Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1475-638/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
2A-1475-638/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19090-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
M. S.
Civilinė byla Nr. 2A-1475-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19090-2015-7
Procesinio dokumento kategorija 2.9.1.125.(S)Kauno apygardos teismasspreNdimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nutarimo administracinėje byloje prejudicinės reikšmės nagrinėjant draudiko atgręžtinį reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo iš asmens, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo M. S. 1069,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio 4 d. Kaune, T. M. g. eismo įvykio metu buvo apgadinta S. P. priklausanti transporto priemonė VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei sužalota S. P. sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo M. S. kaltės. Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas A. S.. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1069,68 Eur dydžio draudimo išmokas: 1035,66 Eur už transporto priemonės VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimus ir 34,02 Eur – Kauno teritorinėms ligonių kasoms už S. P. suteiktas gydymo paslaugas. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio kaltininkas M. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį M. S.. Kauno apylinkės teismas 2015-06-15 nutarimu atsakovo atžvilgiu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. administracinę bylą nutraukė nenustačius atsakovo veiksmuose tyčios.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, iškart po įvykio nedelsiant sustojo, automobilio nepatraukė, kalbėjosi su kito automobilio savininke dėl deklaracijos pildymo. Tačiau kilo konfliktas, kurio metu atsakovui prasidėjo astmos priepuolis, nes jam yra diagnozuota alerginė bronchinė astma, kuria serga nuo 7 metų amžiaus. Atsakovas įvykio vietoje neturėjo būtinų vaistų, todėl skubiai išvyko namo. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės neturėjo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-399-660/2015 konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir nutraukė administracinę teiseną pagal ATPK 130 str. 1 dalį. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktas, kad atsakovas iš įvykio vietos nepasišalino, šioje byloje laikytinas prejudiciniu ir jo iš naujo įrodinėti nereikia. Ta aplinkybė, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo įtraukta į administracinę bylą ir pati į ją neįstojo, nesudaro pagrindo sutikti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Kadangi atsakovas iš įvykio vietos nepasišalino, teismas sprendė, kad ieškovė neįgijo regreso teisės į atsakovą pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes ieškovė nebuvo administracinės bylos šalis.

Asmens veiksmų įvertinimas administracinės atsakomybės požiūriu yra skirtingas negu civilinės atsakomybės. Asmens civilinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo taikyta administracinė atsakomybė, ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-108/2014 yra konstatuota, kad ir pasišalinimas iš įvykio vietos dėl neatsargumo suteikia draudikui teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl būtino reikalingumo, kad kilo grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Priešingai, pasilikęs įvykio vietoje, atsakovas būtų sulaukęs greitosios pagalbos, kuri buvo iškviesta į avarijos vietą. Atsakovas pats išvyko namo, vadinasi, buvo sąmoningas, orientuotas ir sugebėjo savarankiškai pasiekti namus.

Atsakovas gal ir nesiekė nuslėpti eismo įvykio fakto, nes to padaryti buvo neįmanoma, tačiau pasišalindamas atsakovas padarė neįmanoma nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl jo blaivumo ar neblaivumo. Tai ypač aktualu žinant, kad prieš įvykį atsakovas buvo su grupe draugų, kurie girtavo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (redakcija, aktuali nuo 2008 m. balandžio 11 d.) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiose įstatymo ir Taisyklių nuostatose, kuriomis remiasi ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nenustatyta, kad KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikši ir neatsargumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

Priešingai, negu kad sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyta aplinkybė, kad automobilio BMW „vairuotojas ir keli asmenys iš šio automobilio po įvykio pabėgo, palikę vieną R. Č.“, kad atsakovas „mašinos numerį nuėmė, nes matė, kad fotografuos, pabėgo, nes išsigando, buvo sužeista mergina“. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad atsakovas nepasišalino iš eismo įvykio vietos, bet tik sprendė dėl atsakovo kaltės formos, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, ir dėl to buvo nutraukta teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta atsakovo nepasišalinimo fakto, kurį pirmosios instancijos konstatavo kaip nustatytą ir kaip turintį prejudicinę reikšmę šioje byloje.

Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Vertinant atsakovo veiksmus po įvykio pagal rūpestingumo ir apdairumo kriterijus, akivaizdu, kad atsakovas suvokė, kad įvyko eismo įvykis, sustojo, pradėjo bendrauti su įvykio dalyviais, tačiau neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nesulaukė atvykstant policijos, ir skubiai pasišalino. Kaip nurodoma teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, atsakovo darbas yra susijęs su vairavimu, jis dirba vairuotoju- ekspeditoriumi, todėl jam turėjo būti žinomos ir suprantamos vairuotojo pareigos atsitikus eismo įvykiui. Duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė staiga pablogėjo, į bylą nėra pateikta. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad atsakovui, jeigu jam ir prasidėjo priepuolis, buvo paprasčiau sulaukti greitosios pagalbos įvykio vietoje, o ne vykti namo didelį atstumą nuo Kauno marių prieplaukos, kurioje įvyko eismo įvykis į (duomenys neskelbtini) gatvę Žaliakalnyje, kur atsakovas gyvena. Taip pat pritartina apeliantės teiginiui, kad pasišalindamas iš įvykio vietos atsakovas išvengė blaivumo patikrinimo, taigi, sutrukdė pilnai išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai atsakovas, žinodamas apie eismo įvykį, nebaigus ar nepavykus įforminti eismo įvykio deklaracijos, nesulaukęs atvykstant policijos pareigūnų, pasišalino iš įvykio vietos, ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė proceso teisės normas dėl atleidimo nuo įrodinėjimo, padarė surinktiems įrodymams priešingas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą patenkinus, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir 32 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Duomenų apie kitas išlaidas ieškovė nėra pateikusi. Atsakovui 2015 m. gruodžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba garantuojant ir apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Todėl iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 64 Eur ieškovės turėtų žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi atsakovas yra atleistas nuo 50 proc. kitų bylinėjimosi išlaidų, iš jo turėtų būti priteista valstybei pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), tačiau LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, iš atsakovo priteistina suma būtų 2,18 euro, todėl iš atsakovo valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas, įm.k. 110051834, 1069,68 Eur (tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2015 m. rugsėjo 28 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Eur ( šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė