Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. e2-4680-470/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
e2-4680-470/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01618-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4680-470/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01618-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; (S) 2.6.3.; 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. P. 300,00 Eur skolą, 42,00 Eur bendrą kredito kainą, 585,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, sprendimas priimamas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovas 2015 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 169737, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2015 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovo skolą. UAB ,,Credit day“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2019 m. gegužės 10 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, pagal kurią UAB ,,Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB ,,Credit day“ skolininkus, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.

CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal sutarties 2.2 punktą, kredito gavėja įsipareigojo laiku ir visiškai grąžinti pagal sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitus sutartyje nurodytus su kredito suteikimu, administravimu, pakeitimu, nutraukimu ir grąžinimu susijusius mokesčius. Iš ieškovės pateiktų įrodymų spręstina, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę laiku grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas bei kitas įmokas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar sumokėjęs su juo susijusias sumas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 300,00 Eur negrąžintą kreditą ir 42,00 Eur bendrą kredito kainą tenkinami.

Ieškovė, taikydama 111,92 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 585,12 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančias kompensuojamas palūkanas už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 111,92 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies <...>, kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui Specialiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu suėjus kredito terminui kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą (t. y. palūkanas, mokėtinas iki sutarto kredito termino), kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 % dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 180 dienų (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktas). Teismas pažymi, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šiuo gi atveju tiek ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 23 d., t. y. už 636 dienų), tiek jų dydis (585,12 Eur) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytą maksimalų netesybų dydį ir galimą laikotarpį. Todėl yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 27,00 Eur (300,00 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 369,00 Eur (300,00 Eur + 42,00 + 27,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 21,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 142,00 Eur. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 927,12 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 369,00 Eur sumai, t. y. tenkino 39,80 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 56,52 Eur (142,00 Eur × 39,80 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. P. 300,00 Eur skolą, 42,00 Eur bendrą kredito kainą, 27,00 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (369,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,52 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja Snaigė Juknevičienė