- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- ATP-478-497/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10341-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau -Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta V. Š. pagal ATPK 130² straipsnį ir 129 straipsnį, nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, jog jis 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 20.06 val. Vilniuje, Talino g. 67, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,45 promilės neblaivumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „BMW 528“ v/n (duomenys neskelbtini) kai jam anksčiau jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šiais veiksmais V. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą ir priimti naują nutarimą - V. Š. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 130² str. ir nubausti jį 1300 eurų pinigine bauda su transporto priemonės „BMW 528“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančios V. Š., konfiskavimu. Institucija skunde nesutinka su skundžiamu nutarimu ir teismo padarytomis išvadomis. Skunde nurodo, kad K. B. ir V. B. teismui išsamiai apibūdino pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ir transporto priemonę BMW 528 vairavusi asmenį. Duodama parodymus susipažinus su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą byloje K. B. pažymėjo, kad 2014-09-06 vakare uždarydama antro aukšto buto langą pastebėjo kieme atbulai manevruojantį automobilį, kuris įsirėmė į liudytojos vyro V. B. paliktą stovėti transporto priemonę VW Passat. Nedelsiant atidariusi langą K. B. pamatė iš BMW 528 išlipančius vyrus. Iš vairuoti automobilį skirtos vietos išlipo iš matymo pažįstamas kaimynas V. Š.. Kaimyną ji atpažino iš drabužių, nes prieš valandą būdama lauke su vaikais matė kaimyno ir kartu su juo buvusio asmens išvaizdą. Skunde taip pat cituojami ir liudytojo V. B. proceso metu duoti parodymai apie tai, jis būdamas buto svetainėje išgirdo, kaip žmona K. B. pasakė apie girto vairuotojo kieme sukeltą eismo įvykį.
Apelianto teigimu, netikėti K. B. ir V. B. parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jie išsamūs, nuoseklūs, jų prieštaravimų teismas neįžvelgė. Tad vertinant parodymus kartu su bylos medžiagos visuma administracinės atsakomybės taikymui įrodymų byloje turėjo pakakti. Apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjant pažeidimą teismas neatsižvelgė į tai, kad M. A. ir J. B. buvo V. Š. pažįstami ir galėjo duoti jam palankius parodymus dėl vairavusio asmens. Todėl apelianto manymu, bylos nutraukimo pagrindo teismo išreikalauta medžiaga nesudaro.
Apelianto teigimu, Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie prieš ilgą laiką galimai įvykusį žodinį konfliktą tarp kaimynų V. Š. ir V. B.. Policijoje konfliktai tarp šių kaimynų neregistruoti, apie priešingus interesus su liudytoju V. Š. užsiminė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, V. B. parodymuose joks konfliktas neminimas. Pasak apelianto, teismui suabejojus liudytojo parodymais, vertinant bylos medžiagą turėjo būti remtasi bylos baigtimi nesuinteresuotos K. B. paaiškinimu. Ši liudytoja matė, kaip V. Š. vairavo BMW 528. Proceso metu nenustatyta duomenų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nuo liudytojos vizualiai užfiksuoto vairavimo iki policijos atvykimo vartojo alkoholinius gėrimus. Ta aplinkybė, kad skambinant bendruoju pagalbos telefonu pranešėjas nenurodė vairuotojo, nesudaro bylos nutraukimo pagrindo, nes skambinęs asmuo siekė pranešti apie eismo įvykį, o ne nurodyti operatoriui automobilį vairavusi asmenį. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pažeidimus liudytojai stebėjo iš arti. Esant įvestam vasaros laikui rugsėjo šeštą dieną apie aštuntą valandą vakaro lauke dar nėra tamsu ir atpažinti žmogų pagal drabužių spalvą, ūgį, kūno sudėjimą liudytojai galėjo, juolab, kad namo kaimyną jie buvo matę ir ankščiau. Todėl pasak apelianto, byloje pilnai įrodyta, kad 2014-09-06 automobilį BMW 528, V. Š. vairavo neblaivus, jo veika pagal LR ATPK 130² str. policijos kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą V. Š. pagal ATPK 130² str. ir 129 str., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių ar patvirtinančių, kad V. Š. padarė ATPK 130² str., 129 str. numatytus pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nors liudytojai K. B. ir V. B. teismui išsamiai apibūdino pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ir transporto priemonę BMW 528 vairavusi asmenį, o būtent K. B. parodymai, jog įvykio metu iš vairuotojo vietos išlipo iš matymo pažįstamas kaimynas V. Š., kaimyną ji atpažino iš drabužių, nes prieš valandą būdama lauke su vaikais matė kaimyno ir kartu su juo buvusio asmens išvaizdą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog minėtų liudytojų K. B. ir V. B. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, t.y. byloje kilo prieštaravimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Š. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad automobilio nevairavo, kad jį vairavo jo draugas M. A.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. patvirtino, kad automobilį vairavo jis, įvykio dieną vežiojo išgėrusį draugą V. Š., o parvežęs jį į kiemą, norėjo priparkuoti automobilį viršuje esančioje aikštelėje. Nesitikęs šioje vietoje parkuotis, jie nuvažiavo į kitą aikštelę ir ten priparkavo automobilį. Tada priėjo kaimynas, V. Š. išlipo su juo pasikalbėti, o jis likęs automobilyje matė, jog V. Š. barasi su kaimynu. Prie jo priėjo Jurijus, kuris padavė telefono numerį ir pasakė, kad kai Vidas išsiblaivys, tegu paskambina.
Tai, kad būtent M. A. vairavo BMW 528 automobilį patvirtino ir kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – J. B., nurodę, kad įvykio metu jis buvo išėjęs į gatvę parūkyti ir pastebėjo kaip pro jį metro atstumu pravažiavo žalios spalvos BMW su garsiai įjungta muzika. Šis automobilis atvažiavo iš miesto, apvažiavo aplink namą ir nuvažiavo į aikštelę. Už vairo sėdėjo posėdyje dalyvaujantis liudytojas M. A.. Matė kaip liudytojas M. A. išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Pro jį praėjo besikeikiantis vyras, kuris nuėjo prie automobilio, tarp jų įvyko konfliktas. Tada jis padavė savo telefoną liudytojui M. A..
Taigi, tiek V. Š., tiek liudytojų M. A. ir J. B. parodymai prieštarauja liudytojų K. B. ir V. B. parodymams bei policijos pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomai aplinkybei, kad automobilį BMW 528 vairavo V. Š..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo liudytojų K. B. ir V. B. parodymais, konstatavęs, kad tarp kaimynų V. ir K. B. bei V. Š. yra konfliktiniai santykiai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs visų apklaustų liudytojų bei V. Š. parodymus. Iš liudytojo J. S. parodymų matyti, kad vasarą girdėjo savo kaimynų V. B. ir V. Š. konfliktą dėl užstatyto automobilio, ir kad jie vienas kitam žadėjo nepamiršti ir dar primininti šį konfliktą ateityje. Liudytoja J. U. patvirtino aplinkybę, jog įvykio metu aikštelėje matė konfliktą tarp dviejų kaimynų, t.y. V. Š. ir V. B., bet nematė kas vairavo automobilį. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas M. A., kad įvykio metu prie jų priėjo besikeikiantis vyras, ir tarp pastarojo ir V. Š. įvyko konfliktas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padaro išvadą, jog liudytoja K. B. pro langą matė tik du iš automobilio išlipusius asmenys. Kas buvo šiame automobilyje ir kas išlipo iš vairuotojo pusės, ji padarė tik vėliau, kai grįžęs vyras V. B. jai papasakojo, jog automobilį vairavo V. Š.. Todėl apylinkės teismas turėjo pagrindo suabejoti liudytojos K. B. parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus, jog ji pati atpažino ir matė, jog iš automobilio vairuotojo pusės išlipo V. Š..
Taigi, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, V. Š. paaiškinimus policijos pareigūnams, jo paaiškinimus teismo posėdyje, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitų liudytojų – K. B., V. B., M. A., J. B., J. S. ir J. U. parodymus, konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. paaiškinimų, teismo posėdyje apklausto liudytojo M. A., kuris teigia vairavęs automobilį, parodymų, kitų minėtų apklaustų liudytojų parodymų, ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, neįmanoma vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad V. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. 1 d., 130² str. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 20.06 val. būtent V. Š. vairavo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, šie neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 129 str. 1 d., 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo V. Š. atžvilgiu pagrįstai nutraukta nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.