- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- A-492-1593-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00305-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- D. A. Ž., P. V., G. V., R. D., D. A. Ž. O. J., M. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“, Kauno jaunųjų turistų centras
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys G. V., R. D., D. A. Ž. O. J., P. V., M. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“ ir Kauno jaunųjų turistų centras).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 4–6) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 29–32, 93–96), kuriais prašė: 1) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos prie Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 5 422 m² ir 5 395 m² žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma“ laisvos žemės sklypų plane; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti K. V. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Pažaislio valsčiuje Gričiupio kaime Kauno apskrityje, dabartinis adresas Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) Kaune, 5 422 m² ir 5 395 m² natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba).
Paaiškino, kad K. V. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 2,56 ha žemės sklypą, buvusį Pažaislio valsčiuje Eigulių kaime Kauno apskrityje, tačiau nuosavybės teisės yra atkurtos tik į dalį grąžintinos žemės, nes kitoje dalyje 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 515 buvo patvirtintas žemės sklypo prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) detalusis planas (iki 20 000 m² prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“) (toliau – ir Detalusis planas), pagal projektuojamą mokinių skaičių suformuojant žemės sklypą prie Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų. Šis žemės sklypas buvo įregistruotas tik iškėlus bylą teisme. Nurodė, kad „Animos“ mokykla viso suformuoto žemės sklypo pagal paskirtį nenaudojo, o 2005 m. ši mokykla buvo reorganizuota, iš juridinių asmenų registro išregistruota ir nuo tada detaliajame plane numatytas sklypas pagal savo paskirtį apskritai nebuvo naudojamas. Tik 2010 m. vasario 25 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-83 minėtame sklype esančius pastatus buvo nuspręsta išnuomoti iki jų privatizavimo. Šiuo metu jais naudojasi Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“ ir Kauno jaunųjų turistų centras. Aiškino, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių ir tam reikalingų procedūrų vykdymą. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su konkrečiai ir aiškiai išreikštu visuomeniniu poreikiu konkrečiam nuosavybės objektui atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Teigė, kad tik abstraktaus pobūdžio nuoroda detaliajame plane, nesukonkretinus visuomeninio poreikio į konkretų žemės sklypą, yra nepakankama priskirti sklypą valstybės išperkamai žemei. Teigė, kad ginčo atveju žemė švietimo ir ugdymo skyriaus nėra naudojama pagal paskirtį, neatitinka užstatytos žemės kriterijų, dėl to grąžintina pareiškėjui, parengiant naują teritorijos detalųjį planą. Aiškino, kad neišnuomotini žemės sklypai, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl nustatant, koks sklypas išnuomotinas prie esamų pastatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Nuomos taisyklės), būtina vertinti, koks sklypas yra naudojamas ir kokio dydžio jis yra būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Nurodė, kad neproporcingai didelis ir pagal paskirtį nenaudojamas bei neturintis statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį žemės sklypo savybių žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme. Pažymėjo, kad UAB „Geoma“ parengė laisvos (neužstatytos) žemės planą Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribose, pagal kurį 5 422 m² ir 5 395 m² žemės yra laisva, šios žemės dalys nėra reikalingos pastatų eksploatacijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad Kauno miesto valdybos 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 515 1.4 punktu buvo patvirtintas 20 000 m² žemės sklypo prie pastatų ir įrengimų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Tokio dydžio sklypas prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“ pastatų suprojektuotas pagal inventorizuotą bei faktiškai naudojamą teritoriją. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribos patenka į minėtu sprendimu patvirtinto detaliojo plano ribas. Nurodė, kad ši žemė yra užstatyta, joje yra statinio sąvoką atitinkančių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra naudojamas, todėl ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir už ją turės būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nepasinaudojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. A. Ž. ir P. V. prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“ prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 12 d. su Kauno miesto savivaldybe pasirašė patalpų, esančių Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartį. Pastatą – darželį naudoja pagal tiesioginę jo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Visa vykdoma veikla ir pastato rekonstrukcijos darbai finansuojami iš privačių lėšų, be Kauno miesto savivaldybės paramos. Žemės sklypas apie pastatą sutvarkytas ir periodiškai prižiūrimas. Sumažinus apie nuomojamą pastatą esantį žemės sklypą, būtų nepagrįstai apribota centro veikla.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno jaunųjų turistų centras taip pat prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad centas yra savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga, vykdanti daugiaprofilinę vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo bei laisvalaikio organizavimo veiklą. Pastatams eksploatuoti bei kryptingai neformaliojo ugdymo veiklai organizuoti yra reikalingas visas šiuo metu priklausantis sklypas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 66–75) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos, esančios Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą, kitą skundo dalį atmetė.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą grindžia argumentu, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimas dėl, jo manymu, konkrečiai įvardinto laisvo žemės sklypo grąžinimo ir tam reikalingų procedūrų vykdymo yra vilkinamas. Todėl teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad ginčams dėl neveikimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka įstatymuose nėra nustatyta (2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, 2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo II dalis).
Teismas konstatavo, kad ginčo atveju nustatytinas teritorijos, esančio Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, būtinumas visuomenės reikmėms, t. y. būtina įvertinti, ar jis gali būti įžvelgiamas ne tik iš dar 1999 metais parengto Detaliojo plano sprendinių, bet taip pat ir iš kitų reikšmingų duomenų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio. Atmesdamas atsakovo argumentą, kad pareiškėjas neginčijo 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 515, kurio buvo patvirtintas Detalusis planas, teismas pažymėjo, kad žemės sklypo detalusis planas gali būti viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas dar savaime nereiškia, jog neginčijamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju ginčo teritorija buvo ir yra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, kuriame tuo metu buvo išreikštas minėtam žemės sklypui visuomenės poreikis, siejant nustatytą žemės sklypo dydį su tuo metu veikusios estetinio lavinimo mokyklos „Anima“ mokinių skaičiumi, tačiau šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, dalis žemės visiškai nebenaudojama. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sutiko su pareiškėjo argumentu, kad visas žemės sklypas prie Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo suformuotas Detalaus plano pagrindu prie iki 2005 m. veikusios estetinio lavinimo mokyklos „Anima“ statinių, jau nebėra reikalingas eksploatuoti pagal anksčiau buvusią šio žemės sklypo paskirtį, daliai šio sklypo yra visiškai išnykęs visuomeninis poreikis.
Teismas nustatė, kad pastatai tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra perduoti tik dešimčiai metų, bet ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto privatizavimo. Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju visas žemės sklypas yra būtinas visuomenės poreikiams, ar šie visuomenės poreikiai yra konkretūs, aiškiai išreikšti ir ar jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra, teismas, įvertinęs 2006 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-13 patvirtintos Higienos normos HN 20:2006 „Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, padarė išvadą, kad žemės sklypo dydis prie neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių įstaigų nėra siejamas su prisirašiusių ar planuojamu mokinių skaičiumi. Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. ir šiuo metu mokykla nebeveikia. Teismas akcentavo, kad atsakovas iš esmės neginčija nurodyto fakto, o jokių objektyvių duomenų apie darželių teikiamas ikimokyklines paslaugas šioje byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepagrindė, kad faktiškai pasikeitus pastatų naudojimo paskirčiai, sklypo dydžiui išliko toks pat poreikis, koks jis buvo planuojant žemės sklypą 1999 m. detaliuoju planu. Nurodė, kad byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sklype esančius pastatus ketinama naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį – bendrojo lavinimo mokyklai ar darželiui naudoti.
Teismas suabejojo atsakovo teiginiais, kad sklype esančius statinius teisėtai naudoja neformaliojo vaikų švietimo įstaigos. Teismas rėmėsi Higienos norma “Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-180 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą – higienos pasą bei leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“, įtvirtinančiais reikalavimą mokyklai turi turėti leidimą – higienos pasą. Akcentavo, kad tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog toks leidimas – higienos pastas, kurio pagrindu jie teisėtai vykdytų neformaliojo vaikų šveitimo mokyklos veiklą, jiems nėra išduotas. Teismas taip pat nurodė, kad iš Kūrybinės raiškos centro „Uniqum“, kurio teisinė forma – asociacija, atsiliepimo į patikslintą skundą matyti, nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio šis centras ketino įsteigti privatų vaikų darželį bei kavinę, prieinamą ir miesto gyventojams, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų apie įsteigtą vaikų darželį nebuvo pateikta, o aplinkybė, kad visa veikla ir būsimi rekonstrukcijos darbai ketinami finansuoti iš privačių lėšų leidžia daryti išvadą, kad minimas centras yra pelno siekianti įstaiga (iš įstatytų matyti, kad ji vykdo ir ūkinė komercinę veiklą), kurios veiklai tariamai reikalingas detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo plotas visiškai nesietinas su konkrečiai ir aiškiai išreikštu visuomenės poreikiu.
Teismas nurodė, kad nors Kauno miesto savivaldybė ir tretieji suinteresuoti asmenys savo atsikirtimus į skundą grindė aplinkybe, kad visas žemės sklypas yra reikalingas trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklai vykdyti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis žemės sklypas ar jo dalis nebuvo išnuomoti ir suteikti panaudos pagrindais nei Kauno jaunųjų turistų centrui, nei Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“, todėl teismas pripažino, kad tretieji asmenys, kuriems atitinkami pastatai Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), Kaune buvo perduoti patikėjimo teise ir išnuomoti, žemės sklypu prie šių statinių naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat akcentavo, kad Detalaus plano pagrindu sklypas iki pat teisminių procesų pradžios nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Žemės sklypo Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinė registracija atlikta tik 2011 m. sausio 17 d., iškėlus bylą teisme ir kaip vieną iš argumentų pareiškėjui nurodžius neatliktą sklypo teisinę registraciją.
Teismas nustatė, kad Kauno jaunųjų turistų centrui pastatai perduoti valdyti patikėjimo teise. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintomis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis ir pažymėjo, kad Kauno jaunųjų turistų centras dėl valstybinės žemės sklypo (ar jos dalies), kurio reikia jam patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti iki šiol nesikreipė.
Teismas pažymėjo, kad Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“ pastatai yra išnuomoti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi bei Nuomos taisyklių 28, 2.4 2.1–2.2 punktais ir pažymėjo, kad šios teisės aktų nuostatos nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti žemės sklype esančių statinių paskirtį, pobūdį bei šių statinių ar įrenginių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius šios pareigos nevykdo, o tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypais naudojosi be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant, ar Kūrybinės raiškos centrui galėtų būti išnuomojamas visas žemės sklypas, įvertinus Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastatų tiesioginę paskirtį, taip pat tai, kad centro nuomojami statiniai ir įrenginiai neatitinka Nuomos taisyklėse paminėtiems kriterijams, darytina išvada, jog bent jau ta dalis sklypo, kuriame yra pastogės ir įrenginiai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio, net ir negalėtų būti išnuomojama.
Teismas atsakovo argumentą, kad statinių paskirtis nėra pasikeitusi (šiuo metu statiniai yra registruoti kaip mokykla, darželis) laikė nepakankamu pripažinti, jog žemės sklypui Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išlikęs tas pats visuomeninis poreikis, kaip jis kad buvo suformuotas ir apibrėžtas 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 515. Teismas vadovavosi 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašo“ 7 punktu bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir padarė išvadą, kad ginčo sklype esantys statiniai pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre įrašytą jų paskirtį nebėra naudojami jau ilgą laiką, todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip šių pastatų savininkas ir subjektas, privalantis vykdyti statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą, privalėjo tinkamai sutvarkyti nekilnojamojo turto registro duomenis, pakeičiant šių statinių paskirtį pagal 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ į kitos paskirties negyvenamąjį pastatą (8.22 p.). Teismas vertino, kad Kauno miesto savivaldybė negali remtis šiuo metu esančia statinių paskirtimi kaip argumentu neperplanuoti ginčo teritorijos, kadangi pasyvūs veiksmai nevykdant teisės aktų reikalavimų negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti jai priskirtų viešojo administravimo funkcijų.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žemės grąžinimo natūra ir nurodė, kad būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti teismų praktikoje suformuotus kriterijus atitinkančio visuomenės poreikio žemei buvimą, kurio atsakovui neįrodžius, žemė yra pripažįstama laisva ir grąžintina natūra teisėtam pretendentui į ją (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/08; 2006 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60-07 ir t. t.). Teismas padarė išvadą, kad nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys tokių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėtos fotonuotraukos patvirtina, jog dalis pastatų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra visiškai nenaudojami, apleisti, teritorija tuščia, joje nėra jokių kilnojamųjų ar nekilnojamųjų statinių, į vakarų pusę tvora aptvertoje teritorijoje yra aštuonios apirusios pavėsinės ir krepšinio aikštelė su dvejais krepšinio stovais.
Teismas nustatė, kad dalį ginčo žemės užima pavėsinės, krepšinio stovai, ir tai formaliai atitiktų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl šio žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Tačiau šie statiniai apirę, apleisti, nenaudojami, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio ir tai įrodo, kad jiems šiuo metu nėra jokio visuomeninio poreikio. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nelaisvos (užstatytos) žemės sąvoką žemei pripažinti nelaisva (užstatyta) būtinos dvi esminės sąlygos, t. y. kad žemėje būtų statinys bei žemė būtų naudojama tokio statinio eksploatacijai. Ginčo atveju, faktiškai neeksploatuojami ir / arba neeksploatuotini statiniai, nesuteikia sklypui nelaisvos (užstatytos) žemės statuso, kadangi po tokiais statiniais esanti žemė nėra ir net objektyviai negali būti naudojama jų eksploatacijai. Teismas vertino, kad tik šiuo formaliu pagrindu, visą ginčo žemės sklypą priskiriant valstybės išperkamai žemei, būtų nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė atkurti nuosavybę į žemę natūra.
Teismas nurodė, kad tai, jog dalis ginčo žemės sklypo yra visiškai laisva žemė, neatitinkanti valstybės išperkamos žemės statuso, spręstina iš laisvos (neužstatytos) žemės Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune buvusio K. V. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose plano, parengto UAB „Geoma LT“. Todėl teismas konstatavo, kad šioje žemės dalyje, nesant jai jokio visuomenės poreikio, gali būti formuojamas žemės sklypas (sklypai), skirtas nuosavybės teisėms atkurti.
Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą neįtraukti į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 5 422 m² ir 5 395 m² žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma“ laisvos (neužstatytos). Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) nuostatoms, nes šie aktai natūra mieste grąžintinų žemės planų parengimą paveda išimtinai savivaldybės administratoriui.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovą parengti K. V. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Pažaislio valsčiuje Gričiupio kaime, Kauno apskrityje, dabartinis adresas Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), Kaune, 5 422 m² ir 5 395 m² natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybai. Teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas išankstinis. Teismas vadovavosi Nuomos taisyklių 2.4 punktu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktu ir nurodė, kad tik perplanavus teritoriją prie Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ir patvirtintus šios teritorijos planavimo dokumentą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo formavimo pretendentams.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 82–87), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir panaikinti jo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas.
1. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčui nebuvo privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teigia, kad atsakovas nevilkino nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, o ginčas byloje kilęs dėl atsisakymo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, t. y. Kauno miesto savivaldybės atsisakymo suformuoti grąžintinus natūra žemės sklypus, todėl mano, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-422/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (II dalis) 2 skyrius) pareiškėjas privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
2. Nesutinka su teismo išvada, jog ginčo žemės sklypo Detalusis planas nepatvirtina visuomenės poreikio šiam žemės sklypui, nes šiuo metu dalis žemės visiškai nebenaudojama. Teigia, kad ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir atitinka tokiems sklypams Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime nustatytus kriterijus.
3. Paaiškina, kad Detaliuoju planu žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastatų paskirtį ir tokių pastatų teritorijoms keliamus reikalavimus. Akcentuoja, kad Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo būdas nurodytas visuomeninės paskirties objektams statyti ir eksploatuoti, analogiškas šios teritorijos naudojimo būdas nurodytas ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane.
4. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos. Mano, kad ir ši aplinkybė patvirtina, jog sklypas ne tik jo suformavimo metu, bet ir ateityje galės būti naudojamas tik visuomenės reikmėms tenkinti.
5. Akcentuoja, kad byloje nebuvo ginčijamas nei žemės sklypo teisinės registracijos pagrindas, nei šio žemės sklypo suformavimo pagrindas – Detalusis planas, tokiu būdu pripažįstant, kad žemės sklypas suformuotas teisėtai ir teisingai.
6. Mano, jog vien ta aplinkybė, kad šiuo metu pastatuose neveikia bendrojo lavinimo mokykla bei darželis, nesudaro pagrindo teigti, jog šių pastatų eksploatavimui nustatyta teritorija nėra reikalinga. Priešingai, suformuotas statinių eksploatavimui sklypas visiškai atitinka Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų paskirtį, tačiau perplanavus statinių eksploatavimui suformuotą žemės sklypą ir nepagrįstai jį sumažinus, tokios galimybės ateityje nebus.
7. Paaiškina, kad ir šiuo metu ginčo pastatai yra naudojami neformaliojo švietimo reikmėms – dalis pastatų yra suteikta patikėjimo teise biudžetinei įstaigai Kauno jaunųjų turistų centrui, dalis išnuomota Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nurodytos įstaigos teikia neformaliojo švietimo paslaugas. O tai, kad kūrybinės raiškos centras „Uniqum“ yra pelno siekianti įstaiga, kurios veikla, taip pat nuomojamo pastato rekonstrukcijos darbai finansuojama iš privačių lėšų, atsakovo nuomone, nepaneigia, kad įstaiga vykdo neformaliojo švietimo veiklą. Akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu įstaigos atstovas nurodė, jog nuomojamose patalpose numatoma įkurti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pažymi, kad Kauno jaunųjų turistų centro atstovas taip pat patvirtino, kad naudojasi prie patikėjimo teise valdomų pastatų esančia teritorija, todėl atsakovas mano, kad galima pagrįstai teigti, jog ir pastatai, ir prie jų suformuotas žemės sklypas iki šiol yra ir ateityje bus naudojami pagal paskirtį.
8. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi bei Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-402 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. T-614 redakcija), 11 punktu bei 1 priedo 6 punktu ir nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatytas pastatų nuomos terminas atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimą.
9. Paaiškina, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011 m. sausio 17 d., nes tik tada užbaigta žemės sklypo formavimo procedūra, o kol valstybinės žemės patikėtinio (nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) prašymu žemės sklypas nebuvo įregistruotas, tol jis negalėjo būti perduotas patikėjimo teise, išnuomotas ar suteiktas naudotis neatlygintinai, t. y., negalėjo būti civilinių santykių objektu. Teigia, kad ginčo sklypo teisinė registracija buvo atlikta ne dėl pareiškėjo skundo teismui, o siekiant tinkamai užbaigti sklypo suformavimo procedūrą.
10. Nesutinka su teismo argumentais, kad Kūrybinės raiškos centro „Uniqum“ nuomojami statiniai ir įrenginiai neatitinka Nuomos taisyklėse nurodytų kriterijų ir ta sklypo dalis, kurioje yra pastogės ir įrenginiai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, negalėtų būti išnuomojama. Paaiškina, kad žemės sklypo dalis, kuria naudojasi Kūrybinės raiškos centras „Uniqum“, yra užstatyta pavėsinėmis (10 vnt.), kurios negali būti laikomos neturinčiomis aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio, nes tai yra nekilnojamieji daiktai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinio pastato – darželio (3C2p) priklausiniai. Nurodo, kad pavėsinių eksploatavimui atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas, todėl nuomojamų pastatų nuomininkai turi teisę išsinuomoti ir tą sklypo dalį, kuri užimta jų nuomojamo pastato priklausiniais. Taip pat akcentuoja, kad šiuo metu galiojanti Nuomos taisyklių redakcija neįpareigoja savivaldybės administracijos direktoriaus vertinti žemės sklype esančių statinių paskirtį, pobūdį bei šių statinių ar įrenginių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą.
11. Mano, kad teismas, spręsdamas žemės sklypo būtinumą pastatų eksploatavimui bei visuomenės poreikį, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktu antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymi, kad šis protokolas buvo parengtas, kai dalis pastatų žemės sklype nebuvo išnuomoti ir iš tiesų buvo nenaudojami (t. y. iki nuomos sutarties su kūrybinės raiškos centru „Uniqum“ sudarymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
12. Remiasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi bei 15 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vykdomą veiklą, daro išvadą, kad ginčo teritorijoje esančių pastatų naudojimas atitinka jų paskirtį (mokslo), todėl Kauno miesto savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo keisti nekilnojamojo turto registre nurodytą pastatų paskirtį.
13. Teigia, jog teismas nevertino atsakovo argumentų, kad trijų mėnesių terminas yra per trumpas ir nustatė nepagrįstai trumpą terminą teritorijų planavimo dokumentui parengti.
Pareiškėjas V. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 90–93) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime atkartoja apeliaciniu skundu skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas. Akcentuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas prie Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, statinių, kuris buvo suformuotas Detaliuoju planu prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“ nebėra reikalingas eksploatuoti pagal anksčiau buvusią šio žemės sklypo paskirtį, šiam sklypui yra išnykęs visuomeninis poreikis, ir tai sudaro pagrindą šią teritoriją perplanuoti. Pažymi, kad Kauno apygardos administracinio teismo motyvai dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nereikalingumo šio ginčo atveju yra pagrįsti ir atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymi, kad pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas institucija, sprendžianti ginčus, susijusius su žemėnaudų formavimu Nacionalinė žemės tarnyba negali kištis į teritorijų planavimo veiklą ir spręsti dėl įstatymų jai nepriskirtų funkcijų atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalies, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teise natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjas V. V. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į dalį žemės sklypo, buvusio Pažaislio valsčiuje, Eigulių kaime, Kauno apskrityje, kurį iki nacionalizacijos valdė K. V.. Ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui nustatyta tvarka priskirta teritorija. 2,65 ha žemės sklypas, buvęs Eigulių kaime, patenka į dabartinę Kauno miesto teritoriją Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir atsakovo teigimu, visa žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra valstybės išperkama.
Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėją 2010 m. kovo 15 d. raštu Nr. R15-105-(M154) informavo, kad 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 515 yra patvirtintas žemės sklypo prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) detalusis planas (iki 20 000 m²), prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“; norint patenkinti K. V. turto paveldėtojų prašymą, turėtų būti rengiamas naujas detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas būtų padalintas į du sklypus, suformuojant mažesnį žemės sklypą prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti į K. V. iki 1940 m. turėtą žemę; kad pradėti aukščiau minėto detaliojo plano rengimo procedūras, būtinas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo būtų pritarta žemės sklypo Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) sumažinimui ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, skirto nuosavybės teisėms atkurti, suformavimui; paaiškėjus tarybos pozicijai, įsipareigojo informuoti (I t., b. l. 8).
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad, remiantis Atkūrimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta ikiteismine tvarka.
Šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumas gali būti įvertintas tik tiksliai identifikavus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį (ar ginčijamas tam tikras kompetentingos institucijos sprendimas, ar neveikimas (vilkinimas), ar atsisakymas atlikti jai priskirtus veiksmus).
Nuo 2010 m. liepos 1 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. kovo 15 d. raštu Nr. P-15-105-(M-154) informavo, kad naujo detaliojo plano rengimo procedūroms pradėti būtinas Kauno miesto savivaldybės sprendimas; paaiškėjus Kauno miesto savivaldybės tarybos pozicijai, įsipareigojo informuoti raštu. Toks atsakymas negali būti laikomas nei dokumentu, kurio atitiktis įstatymams ar kitiems teisės aktų reikalavimams nagrinėtina ikiteismine Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nei atsisakymu atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Priešingai, rašto turinys patvirtina, kad atsakovas neatsisako atlikti žemės sklypų atidalijimo veiksmų, tačiau šių sprendimų priėmimą atideda iki atitinkamo Kauno miesto savivaldybės tarnybos sprendimo priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą reikalaudamas įpareigoti atsakovą suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą, atlikti tam tikrus veiksmus, tai reiškia, kad ginčas kilo dėl vilkinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo 2.2.1 punkte nurodyta, kad ginčai dėl neveikimo (kai institucija iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus – šiuo atveju nerengia teritorijos detaliojo plano), nepriklausomai nuo to, kada jie kilo (iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar po to), gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Apibendrinimo II dalis, 2 skyrius, publikuota: ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m.).
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys – 2011 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. AS858-122/2011, 2011 m. liepos mėn. 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-422/2011, buvo priimtos bylose, kuriose iš esmės skyrėsi faktinės aplinkybės – abiem nurodytais atvejais buvo priimti konkretūs administraciniai sprendimai dėl žemės sklypų suformavimo, kuriuos pareiškėjai ginčijo, šioje byloje nėra ginčijamas konkretus dokumentas, kuriuo būtų vienu ar kitu būdu išspręsti pareiškėjo reikalavimai, atsakovas apskritai argumentu, kad būtų priimtas koks nors sprendimas dėl pareiškėjo reikalavimų, negrindė savo atsikirtimų.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta; pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir t.t. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo teritorijos būtinumo visuomenės reikmėms, pagrįstai neapsiribojo 1999 m. situacijos vertinimu, kai 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 515 buvo patvirtintas žemės sklypo prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) detalusis planas (iki 20 000 m²) prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“, nes priimti sprendimai neatitiko vėliau susiklosčiusios situacijos, faktinio teritorijos naudojimo numatytiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, vertino, ar egzistuoja konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Pareiga įrodyti, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame teismo sprendime padarytomis išvadomis, jų pagrįstumo papildomai detaliai neaptarinėti netikslinga.
Atmestinas apelianto argumentas, kad detaliojo plano buvimas savaime pagrindžia konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštą visuomeninį poreikį. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio kvestionavimas, o ne teritorijų planavimo dokumento ginčijimas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visas žemės sklypas prie pastatų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo suformuotas prie estetinio lavinimo mokyklos „Anima“, veikusios iki 2005 m., nebėra reikalingas eksploatuoti pastatams pagal anksčiau buvusią paskirtį. 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-415 po reorganizavimo pagrindinė mokykla „Anima“ buvo prijungta prie Kauno Eigulių vidurinės mokyklos, tačiau pastaroji pastatų, esančių Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), Kaune neeksploatavo (I t., b. l. 78–83). Bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po mokyklos reorganizacijos ginčo žemės sklype savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose būtų vykdoma bendrojo lavinimo, ikimokyklinio ugdymo veikla.
Remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-352, pastatai 1G2p, 2C2p, 5I1p, 6I1p, ir kiemo statiniai Žeimenos g. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2009 m. liepos 8 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise aktu perduoti Kauno jaunųjų turistų centrui (I t., b. l. 77, 84). Kauno jaunųjų turistų centras dėl valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies), kurio reikia patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems statiniams eksploatuoti, iki šiol nesikreipė.
Remiantis 2010 m. balandžio 12 d. sudaryta Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 201-9-17 pastatai 3C2p bei 4C2p perduoti Kūrybinės raiškos centrui „Uniqum“ ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo paslaugoms teikti (I t. b. l. 74–76). Žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, nuomos sutartis nėra sudaryta.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, sudarytame 2010 m. kovo 26 d. Nr. 123-10-18, konstatuota, kad pastatų korpusai, kuriuose įsikūręs Kauno jaunųjų turistų centras, naudojami, yra administracija, lankytojai. Į vakarų pusę esančioje teritorijoje yra aštuonios apirusios pavėsinės, krepšinio aikštelė su dviem stovais, teritorija prižiūrima, nuvalyta. Kiti pastato korpusai yra tušti, nenaudojami, patalpos tuščios, dalis langų pirmame aukšte yra išdaužti. Teritorija į rytų pusę už pastatų yra blogai prižiūrima, apaugusi krūmais, žole, mėtosi šiukšlės. Nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose (I t., b. l. 10–16).
Nenaudojama pastatų Žeimenos g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai teritorija (5 422 m² ir 5 395 m²) pažymėta pareiškėjo pateiktame UAB „Geoma LT“ parengtame plane (I t., b. l. 34). Leidimai – higienos pasai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2006 m. sausio 5 d. Nr. V-13 patvirtintos Higienos normos HN 20:2006 „Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. Nr. V-632 įsakymu „Dėl leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, veiklai vykdyti šiose patalpose nėra išduoti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turtą sugrąžinus natūra (t. y. dalį ginčo žemės sklypo), objektyviai pagrįstas visuomenės poreikis, kiek jis sietinas su žemės sklype išlikusių pastatų eksploatacija, nenukentėtų, nes žemės sklypas tai paskirčiai, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre – visuomeninės paskirties teritorijos (naudojimo būdas), mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos (pobūdis) ilgą laiką nėra naudojamas. Be to, atsakovas neįrodė, kad tretieji suinteresuotieji asmenys, kuriems perduoti panaudai ir nuomai pastatai ginčo žemės sklype, negalėtų vykdyti savo veiklos, net jei ji sietina su objektyviai reikšmingų visuomenės poreikių tenkinimu, mažesnio dydžio žemės sklypuose, užtikrinančiuose tinkamą išnuomotų pastatų eksploataciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo dalis, kuriame yra pastogė ir įrenginiai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos naudojimo, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktu, negalėtų būti išnuomojama.
Apelianto argumentai, kuriais grindžiamas atsakovo veiksmų atitikimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 daliai bei Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašui, patvirtintam Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-402 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. T-614 redakcija), bei argumentai, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys apie pagrindinių pastatų bei priklausinių bei ginčo žemės sklypo paskirtį, neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl objektyviai išreikšto visuomenės poreikio žemės sklypui egzistavimo, savo esme yra formalaus pobūdžio ir negali būti kliūtimi suplanuoti natūra grąžintinus nuosavybės teisėmis žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, atskleidė ginčo teisinio santykio turinį ir, nepažeisdamas interesų proporcijos tarp pastatų naudotojų poreikių naudotis pastatų eksploatacijai pagal paskirtį būtinu žemės sklypu ir pretendentų interesų susigrąžinti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra objektyviai išreikšto visuomenės poreikio visam ginčo žemės sklypui. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, jį tenkinti nėra pagrindo, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.
Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus, kad nustatytas įpareigojimų įvykdymo terminas yra pernelyg trumpas, bei į šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106/1 punkte nustatytą šešių mėnesių terminą savivaldybės administracijos direktoriui žemės sklypo projektavimui, kadastrinių matavimų rengimo organizavimui ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano patvirtinimo, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą terminą pailgina iki 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimų įvykdymui nustatyti 6 mėnesių terminą.
Nutartis neskundžiama.