- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- eI-9961-811/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., pareiškėjo atstovui advokatui Domantui Skebui, atsakovės atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 1252,68 Eur turtinės ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) pareigūnai 2014-09-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. 1 d. (vairavimas neturint teisės vairuoti) ir 130² str. (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivaus vairuotojo). Tuo pačiu Vilniaus AVPK pareigūnai pareiškėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-62-960/2015 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Vilniaus apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą paliko galioti. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimui, Vilniaus AVPK 2015-05-13 išdavė pareiškėjui leidimą atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Pareiškėjas nurodo 2015-05-13 kreipęsis į UAB „Sauda“ reikalaudamas grąžinti sulaikytą transporto priemonę, tačiau UAB „Sauda“ 2015-05-25 raštu atsakė, kad transporto priemonė bus grąžinta tik sumokėjus už saugojimą arba užtikrinus prievolę sumokėti. Pareiškėjas nurodo 2015-06-04 kreipęsis į atsakovę, prašydamas sumokėti už automobilio saugojimą ir atlyginti žalą dėl nepanaudoto civilinės atsakomybės draudimo, tačiau atsakovė 2015-06-09 atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti: pastarieji pagrįstai nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę – vadovavosi Policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 3 punktu. Tuo pačiu nurodė, kad sutartis su UAB „Sauda“ baigėsi 2015-01-01, todėl pareiškėjas turi pats aiškintis su šia bendrove. UAB „Sauda“ 2015-06-30 išrašė pareiškėjui išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią pareiškėjas teigia patvirtinęs savo kreditorinį įsipareigojimą sumokėti UAB „Sauda“ 1176 eurus už 294 paras saugotą automobilį ir pastarasis pareiškėjui buvo grąžintas. Automobilio saugojimo metu galiojo jo valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią pareiškėjas buvo apmokėjęs iki automobilio sulaikymo, tačiau šia draudimo apsauga pareiškėjas negalėjo naudotis, nes automobilis buvo uždarytas saugojimo aikštelėje, todėl nurodo patyręs 76,68 eurų nuostolių už be reikalo sumokėtą draudimo apsaugą.
Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai nepagrįstai 294 paroms sulaikė jo automobilį, nevykdė pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar galėjo būti padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pakanka duomenų apkaltinti pareiškėją pažeidimo padarymu, ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn. Prieš siųsdama ATP bylos medžiagą teismui, atsakovė nepasirūpino ATPK 256 str. 3 d. įtvirtinta pareiga surinkti įrodymus, neišreikalavo reikalingų papildomų duomenų pareiškėjo kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, neatliko visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui reikalingų veiksmų, nenustatė liudytojų duomenų ir nepaėmė jų paaiškinimų. Mano, kad prieš surašydami ATP protokolą ir paimdami automobilį, pareigūnai turėjo įsitikinti, kad žinomas administracinio pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus, tačiau to nepadarė. Teismo posėdyje apklaustas policijos patrulis S. J. ir A. S. parodė, kad vairavimo fakto nematė, protokolą surašė ir automobilį sulaikė todėl, kad įvykio vietoje buvę asmenys parodė, jog pareiškėjas neblaivus vairavo automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis (atsitrenkta į pareiškėjo automobilį, bortelį, tvorą), tačiau tai buvo netiesa, nes sugadinimų nebuvo rasta. Policijos pareigūnai pabrėžė, kad įvykio vietoje buvo sunku aiškintis įvykio aplinkybes dėl dalyvių neblaivumo, tačiau papildomo tyrimo nedarė, aplinkybių vėliau netikslino, papildomų įrodymų nerinko, nusiuntė bylą į teismą, kuriam pačiam teko aiškintis įvykio aplinkybes, nustatinėti ir apklausti liudytojus. Mano, kad jeigu policijos pareigūnai būtų vykdę ATPK 256 str. 3 d. nustatytą pareigą – rinkę įrodymus, nebūtų pagrindo surašyti protokolą. Pareiškėjas skunde teigia, jog Protokolas surašytas ir automobilis sulaikytas itin skubotai, neįsitikinus, ar tikrai yra pažeidimo sudėties požymiai. ATPK nenumatyta pareigūnų pareiga būtinai įvykio vietoje ir tą pačią dieną apsispręsti dėl protokolo surašymo, jie tai galėjo atlikti kitu laiku, nustatę ir apklausę visus liudytojus, patikrinę pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apklausę išblaivėjusius dalyvius. Administracinė teisena buvo nutraukta todėl, kad teisme surinkus papildomus įrodymus ir atlikus įrodymų tyrimą (kuo turėjo pasirūpinti pareigūnai), buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties.
Pareiškėjas mano, jog dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo patirta dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, kurie nebuvo momentiniai ir dėl kurių Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą vertina 1300 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti. Atsakovė teigia, kad pareiškėjui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-06 buvo nuvežtas, nes pagal pirminius liudytojų parodymus pareiškėjas vairavo automobilį ir juo kliudė liudytojų automobilį. Pareiškėjui įvykio metu jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Esant tokiai informacijai ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 3 punktu, pareiškėjo transporto priemonė nuvežta pagrįstai ir laikyta iki Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo. Pareiškėjui 2015-05-13 atvykus į policiją, išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 924. Nurodo, kad visi Vilniaus AVPK veiksmai buvo teisėti, vykdyti įgyvendinant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 su vėlesniais pakeitimais 3 punkto nuostatas. Vilniaus apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 nekonstatavo Vilniaus AVPK sprendimo nuvežti transporto priemonę neteisėtumo, o abejones dėl automobilio vairavimo fakto traktavo atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir dėl jų neskyrė nuobaudos. Teigia, kad tik teismas galėjo ištirti ir įvertinti skirtingus liudytojų parodymus ir taikyti administracinę atsakomybę. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 nėra teisinis pagrindas Vilniaus AVPK veiksmus laikyti neteisėtais ar sukelti finansinius įsipareigojimus. Pats savaime administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtum, protokolo surašymas negali sukelti teisinių pasekmių. Jos kyla tik priėmus sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Protokole išdėstomos surinktos faktinės aplinkybės, kurias pagal kompetenciją vertina teismas. Tuo pačiu nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Automobilio iš UAB „Sauda“ pareiškėjas atsiimti negalėjo nuo 2014-09-06 iki 2015-05-04, t. y. 239 paras. Visas kitas automobilio saugojimo laikotarpis priklausė nuo pareiškėjo valios bei UAB „Sauda“ veiksmų. Be to teigia, kad pareiškėjo pateikta Išankstinė sąskaita faktūra nepatvirtina pareiškėjo patirtos žalos, patirtas išlaidas patvirtinančio įrodymo byloje nėra. Teigia, kad pareiškėjas galėjo pakeisti civilinės atsakomybės sutartį, perrašyti kitam automobiliui, todėl pareiškėjas pats neatliko veiksmų, galinčių užkirsti žalos atsiradimą arba ją sumažinti. Be to, pareiškėjas pateikė tik UAB „Ergo“ išduotą draudimo polisą, tačiau ne draudimo sutartį. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių poveikių ir jų apraiškų neturtinei žalai konstatuoti, nepateikė įrodymų, kad automobilio laikymas jam būtų sukėlęs konkrečių nepatogumų, duomenų apie kito automobilio nuomą ir pan.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjui V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 20.06 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,45 promilės neblaivumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam anksčiau jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Tuo pačiu protokole nurodyta, kad šiais veiksmais V. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 6 d. pranešimu „Dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo“ Nr. 10A-17930002-14 buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, o jam priklausanti transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 rugsėjo 6 d. priverstinai nuvežtas saugoti į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-62-960/2015 išnagrinėjęs pareiškėjo V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, visas abejones aiškindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjui pradėtą administracinę teiseną nutraukė, padaręs išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 ir 130² straipsniuose, būvimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 atmetė Vilniaus AVPK apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-62-960/2015. Pareiškėjui 2015 m. gegužės 13 d. atvykus į Vilniaus AVPK, pastarasis 2015 m. gegužės 13 d. išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 924.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).
Nors byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 129 ir 130² straipsnius pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-62-960/2015 visas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pareiškėjui pradėtą administracinę teiseną nutraukė, padaręs išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 ir 130² straipsniuose, būvimą. Šiame nutarime teismas suabejojo liudytojo V. B. parodymais, kad jis 2014 m. rugsėjo 6 d. tikrai matė V. Š. išlipusį iš vairuotojo pusės ir padarė išvadą, jog liudytojas V. B. pamatė šalia automobilio kaimyną V. Š., su kuriuo kilo konfliktas, todėl ir padarė prielaidas, kad automobilį vairavo V. Š.. Teismo posėdžio metu nepasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo pareiškėjas, kuriam protokolo surašymo dieną (2014 m. rugsėjo 6 d.) nustatytas 2,5 promilių neblaivumas ir kuriam anksčiau jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 nurodyta, kad „nors liudytojai K. B. ir V. B. teismui išsamiai apibūdino pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavusi asmenį, o būtent K. B. parodymai, jog įvykio metu iš vairuotojo vietos išlipo iš matymo pažįstamas kaimynas V. Š., kaimyną ji atpažino iš drabužių, nes prieš valandą būdama lauke su vaikais matė kaimyno ir kartu su juo buvusio asmens išvaizdą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog minėtų liudytojų K. B. ir V. B. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, t.y. byloje kilo prieštaravimų. <...> tiek V. Š., tiek liudytojų M. A. ir J. B. parodymai prieštarauja liudytojų K. B. ir V. B. parodymams bei policijos pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomai aplinkybei, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo V. Š.. <...> Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo liudytojų K. B. ir V. B. parodymais, konstatavęs, kad tarp kaimynų V. ir K. B. bei V. Š. yra konfliktiniai santykiai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs visų apklaustų liudytojų bei V. Š. parodymus <...> jog liudytoja K. B. pro langą matė tik du iš automobilio išlipusius asmenys. Kas buvo šiame automobilyje ir kas išlipo iš vairuotojo pusės, ji padarė tik vėliau, kai grįžęs vyras V. B. jai papasakojo, jog automobilį vairavo V. Š.. Todėl apylinkės teismas turėjo pagrindo suabejoti liudytojos K. B. parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus, jog ji pati atpažino ir matė, jog iš automobilio vairuotojo pusės išlipo V. Š.. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, V. Š. paaiškinimus policijos pareigūnams, jo paaiškinimus teismo posėdyje, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitų liudytojų – K. B., V. B., M. A., J. B., J. S. ir J. U. parodymus, konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. paaiškinimų, teismo posėdyje apklausto liudytojo M. A., kuris teigia vairavęs automobilį, parodymų, kitų minėtų apklaustų liudytojų parodymų, ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, neįmanoma vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad V. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. 1 d., 130² str. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 20.06 val. būtent V. Š. vairavo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, šie neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. <...> įvertinus tai, <...>, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 129 str. 1 d., 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo V. Š. atžvilgiu pagrįstai nutraukta nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).“
Nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-62-960/2015, nei Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-478-497/2015 nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Administracinė teisena nutraukta tik dėl to, jog teismo posėdžio metu liudytojai, remiantis kurių parodymais surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė prieštaringus, kitokius nei pirminiame paaiškinime, liudijimus, dėl ko teismas, remdamasis principu in dubio pro reo, visas abejones ir neaiškumus aiškindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2768/2011, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015).
Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK atsakomybė nekyla, tad prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą laikytinas nepagrįstu, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 1252,68 Eur turtinės ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.