi, ieškinys paduotas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, o civilinio atsakovo pozicija dėl vienų metų ieškinio senaties termino yra nepagrįsta, nes reikalavimas atlyginti žalą šiuo konkrečiu atveju kildinamas ne iš draudimo teisinių santykių, o iš nusikaltimu padarytos žalos žuvus asmeniui.Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę taip pat buvo apdraudusi Pirmąja ir Trečiąja sutartimis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas (draudimo bendrovė), tačiau šios pareigos apimtis yra skirtinga. Draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis numato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2013, Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014). Pirmoji sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimais. Eismo įvykis įvyko 2012 m. gegužės 11 d., Pirmoji sutartis sudaryta 2012 m. sausio 18 d. Tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos (redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 Eur dėl neturtinės žalos) ir 500 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi, pagal minėtą sutartį „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlyginti 2 500 Eur neturtinę žalą ir ši pareiga teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Nukentėjusiaisiais byloje yra keturi asmenys, todėl ši suma lygiomis dalimis padalintina kiekvienam iš jų (po 625 Eur). Nukentėjusiosios N. Z. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, kaip jau nustatyta, tenkintinas 60 000 Eur apimtimi. Iš šios sumos atėmus 2 500 Eur, likusi civilinio ieškinio suma yra 57 500 Eur. Kaip jau minėta, jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs (arba už jo veiksmus atsakingas) asmuo. V. P. eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sukėlė vykdydamas darbines funkcijas, t. y. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, be Pirmosios sutarties, savo civilinę atsakomybė buvo apdraudusi ir papildoma Trečiąja sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė K. S. neginčijo bendrovės pareigos atlyginti žalą pagal Trečiąją sutartį, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad žalą turėtų atlyginti ir ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia bendrove sudaryta sutartis taip pat buvo galiojanti. Dėl ,, (duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti žalą jau pasisakyta, todėl dėl šių „(duomenys neskelbtini)“ argumentų dar kartą nepasisakytina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. L. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, žalą, kurios nepadengia pagal Pirmąją sutartį atlygintina suma (2 500 Eur), turėtų atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ pagal Trečiąją sutartį. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų visumos negalima vienareikšmiškai nustatyti, kada tiksliai „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinoma apie eismo įvykį ir galimą reikalavimą atlyginti žalą. Tačiau iš nustatytų aplinkybių ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimų visumos spręstina, kad esminio ginčo dėl to, ar „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykį buvo pranešta laikantis Trečiojoje sutartyje numatytų terminų, nėra. Be to, Trečiojoje sutartyje pranešimo apie reikalavimą terminų nesilaikymas nėra numatytas taip besąlyginis pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką: sutartyje nurodyta, kad jei draudėjas nepraneša draudikui per nurodytą terminą, draudikas nėra įpareigotas atlyginti žalą, jei toks nepranešimas užkirto kelią nustatyti įvykio priežastis, pagrįstą žalos dydį. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti neturtinę žalą, kurios nepadengia pagal Pirmąją sutartį išmokėtina suma, kyla „(duomenys neskelbtini)“ pagal Trečiąją draudimo sutartį, t. y. ši bendrovė turi pareigą atlyginti likusią 57 500 Eur sumą (kiekvienam iš nukentėjusiųjų lygiomis dalimis po 14 375 Eur). Trečiojoje draudimo sutartyje franšizė žalai asmeniui nėra numatyta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės išmokėtinos sumos pakankant civiliniam ieškiniui padengti, nelaikytina subjektu, turinčiu pareigą atlyginti jos darbuotojo veiksmais atliekant darbines funkcijas padarytą žalą.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. P., išlaidas sudaro 231,60 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne nuteistojo, o prokuroro, taip pat vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos, kadangi jų priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies.

Civilinei ieškovei N. Z. K. ir jos nepilnamečiams vaikams M. E., gimusiam 2006 m. balandžio 3 d., A. E., gimusiam 2009 m. birželio 30 d., A. E., gimusiam 2010 m. lapkričio 9 d., iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisti po 15 000 Eur (po 625 Eur pagal 2012 m. sausio 18 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; po 14 375 Eur pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį), nepilnamečiams vaikams priteistas sumas uzufrukto teise valdant jų motinai N. Z. K..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 231,60 Eur, iš nuteistojo nepriteisti.