Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-539/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
1A-539/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Elena Vainienė, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
T. Z., G. Z., A. S., D. J.
Advokatai
Rimas Andrikis
Baudžiamoji byla Nr. 1A–539/2013
Teismo proceso Nr. 1-05-1-07071-2005-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.5.2., 1.1.8.1.1., 1.2.17.3., 2.4.6.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Elenos Vainienės ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Aleksandrui Palamarčukui, Ramūnui Vanagui, Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Z., G. Z., A. S. ir D. J. gynėjo advokato Rimo Andrikio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir nuteistas: 1) pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 154 MGL (20 020 Lt) dydžio bauda; 2) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 130 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. J. paskirta 230 MGL (29 900 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-11-07 iki 2005-11-09 ir nuo 2008-11-21 iki 2008-12-19 (31 para), kuris pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, prilygintas 62 MGL dydžio baudai, ir pripažinta, kad D. J. jau sumokėjo dalį – 7 060 Lt jam paskirtos baudos. Likusią paskirtos baudos dalį – 22 840 Lt D. J. nustatyta sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

T. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-11-19 iki 2008-12-30 (42 paros), kuris pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, prilygintas 84 MGL dydžio baudai, ir pripažinta, kad T. Z. jau sumokėjo dalį – 10 920 Lt jam paskirtos baudos. Likusią paskirtos baudos dalį – 7 280 Lt T. Z. nustatyta sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

G. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas bauda 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-11-20 iki 2008-11-28 (8 paros), kuris pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, prilygintas 16 MGL dydžio baudai ir pripažinta, kad G. Z. jau sumokėjo dalį – 2 080 Lt jam paskirtos baudos. Likusią paskirtos baudos dalį – 10 920 Lt G. Z. nustatyta sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-11-19 iki 2008-11-28 (9 paros), kuris pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, prilygintas 18 MGL dydžio baudai ir pripažinta, kad A. S. yra jau sumokėjęs dalį – 2 340 Lt jam paskirtos baudos. Likusią paskirtos baudos dalį – 10 660 Lt A. S. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos įrankiai konfiskuotos radijo stotys „Midland“, „Kenwood“, „ICOM IC-V8“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) iš D. J. valstybės naudai išieškotos konfiskuotinos nusikaltimo priemonės – automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginė vertė – 18 500 Lt, iš D. J., T. Z., G. Z. ir A. S. solidariai valstybės naudai konfiskuotos nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginė vertė – 7 000 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 ,,Dėl fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, 2005 m. lapkričio 6 d. mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 99 795,90 Lt vertės 38 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 22.10 val. Pakruojo rajone, Linkuvos miestelyje, ties namu, esančiu Pašvitinio g. 51, šį automobilį su minėtu kiekiu cigarečių sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai, o sulaikymo metu D. J. iš įvykio vietos pabėgo.

Taip pat D. J., T. Z., G. Z. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes. D. J. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, t. y. iš anksto visiems grupės nariams nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį 8 607 87 488 dėl bendravimo tarpusavyje ir informacijos apie policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitus automobilius bei apie jų judėjimą, teikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008-11-19 4.00 val., nusikalstamos veikos vykdytojui T. Z. pateikė priemonę – akcizais apmokestinamų prekių gabenimui automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su radijo stotimi „Kenwood TH-22E“; nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui A. S. savo automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 19 d. 6.00 valandą nuvežti nusikalstamos veikos padėjėją G. Z. į stebėjimo vietą Pasvalio rajone, sankryžoje Žeimelis–Puodžiūnai–Saločiai–Vaškiai, ir po to pačiam A. S. važinėti minėtu automobiliu su jame esančia D. J. duota radijo stotimi „Icom IC-V8“ bei stebėti aplinką Žeimelio miestelyje, esančio Pakruojo rajone, Puodžiūnų kaime, ir Pasvalio rajone Saločių miestelyje, taip pat Pasvalio rajone, Vaškių kaime, prieigose ir apylinkėse.

Tęsdami savo nusikalstamą veiklą, D. J., T. Z., G. Z. ir A. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 ,,Dėl fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punktą, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 127 050 Lt vertės 35 000 pakelių cigarečių „Leningrad“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis: D. J. nurodymu, nusikalstamos veikos vykdytojas T. Z., naudodamasis grupės narių A. S. ir G. Z. ryšio priemonėmis teikiama informacija apie stebimą aplinką, šias cigaretes 2008 m. lapkričio 19 d., 7.50–8.00 val. neteisėtai gabeno automobiliu ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, keliu Puodžiūnai–Vaškiai, kurį D. J. su automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. HC 3766 (Latvijos Respublikos registracija), saugojo ir lydėjo, kol 2008 m. lapkričio 19 d., apie 8.00 val., Pasvalio rajone, kelyje Puodžiūnai–Vaškiai T. Z. su automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas R. Andrikis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį, kuriuo jo ginamasis D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu gynėjas nurodo, jog priimdamas nuosprendį teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse ir 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, dėl to jo ginamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas neįrodyta. Gynėjas tvirtina, jog liudytojai – operatyviniai darbuotojai R. J., A. K. ir R. M. kerštaudami jo ginamajam D. J. dėl to, kad prieš kelis metus trys policijos pareigūnai buvo nuteisti už D. J. priklausančio didelio kiekio spirito pasisavinimą, davė melagingus parodymus jog matė, kaip iš jų sekamo automobilio „Fiat Ducato“, kuriame buvo rasta 38 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, išlipo D. J. ir pabėgo. Gynėjas pažymi, jog bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu dėl aplinkybių, iš kur prieš įvykį pažinojo D. J., kada pamatė ir suprato, kad iš automobilio išlipęs asmuo yra būtent jis, koks atstumas buvo tarp jo ir pareigūnų, kuo buvo apsirengęs D. J., pareigūnai R. J., A. K. ir R. M. išsamiai nebuvo apklausti. Taip pat tvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neįvertino aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones, kad R. J. naudojosi mobiliojo ryšio abonento numeriu (duomenys neskelbtini), į kurį buvo skambinta iš automobilyje „Fiat Ducato“ rasto mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini). Gynėjas nurodo, jog liudytoja R. J. parodė, jog šiuo mobiliojo ryšio abonento numeriu ji nesinaudojo, šis numeris į jos 2005 m. lapkričio 6 d. apklausos protokolą buvo įrašytas be jos žinios, nors BPK 179 straipsnio 4 dalis nustato, kad protokole daromi pakeitimai ir papildymai turi būti aptarti. Be to tvirtina, kad įtariamojo D. J. laikino sulaikymo protokole esantis įrašas, jog įtariamasis pageidavo apie sulaikymą pranešti jo žmonai R. J. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), padarytas ne D. J. ranka. Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo informacijos, kad liudytoja R. J. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau ir nustačius, kad R. J. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių išklotinių duomenys nėra pakankami identifikuoti asmenis, kurie jais naudojosi.

Dėl D. J. inkriminuojamo 35 000 pakelių cigarečių „Leningrad“ gabenimo gynėjas nurodo, kad jo ginamasis bylos tyrimo metu nuosekliai teigė nedalyvavęs šioje nusikalstamoje veikoje ir tai nuosprendyje išdėstytais įrodymais nėra paneigta. Gynėjas pažymi, jog teismas neįvertino aplinkybių, kurios kelia abejonių liudytojų pareigūnų R. Jagmino, S. V., A. V. bei nuteistųjų G. Z. ir A. S. parodymai, jog įvykio metu jie yra matę D. J. vairuojantį automobilį „Subaru Legacy“. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog 2008 m. lapkričio 19 d. 7 val. 40-50 min. buvo tamsu, todėl liudytojo R. Jagmino nurodytos D. J. atpažinimo aplinkybės turėjo būti patikrintos tiriamo įvykio situaciją atlikus eksperimentą (BPK 197 straipsnis), tačiau teismas du kartus atmetė motyvuotą jo prašymą jį atlikti. Paskutinį kartą prašymas atmestas, kai teismui buvo pateiktas antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 19 d. 7.40 val. pravažiuojančiame automobilyje matomas tik žmogaus siluetas, o 7.50 val. – nenustatyta galimybė identifikuoti vairuotoją. Šių aplinkybių pagrindu gynėjas tvirtina, kad nuosprendyje nurodytų R. Jagmino parodymų apie D. J. identifikavimą, taip pat nuteistojo A. S. parodymų apie įvykio vietoje buvusį 100-150 metrų matomumą negalima laikyti pagrįstais. Tai reiškia, jog kitų, neabejotinai D. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje nėra.

Gynėjas taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, pažeidžiant BPK reikalavimus. Tvirtina, jog nuteistieji A. S., G. ir T. Z. nurodė, kad būdami sulaikyti po nusikalstamos veikos padarymo buvo psichologiškai veikiami duoti D. J. apkaltinančius parodymus ir paleisti iš suėmimo po to, kai davė parodymus prieš D. J.. Taip pat nurodo, jog proceso veiksmai su T. ir G. Z. buvo atliekami pažeidžiant teisės į gynybą principą. 2008 m. lapkričio 20 d. T. Z. prieš apklausą įtariamuoju nebuvo suteikta teisė pasimatyti su gynėju (t. 2, b.l. 200), o G. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas neatvykus jo gynėjui (t. 3, b.l. 159-160), gynėjo parašo taip pat nėra protokole, kuris surašytas atlikus įtariamojo G. Z. parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b.l. 75), todėl teismo nuosprendyje be pagrindo remiamasi jų parodymais. Be to nurodo, jog A. S., G. ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu darytų garso įrašų turinys nepatvirtina su jais atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų tvarkos ir eigos bei protokoluose išdėstytų jų duotų parodymų turinio, todėl A. S., G. ir T. Z. parodymai apie ikiteisminio tyrimo metu jų duotų parodymų išgavimą neteisėtu būdu nuosprendyje nepaneigti. Svarbia ir bylai reikšminga aplinkybe, patvirtinančia abejones BPK reikalavimų laikymusi ikiteisminio tyrimo metu, gynėjas nurodo tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja R. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už nusikaltimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų pažeidimu.

Nuteistieji A. S., T. ir G. Z. apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį – pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jie padarė organizuotoje grupėje su D. J., bei sumažinti jiems paskirtas baudas.

Nuteistieji A. S., T. Z. ir G. Z. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nuosprendis turi būti pakeistas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai jiems paskirtų bausmių. Nuteistieji tvirtina, jog teismas tik formaliai įvertino BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Nurodo, kad jų padarytos nusikaltimo mastas nei pagal kiekybinį, nei pagal vertės kriterijus nebuvo didelis, todėl ši aplinkybė mažina padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Paaiškina, jog nusikaltimą padarė dėl sunkių šeiminių aplinkybių ir sunkios turtinės padėties. Nuteistieji A. S. ir G. Z. pažymi, jog nusikalstamą veiką prisipažino padarę T. Z. prašymu, o apie D. J. dalyvavimą nusikaltimo padaryme jiems nebuvo žinoma. Visi nuteistieji nurodo, kad siekdami būti paleisti iš suėmimo, pasidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimui, dėl to davė parodymus prieš D. J.. Tvirtina, jog siekdami gauti jų parodymus, kad nusikaltimui vadovavo D. J., ikiteisminio tyrimo metu prieš juos buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, padaryti kiti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Aplinkybę, jog parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu iniciatoriais buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nuteistųjų teigimu, patvirtina jų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu atliktų vaizdo ir garso įrašų turinys, iš kurių matyti, kad šių proceso veiksmų metu jie atsakinėjo iš esmės į atsakymą menamus klausimus, nenorėjo rodyti įvykio situacijos. Nuteistieji pabrėžia vaizdo ir garso įrašų turinio neatitikimo ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų turiniui akivaizdumą bei tai, kad teismas tinkamai neįvertino ir nepaneigė jų nurodytų ikiteisminio tyrimo metu parodymų davimo aplinkybių.

Nuteistasis A. S. pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik įtaręs, jog buvo gabenamos cigaretės, tačiau nedavė konkrečių parodymų dėl cigarečių gabenimo organizavimo. Nuteistasis T. Z. tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo nurodyta, kokias aplinkybes jis turi pripažinti, prieš pirmąją apklausą jam nebuvo leista pasikalbėti su gynėju. Nuteistasis G. Z. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui jis buvo priverstas duoti parodymus neatvykus jo gynėjui (t.3, b.l. 159-160). Taip pat tvirtina, jog aplinkybę, kad įvykio metu, pusę aštuonių ryto matė D. J., vairuojantį raudonos spalvos Subaru automobilį, jam nurodė tyrėja, nes buvo per tamsu tai pamatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistųjų D. J., T. Z., G. Z. ir A. S. gynėjai advokatai R. Andrikis, A. Palamarčuk, R. Vanagas ir M. Muksinovas palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. J. gynėjo advokato R. Andrikio ir nuteistųjų T. ir G. Z. bei A. S. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo D. J. gynėjo advokato R. Andrikio ir nuteistųjų T. Z., G. Z. ir A. S. apeliaciniai skundai juose išdėstytų reikalavimų ribose atmetami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų D. J., T. Z., G. Z. ir A. S. kaltės, savo išvadas pagrįsdamas teisėtais būdais bei Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

Dėl D. J. 2005 m. lapkričio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2009 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. T2-1(05) D. J. atnaujinus 2005 m. lapkričio 6 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinėje pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. 1, b.l. 16), papildomai apklausti liudytojai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigūnai R. J., A. K. ir R. M. patvirtino, kad 2005 m. lapkričio 6 d. operatyvinės informacijos pagrindu 22.10 val. Pakruojo rajone, Linkuvos miestelyje, prie Pašvitinio g. 51 namo sulaikė automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenama Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintų 38 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių muitinė vertė – 99 795,90 Lt (t. 1, b.l. 39, 40, 47). Šį automobilį vairavusį asmenį visi trys pareigūnai nedvejodami atpažino kaip D. J., (t. 1, b.l. 67, 68-69, 70, 71-72, 73, 74-75), duotus parodymus patvirtino akistatų su įtariamuoju D. J. (t. 1, 106-107, 109-110, 112-113) bei teisiamajame posėdžio metu, kategoriškai tvirtindami, kad 2005 m. lapkričio 6 d. 22.10 val. Pakruojo rajone, Linkuvos miestelyje, prie Pašvitinio g. 51 namo sustabdytą automobilį su banderolėmis nepaženklintų cigarečių kroviniu vairavo būtent D. J., kurį pažino iš karto, nes anksčiau ne kartą yra tekę su juo bendrauti darbo reikalais. Minėtų liudytojų parodymus teisiamojo posėdžio metu iš dalies patvirtino liudytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigūnas S. V., kuris nurodė, kad 2005 m. lapkričio mėnesį Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje buvo gautas pranešimas, jog Linkuvos miestelyje sulaikytas baltos spalvos autobusiukas „Fiat Ducato“ su cigaretėmis „Saint George“, kurios buvo su rusiškomis banderolėmis. Nuvykus į vietą, buvo pasakyta, kad automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau kažkuris iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų pasakė, kad automobilį vairavo D. J..

Iš ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojų R. J, A. K ir R. M. duotų vienodų ir nuoseklių parodymų matyti, kad visi trys pareigūnai neabejodami atpažino automobilį „Fiat Ducato“ vairavusį asmenį, nurodė kokiais drabužiais jis vilkėjo, paaiškino, kad su D. J. ne kartą yra tekę susidurti savo darbe, todėl šių liudytojų parodymų dėl neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną cigaretes „Saint George Lights“ gabenusio asmens tapatybės išsamumas, kuriuo abejoja nuteistojo D. J. gynėjas, teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia, juolab, kad šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: kitų liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialistų išvados, telefono pokalbių išklotinės ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Tuo tarpu abejoti liudytojų R. J., A. K. ir R. M. duotais parodymais dėl gynėjo pateiktos versijos, kad D. J. jie nurodė kerštaudami už tai, kad prieš kelis metus trys policijos pareigūnai buvo nuteisti už D. J. priklausančio didelio kiekio spirito pasisavinimą, teisėjų kolegija pagrindo neturi, nes nuoseklius ir logiškus šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. J. paimdavo pasinaudoti iš jo valdytojo S. J., kaip ir paskutinį kartą prieš sulaikymą, kai liudytojo S. J. teigimu, paėmė automobilį „kažkam parsivežti“ (t. 1, b.l. 63, 64-65). Aplinkybės, kad automobilis „Fiat Ducato“ nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jo valdomas, neneigė ir nuteistasis D. J., tačiau tvirtino, kad šiuo automobiliu įvykio metu nesinaudojo, nes buvo neblaivus, ir dėl to nurodyti, kas juo naudojosi, negali (t. 1, 96, 99). Be aukščiau aptartų liudytojų R. J., A. K. ir R. M. nuoseklių ir išsamių parodymų, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojo S. V. parodymai, nuteistojo versiją, kad nusikaltimo padarymo metu automobilio „Fiat Ducato“ jis nevairavo, paneigia įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b.l. 40-44) nuo automobilio priekinės sėdynės vairuotojo pusės sėdimosios dalies ir atlošo paimtų audinio mikrodalelių, pilkos spalvos kepurės, nuo automobilio prietaisų skydelio paimtų dviejų mobilaus ryšio telefonų „Nokia 3610i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 2600“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų išklotinių tyrimo rezultatai.

Pluoštų lyginamojo tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-3460(05) konstatuota, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio „Fiat Ducato“ vairuotojo sėdynės ir atlošo rasti tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos akriliniai pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. J. atitinkamai džinsinių kelnių audeklo ir megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais (t. 1, b.l. 140–146), kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tyrimui pateikė D. J. (t. 1, b.l. 135). Automobilyje „Fiat Ducato“ įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos pilkos spalvos kepurės serologinio bei DNR tyrimo metu nustatyta ir specialisto išvadoje Nr. S 527/05 (1) konstatuota, kad ant šios kepurės yra D. J. DNR, tikimybė – su 99,999999999 % (t. 1, b.l. 130–134).

Iš 2006 m. sausio 5 d. UAB „Omnitel“ į bylą pateikto rašto matyti, kad įvykio vietoje rastuose mobiliuose telefonuose (t. 1, b.l. 150–151) esančių SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelė pajungta 2005 m. rugsėjo 15 d., o SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), kortelė pajungta 2005 m. spalio 17 d. (t. 1, b.l. 167-170). Kartu su aiškinamuoju raštu pateikto 2005 m. rugsėjo 1 – 7 dienomis abonento (duomenys neskelbtini) išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinės patvirtina, kad 2005 m. lapkričio 6 d. nuo 16.07 val. iki 22.21 val. šis numeris 17 kartų kontaktavo su telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 168-169), kuris įtariamojo D. J. 2005 m. lapkričio 7 d. laikino sulaikymo protokole nurodytas kaip kontaktinis jo žmonos R. J. mobilaus telefono numeris (t. 1, b.l. 79). Šis mobilaus telefono numeris taip pat yra ranka įrašytas į liudytojos R. J. 2005 m. lapkričio 6 d. apklausos protokolą kaip jos kontaktinis telefono numeris (t. 1, b.l. 48).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2009 m. vasario 27 d. Pažymoje dėl išklotinių analizės nurodyta, kad mobilaus ryšio abonentų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 17 d. iki 2005 m. lapkričio 6 d. jungėsi prie mobilaus ryšio bokšto (celės), pavadinimu Joniškis – S-R-164 (14), kurio veiklos teritorijoje yra D. J. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir 2009 m. vasario 27 d. bei 2009 m. spalio 16 d. Pažymos dėl išklotinių analizės, iš kurių matyti, prie kokių bazinių stočių (celių) 2005 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu nuo 14.07 val. iki 22.21 val. kontakto metu su telefono numeriu 8 613 04 281 jungėsi telefono abonento numeris 8 613 65 260 (t. 1, b.l. 177–182, 183–188). 2008 m. lapkričio 20 d. atliktos kratos protokolo duomenys patvirtina, kad įtariamojo D. J. namuose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rastos dvi mobilaus ryšio telefono dėžutės, ant kurių yra užrašas „Nokia 2600“, o ant dėžučių šono užklijuotas lipdukas su telefono duomenimis – IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 153-154), kuris atitinka nusikalstamos veikos padarymo metu ant automobilio „Fiat Ducato“ prietaisų skydelio rasto vieno iš telefono „Nokia 2600”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenis, apie ką patvirtina 2009 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolas (t. 4, b.l. 165-200, t. 5, b.l. 1-17).

Nuteistojo D. J. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės: liudytojos R. J. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu duoti parodymai (t.1, b.l. 48, 49-50), ranka, kaip teigia liudytoja R. J., be jos žinios į 2005 m. lapkričio 6 d. apklausos protokolą įrašytas ne jos kontaktinis telefono numeris (t. 1, b.l. 48) bei D. J. laikino sulaikymo protokole ne jo ranka padarytas įrašas, kad apie įtariamojo sulaikymą pranešta jo žmonai R. J. telefono numeriu 8 613 04 281 (t. 1, b.l. 79), teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, kad mobiliojo ryšio abonento numeriu 8 613 04 281 naudojosi R. J..

Byloje su nusikalstamos veikos padarymo metu automobilyje „Fiat Ducato“ rastais mobilaus ryšio telefonais ir jų kontaktais susiję objektyvūs duomenys ir jų analizė aiškiai parodo, kad šiais mobilaus ryšio telefonais naudojosi būtent nuteistasis D. J., o abonento numeriu (duomenys neskelbtini) – R. J.. Nėra tik sutapimas tai, kad nuteistojo D. J. namuose rastų dviejų dėžučių nuo telefono „Nokia 2600“ IMEI numeris (duomenys neskelbtini) yra identiškas 2005 m. lapkričio 6 d. sulaikytame automobilyje „Fiat Ducato“ rastam mobilaus ryšio telefono „Nokia 2600” IMEI numeriui su SIM kortele „Omnitel Extra“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo numeriu iš D. J. valdomo automobilio „Fiat Ducato“ 2005 m. lapkričio 6 d. nuo 14.07 val. iki 22.21 val. buvo kontaktuojama su mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), prisijungiant prie celės Joniškis – S-R-164 (14), kurios veiklos teritorijoje yra D. ir R. J. gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini). Be to, šis telefono numeris D. J. laikino sulaikymo protokole nurodytas kaip mobilaus telefono numeris, kuriuo ne pageidaujama pranešti, kaip akcentuojama skundžiamame nuosprendyje ir gynėjo apeliaciniame skunde, o pranešta jo žmonai R. J. apie laikiną sulaikymą, t.y. konstatuotas rezultatas, juo labiau, kad D. J. šį protokolą pasirašė. Tuo tarpu gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog tuo metu R. J. naudojosi kitu mobilaus telefono numeriu, iš tiesų tik patvirtina, kad R. J. turėjo kelis mobilaus ryšio telefonus, apie ką liudija ne tik J. namuose atliktų kratų rezultatai – rastas ne vienas mobilaus telefono aparatas bei ne viena mobilaus ryšio telefono aparatų dėžutė (t. 4, b.l. 153, 154), bet ir abonentų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė, patvirtinanti, kad prie mobilaus ryšio bokšto Joniškis – S-R-164 (14), kurio veiklos teritorijoje, kaip minėta, yra D. ir R. J. gyvenamoji vieta, šiais numeriais buvo jungiamasi nuo SIM kortelės pajungimo dienos – 2005 m. spalio 17 d. iki automobilio „Fiat Ducato“ sulaikymo dienos – 2005 m. lapkričio 6 d., t.y. parodo nuolatinį komunikavimą telefonu ir kontaktuojančių asmenų ryšių pastovumą, kas yra būdinga artimų žmonių (sutuoktinių) komunikavimui telefonu.

Teisėjų kolegija sutinka, kad į spausdintuvu 2005 m. lapkričio 6 d. liudytojos apklausos protokolą ranka įrašius R. J. kontaktinį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurio ji nepripažįsta, yra pagrindas abejoti tokio įrodymo patikimumu, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus objektyvius bylos duomenis, akivaizdu, kad šis abonento numeris įvykio metu priklausė būtent liudytojai R. J.. Šią aplinkybę tiesiamojo posėdžio metu taip patvirtino 2005 m. lapkričio 6 d. R. J. apklausą atlikęs liudytoju apklaustas tyrėjas E. Č., teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, kad telefono numerį po apklausos protokolu ranka įrašė R. J. prisiminus savo telefono numerį, bei pati liudytoja R. J., teisiamojo posėdžio metu davusi prieštaringus parodymus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad dėl teisme nurodomų aplinkybių ji nebuvo tikra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja R. J. nurodė po apklausos susipažinusi su protokolo turiniu ir mačiusi įrašytą numerį (duomenys neskelbtini), o paprašyta paaiškinti, ką ji žino apie įrašytą numerį, jau teigė, kad tuo metu, kai ji skaitė protokolą, to numerio nebuvo, todėl jį ir pasirašė po protokolu (t. 9, b.l. 42).

Įvykio vietos apžiūros metu nuo sulaikyto automobilio „Fiat Ducato“ vairuotojo sėdynės paimtų audinio mikrodalelių, automobilyje rastos kepurės bei mobilaus ryšio telefonų ir jų išklotinių tyrimo rezultatus susiejus su bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų – pareigūnų R. J., A. K. ir R. M. nuosekliais ir išsamiais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojų S. V., R. J. parodymai, akivaizdu, kad būtent nuteistasis D. J. pabėgo iš įvykio vietos, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai 2005 m. lapkričio 6 d. Pakruojo rajono Linkuvos miestelio teritorijoje apie 22.10 val. sulaikė automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo Lietuvos Respublikos keliais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, jis neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamų prekių – 38 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ krovinį su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 99 795,90 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Esant tokioms aplinkybėms, jo nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kaip neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Dėl D. J., T. Z., G. Z. ir A. S. organizuotojoje grupėje padarytos nusikalstamos veikos

Nuteistieji T. Z., G. Z. ir A. S. savo kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nekvestionuoja, dėl to įrodymai, patvirtinantys jų kaltę padarius šį nusikaltimą analizuojami tik tiek, kiek jie yra reikšmingi nuteistojo D. J. kaltei organizavus ir dalyvavus neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių – 70 kartoninių dėžių cigarečių „Leningrad“ gabenime ir organizuotos grupės kvalifikavimui.

Nagrinėjamos bylos tyrimo eigoje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 19 d., apie 8.00 val., Pasvalio rajone, kelyje Puodžiūnai–Vaškai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sustabdė automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasta: 70 vnt. kartoninių dėžių su kiekvienoje esančiais 500 vnt. pakelių cigarečių „Leningrad“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, viena stacionari „Midland“ ir viena nešiojama „Kenwood“ radijo stotys, ant automobilio stogo dvi antenos radijo stočių bangoms fiksuoti, telefonas „Nokia 1200“ su jame esančia „Tele-2“ kortele ir kiti bylos tyrimui reikšmingi daiktai. Automobilį vairavęs T. Z., palikęs automobilį, pabėgo, tačiau buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame kartu su A. S. važiavo ir T. ir G. Z.. Sulaikyto automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone rasta nešiojama radijo stotis „Icom IC-V8“ su antena.

Nuteistasis D. J. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino nepadaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), tačiau jo kaltę organizavus neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną patvirtina bylos medžiagoje esantys įrodymai: kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymai bei 2008 m. lapkričio 20 d. D. J. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokole, jo asmens kratos protokole, iš nuteistojo D. J. bei iš kitų nuteistųjų paimtų daiktų apžiūros protokoluose, 2008 m. lapkričio 11 d. įtariamojo G. Z., 2008 m. lapkričio 25 d. įtariamojo A. S. ir 2009 m. rugsėjo 14 d. liudytojo R. Jagmino parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, 2009 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės ir 2009 m. spalio 16 d. pažymoje dėl išklotinių analizės užfiksuoti duomenys.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. Jagmino, S. V., A. V. ir S. B. parodymais, kurie, papildydami vieni kitus, patvirtina, kad turėdami informaciją, jog yra rengiamasi neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenti cigaretes, 2008 m. lapkričio 19 d., apie 7.00 val. surengė pasalą cigaretes gabenantiems asmenims sulaikyti. Šios operacijos metu R. J. ir A. V., vykdydami tarnybines pareigas, prie Puodžiūnų kaimo stebėdami kelią, tvirtino matę, kad D. J. vairuoja paskui į Lietuvos Respublikos pusę grįžtantį automobilį „Volvo V40“ važiuojantį raudonos spalvos automobilį „Subaru Legacy“ su latviškais numeriais. Liudytojo A. V. ir R. Jagmino ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 14-15, 22-23), ir teisme duotus parodymus dėl automobilį „Subaru Legacy“ vairavusio asmens identifikavimo, kuriuos liudytojas R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b.l. 16-21), apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir vėliau parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat patvirtino ir nuteistieji A. S. bei G. Z. (t. 3, b.l. 151-152, 159-160, t. 4, b.l. 68-74, 79-81).

BPK 189 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis gali pakeisti duotus parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, kad toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikšmės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iš esmės prilygsta parodymų, duotų teismo proceso metu, įrodomajai galiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2008, 2K-274/2008, 2K-317/2011). Tuo atveju, jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011, 2K-317/2011).

Teisiamojo posėdžio protokolas bei skundžiamo nuosprendis patvirtina, kad nuteistieji A. S. bei G. Z., taip pat kaip ir nuteistasis T. Z., teisiamojo posėdžio metu kardinaliai pakeitė savo parodymus, tvirtindami, jog D. J. apkaltinančius parodymus davė dėl pareigūnų jiems taikomo psichologinio ir fizinio smurto. Šių aplinkybių, priešingai nei nurodo apeliantai, jų kaip įtariamųjų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašų turinys bei kiti bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, todėl apeliantų bandymas įtikinti teisėjų kolegiją tuo, kad pareigūnai darė jiems neteisėtą poveikį, pripažįstamas apeliantų siekiu apsaugoti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės bei palengvinti savo teisinę padėtį.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, A. S. ir G. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus dėl D. J. dalyvavimo ir vaidmens 2008 m. lapkričio 19 d. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių „Leningrad“, kurių vertė 127 050 Lt, neteisėtame gabenime per Lietuvos Respublikos sieną, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, palygindamas juos su kitais bylos tyrimo eigoje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais: liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. Jagmino, S. V., A. V. ir S. B. parodymais ir bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais jau minėtais objektyviais bylos duomenis.

Apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją tiek A. S., tiek ir G. Z. nurodė, kad telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. J.. Šią aplinkybę patvirtina iš G. Z. bei A. S. iš karto po įvykio asmens kratos metu paimtuose mobilaus ryšio telefonuose esančios informacijos analizė. Kaip matyti, 2008 m. lapkričio 28 d. patikrinus iš G. Z. paimto mobilaus ryšio telefono Nokia 6230i“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), abonento numeris (duomenys neskelbtini), užrašų knygutę nustatyta, kad joje vardu „Be“ įvestas numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo, remiantis telefono skambučių atmintine, G. Z. bendravo 2008 m. lapkričio 18 d. 21.16 val. bei 2008 m. lapkričio 19 d. 7.07 val., t.y. prieš nusikalstamos veikos padarymą ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Patikrinus iš A. S. paimto mobilaus ryšio telefono Nokia 5610d-1, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Omnitel“ Nr. (duomenys neskelbtini), abonento numeris (duomenys neskelbtini), skambučių atmintinę, užfiksuoti kontaktai su asmeniu pavadintu „Aa“ telefono numeriu (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 19 d., 7.12 val. užfiksuotas įeinantis, 7.20 val. – išeinantis skambučiai, o 5.11 val. – įeinanti žinutė: „Išleides ginte ant sankryžos į visas keturias puses pavažiuok po pora kilometrų. Pazek ar vezu nera. Prie Gintauto į ta miška ilek. Pro fermas pralėk. Tik į vidu anan puse neilysk. Parašyk kada ten važiuosi“, 2008 m. lapkričio 19 d. 8.28 įeinanti žinutė „Atvažiuok i ta kaima kur ainos sunus gyvena. Ukininks didelis. Jei gali parašyk“. Šių žinučių tekstas liudija apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abonentas (duomenys neskelbtini) nurodė G. Z. jo veiksmų seką, t. y. koordinavo G. Z. veiksmus bei jiems vadovavo.

Aplinkybę, kad mobilaus ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi D. J., taip pat patvirtina ir 2009 m. spalio 16 d. pažyma dėl išklotinių analizės, iš kurios matyti, kad šis numeris 2008 m. lapkričio 18 d. 23.05 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų Vilniaus g. 64, Joniškis, bei Bažnyčios g. 2, Joniškis2, kurių veiklos teritorijoje yra D. J. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o 2008 m. lapkričio 19 d. nuo 5.10 val. iki 8.36 val. bendravo ne tik su nuteistaisiais A. S. ir G. Z., bet ir su D. J. žmona liudytoja R. J., bei jungėsi prie mobilaus ryšio bokštų Lauksodžio k., Pakruojo r., Pabiržės kaime, Biržų r., t.y. vietovėse, kuriomis buvo neteisėtai gabenamas minėtas cigarečių krovinys (t.7, b.l. 10–45).

Nuteistųjų A. S. ir G. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad 2008 m. lapkričio 19 d. D. J. ne tik organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, bet ir dalyvavo neteisėtame cigarečių gabenime iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną, raudonos spalvos automobiliu „Subaru Legacy“ latviškais registracijos numeriais lydėdamas cigaretėmis pakrautą automobilį „Ford Transit“, bei koordinuodamas nuteistųjų A. S. bei T. ir G. Z. veiksmus, konkrečiai kiekvienam iš jų nurodydamas, kokius veiksmus turi atlikti, taip pat iš dalies patvirtina D. J. gyvenamojoje vietoje ir jo asmens kratos metu iš jo paimtuose mobilaus ryšio telefonuose rasta informacija.

2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. spalio 14 d. atliktų apžiūrų metu patikrinus 2008 m. lapkričio 20 d. D. J. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), per kratą paimtame mobilaus ryšio telefone „Nokia 6220“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele-2 Pildyk“, numeris (duomenys neskelbtini), abonento numeris (duomenys neskelbtini), gautų ir saugotų pranešimų registrą, nustatyta tokia informacija: „(duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 15 d. 20.21 val. „SVEIKAS PARASIK KIEK TEN NIKOTINO IR DERVU AR KIETI PAKELIAI“ (t. 4, b.l. 165-200, t. 5, 1-17), kuri aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad yra tariamasi dėl cigarečių kiekio. Pažymėtina, jog 2008 m. lapkričio 28 d. iš D. J. asmens kratos metu paimto mobilaus ryšio telefono „Nokia 6300“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) su „Omnitel“ kortele, kurios identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), abonento numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad į šio telefono užrašų knygelę taip pat yra įtrauktas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadintas „Pakrviriuk“. D. J. neatsakytų skambučių registre ir SIM kortelės fiksuotų numerių registre laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 15 d. 20.28 val. iki 2008 m. lapkričio 16 d. 14.59 val., t.y. prieš nusikalstamos veikos padarymą telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas tris kartus (t. 5, b. l. 27-82). Taigi iš D. J. paimtų mobilaus ryšio telefonų apžiūros duomenų akivaizdu, kad abiem šiais telefonais su abonentu numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo ir dėl cigarečių kiekio tarėsi būtent nuteistasis D. J..

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų A. S. ir G. Z. ikiteisminio tyrimo, o ne bylos nagrinėjimo iš esmės teisme duotais nuosekliais parodymais dėl D. J. dalyvavimo ir vaidmens padarytame nusikaltime, kuriuos patvirtina ir aukščiau aptarti objektyvūs bylos duomenys bei liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. Jagmino, S. V., A. V. ir S. B. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperimentas (BPK 197 straipsnis) atliekamas liudytojo, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti atkuriant tiriamo įvykio situaciją, aplinką tuo atveju, kai asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės kelia abejonių jų patikimumu. Nagrinėjamoje byloje liudytojo R. Jagmino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, todėl atlikti eksperimentą liudytojo R. Jagmino nurodytoms D. J. atpažinimo aplinkybėms patikrinti, kaip apeliaciniame skunde pabrėžia nuteistojo D. J. gynėjas, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsisakė.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad atliekant procesinius veiksmus su įtariamaisiais T. ir G. Z. buvo pažeistos jų teisės į gynybą ir dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis jų parodymais.

Remiantis PBK 189 straipsnio 5 dalimi, įstatymų leidėjas imperatyviai gynėjo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavimą nustato tik tuo atveju, jeigu apklausa atliekama įtariamojo prašymu. Nagrinėjamu atveju įtariamojo G. Z. apklausą inicijavo prokuroras (BPK 189 straipsnio 1 dalis, t. 3, b.l. 158), todėl gynėjo nedalyvavimas šio įtariamojo apklausoje nėra procesiniu pažeidimu ir pagrindo nesiremti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais nesudaro. Kiti gynėjo apeliaciniame skunde įvardinti procesiniai pažeidimai, kad įtariamajam T. Z. prieš apklausą nebuvo suteikta galimybė be pašalinių asmenų pasikalbėti su savo gynėju (t. 3, b.l. 71) bei tai, kad G. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole nėra jo gynėjo parašo (t. 3, b.l. 151-153), nėra tokio pobūdžio, kad sudarytų pagrindą abejoti jų patikimumu. Kaip matyti, įtariamasis T. Z. buvo apklaustas dalyvaujant jo gynėjui, kuris apklausos metu turėjo galimybę užtikrinti savo ginamajam tinkamą atstovavimą, o prie G. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo yra jo gynėjo S. Alyso orderis (t. 3, b.l. 150), patvirtinantis, kad šiame procesiniame veiksme gynėjas dalyvavo.

Dėl organizuotos grupės

Apeliantai A. S. bei T. ir G. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jiems inkriminuotą nusikaltimą jie padarė veikdami organizuotoje grupėje su D. J..

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės kvalifikavimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamą veiką apeliantai A. S., T. ir G. Z. padarė veikdami organizuota grupe su D. J., kuris koordinavo ir kontroliavo jų kaip grupės narių veiksmus, davė jiems nurodymus, parūpino nusikalstamos veikos padarymui reikalingas ryšio priemones ir atliko kitas vadovo funkcijas, iš anksto per T. Z. nurodydamas A. S. ir G. Z., kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš jų turi atlikti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų kiekio, jų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo.

Remiantis nuteistųjų A. S. ir G. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, akivaizdu, kad organizuotą grupę, skirtą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, subūrė, jai vadovavo ir kartu su kitais organizuotos grupės nariais kaip lydintis krovinį ir gabenimą koordinuojantis asmuo nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo D. J., o kiti organizuotos grupės nariai – A. S. bei T. ir G. Z. atliko įvairius vykdytojų veiksmus – A. S. ir G. Z. jiems nurodytose vietose stebėjo aplinką, kad būtų išvengta trukdžių cigarečių kroviniui gabenti, o T. Z. per Lietuvos Respublikos sieną iš Latvijos Respublikos pusės automobiliu „Ford Tranzit“ gabeno akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių „Leningrad“, kurių vertė 127 050 Lt, krovinį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad susitarimo pagrindu vieningai veikdami organizuotos grupės nariai, pagal aplinkybes pasiskirstę vaidmenimis, padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnis).

Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, jog susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad organizuota grupė neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes susitarė nusikalstamos veikos padarymo išvakarėse, D. J. per T. Z. nurodžius A. S. ir G. Z. kiekvienam iš jų priskirtus atlikti veiksmus.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, apie ką liudija byloje esantys įrodymai. Čia pažymėtina ir tai, jog susitarimo buvimui įrodyti nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal suformuotą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad susitarimo pagrindu vieningai veikdami organizuotos grupės nariai pagal D. J. paskirstytus vaidmenimis padarė sunkų nusikaltimą, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti vieną sunkų nusikaltimą, pastovus, glaudus bendravimas (telekomunikacijų tinklais, tiesiogiai), pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimo planą ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl apeliantų nusikalstamos veikos teisingai pripažintos padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad organizuotos grupės požymis gali būti arba kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymis, arba kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pripažinus, kad neteisėti veiksmai buvo padaryti organizuota grupe, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, pripažįstami nusikalstamos veikos vykdytojais ir visų jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK specialiosios dalies straipsnį su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, o kai organizuota grupė yra nusikaltimo kvalifikuojantis požymis pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kurioje šis požymis numatytas, papildomai nenurodant BK 25 straipsnio 3 dalies. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems inkriminuojama nusikalstama veika savo sudėtyje neturi kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, todėl kvalifikuojant jiems inkriminuojamą veiką, numatytą BK BK 199² straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) kartu nurodytina ir BK 25 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį kvalifikuojant organizuotos grupės vadovui – D. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką bei 24 straipsnio 6 dalį – kvalifikuojant vykdytojams ir padėjėjams – T. Z., A. S. ir G. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra perteklinės ir nereikalingos, todėl šalintinos, nes, kaip minėta, organizuotoje grupėje visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, pripažįstami nusikalstamos veikos vykdytojais ir visų jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK specialiosios dalies straipsnį su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Dėl paskirtų bausmių

Nuteistieji A. S. bei T. ir G. Z. apeliuodami į nedidelį nusikaltimo mastą ir su šiuo kriterijumi siedami padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumo laipsnį, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes ir dėl to paskyrė jiems per dideles baudas, kurias prašo sumažinti. Su šia apeliantų pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems T. Z., A. S. bei G. Z. paskirtos bausmės – baudos - nėra aiškiai per didelės, todėl nemažintinos. Nuteistiesiems paskirtos baudos savo dydžiu atitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principą, o taip pat tinkamai motyvuotos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu byloje nenustatyta aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistiesiems mažesnę negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalį), taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas T. Z., A. S. ir G. Z. paskyrė aiškiai per dideles baudas, kurios neatitinka BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų.

Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė patvirtina, kad skirdamas bausmes T. Z., A. S. ir G. Z. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jie padarė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris nesukėlė labai sunkių padarinių, nes nelegaliai į Lietuvos Respubliką atgabentos akcizais apmokestinamos prekės nebuvo realizuotos, taip pat įvertino jų asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad visi trys kaltinamieji teisiami pirmą kartą, dirba, charakterizuojami teigiamai, jų šeiminę padėtį, ir atsižvelgęs į kiekvieno iš jų vaidmenį organizuotoje grupėje padarytoje nusikalstamoje veikoje, paskyrė jiems BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmei alternatyvias baudos bausmes, kurios, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra mažintinos.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju organizuotos grupės požymio nepripažino nuteistųjų sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuri be abejonės sunkintų apeliantų teisinę padėtį. Nesant prokuroro skundo, pabloginti nuteistųjų padėties apeliacinės instancijos teismas negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuteistiesiems D. J., G. Z. ir A. S. nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir vietoj jos nurodyti BK 25 straipsnio 3 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjos Elena VainienėVioleta Ražinskaitė