Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-81-882/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-07-17Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-03-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
AN2-81-882/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00087-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Pažeidėjas
I. Š.
Advokatai
Virgilijus Januška, Virgilijaus Januškosa
Kategorijos
  • 7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-81-882/2024
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00087-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 22.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1500 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenė – pardavėja (2023-09-07 įsakymu Nr. 20 atliekanti direktoriaus funkcijas), būdama darbdaviu darbuotojo atžvilgiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, leido E. S. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugsėjo 9 d. dirbti baro vadove apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos skundas dėl Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. S. susiklostė darbo teisiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovas advokatas Virgilijus Januška prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo I. Š. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020), be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Nurodo, kad teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020).

3.2. Teigia, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių???, o nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste pirmosios instancijos teismas iš esmės nesilaikė minėtų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo principų ir netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nelegalų darbą.

3.3. Nurodo, kad pagal paslaugų teikimo sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ be kitų paslaugų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Paslaugų sutartis) teikė padavėjų-barmenų paslaugas aptarnaujant (duomenys neskelbtini) lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu. Tai, jog pagal šią paslaugų sutartį buvo teikiamos paslaugos iki UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo atlikimo, mokesčių administratoriui buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. E. S. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. birželio 1 d. Šiuo atveju E. S., būdama įdarbinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą paslaugų sutartį, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja turėjo teisę teikti padavėjų-barmenų paslaugos aptarnaujant (duomenys neskelbtini) lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad minėta Paslaugų sutartis neatitinka civilinės sutarties požymių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikia argumentų, kurie sąlygotų, kad paslaugų sutartis, sudaryta tarp minėtų dviejų įmonių yra negaliojanti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas.

3.4. Skunde cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką ir teigia, kad teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia teigti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal paslaugų teikimo sutartį turėjo teisę teikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, įkaitant padavėjų-barmenų paslaugos aptarnaujant (duomenys neskelbtini) lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu. Kaip minėta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. birželio 1 d. dirbo E. S.. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad E. S. viešojo maitinimo įstaigoje ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nesudariusi darbo sutarties. Minėta darbuotoja, dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytą paslaugų teikimo sutartį galėjo teikti padavėjų-barmenų paslaugos aptarnaujant S-baras lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu.

3.5. Nurodo, kad tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje nurodoma, kad nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Šiuo atveju E. S. UAB nuo 2018 m. birželio 1 d. dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal paslaugų teikimo sutartį teikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, įkaitant padavėjų-barmenų paslaugos aptarnaujant ,(duomenys neskelbtini) lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu. Kitaip tariant, E. S., kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, teikiant paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pažeisti minėti gėriai, t. y. galėjo pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat buvo mokami mokesčiai.

3.6. Pamini ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, analizuojamos faktinės aplinkybės, jog E. S. savarankiškai teikė paslaugas. Nurodytų faktinių aplinkybių nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei pati E. S. niekada nebuvo nurodžiusi. Nuosekliai buvo nurodyta, kad E. S. nuo 2018 m. birželio 1 d. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas Saulius Rajunčius prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atskleidė darbo sutarties esminius požymius, skiriančius ją nuo kitų sutarčių. Pirma, darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą, eiti tam tikras pareigas, turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, kai civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, siejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė – darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

4.2. Teigia, kad apeliaciniame skunde kartojami iš esmės tie patys teiginiai, kurie jau buvo išnagrinėti Teismo nutartyje, dėl pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas „įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“. Teismo nutartyje buvo išnagrinėti visi reikšmingi faktai, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma ir padaryta įrodymais pagrįsta išvada.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo panaikinimo, kuriuo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. ,(duomenys neskelbtini) I. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir E. S. susiklostė darbo teisiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir, jais remdamasis, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus.

8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, rašydama paaiškinimą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, E. S. nurodė, kad ji į (duomenys neskelbtini) (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) atėjo padėti iš savanoriškų paskatų, jokio atlygio už tai negavo. Tačiau į bylą pateikti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato duomenys (2020-07-01 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei E. S. darbo sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teisme posėdžio metu tokiai E. S. pozicijai prieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių esminių prieštaravimų nepašalino, neapklausė pačios E. S. kaip liudytojos, kurios paaiškinimai galėjo turėti reikšmės priimant sprendimą.

9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog 2020-07-01 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatitinka civilinės sutarties požymių. Tačiau sutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė argumentų, kad paslaugų sutartis, sudaryta tarp minėtų dviejų įmonių yra negaliojanti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, byloje duomenų apie tai, kad minėta sutartis būtų nuginčyta, nėra. Konstatavęs, kad anksčiau minėta sutartis neatitinka civilinės sutarties požymių, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl to, kad nei pačioje paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta, nei į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kokiu pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teikia klientų aptarnavimo ir darbo su kasos aparatu paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – pagal pavedimą ar kitu pagrindu, įvertinant ir tai, kad, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato duotus paaiškinimus skundo nagrinėjimo metu, E. S. turėjo nedarbingumą, tačiau buvo iš jo atšaukta.

10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. ,(duomenys neskelbtini) ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos, yra priimtas nepašalinus prieštaravimų, teismui nevykdžius pareigos veikti aktyviai renkant duomenis ir įrodymus, todėl nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas ir byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos skundą grąžinama nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

I. Š. atstovo advokato Virgilijaus Januškos skundą su administracinio nusižengimo byla perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Sadauskas