- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- Ik-228-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00305-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. A. Ž., P. V., Kūrybinės raiškos centro „(duomenys neskelbtini)“, G. V., R. D., D. A. Ž. O. J., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno jaunųjų turistų centrui
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
trečiųjų suinteresuotų asmenų Kūrybinės raiškos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Nerijui Cibulskiui ir Kauno jaunųjų turistų centro atstovui Laimučiui Jankauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. V., R. D., D. A. Ž. O. J., P. V., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kūrybinės raiškos centrui „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno jaunųjų turistų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. prašo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) Kaune, detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 5422 kv. m. ir 5395 kv. m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma“ laisvos žemės sklypų plane taip pat įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti K. V. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), 5422 kv. m. ir 5395 kv. m. natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad K. V. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 2,56 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės yra atkurtos tik į dalį grąžintinos žemės, nes kitoje dalyje 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 515 buvo patvirtintas žemės sklypo prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų Žeimenos g. 58 detalusis planas (iki 20000 kv. m. prie estetinio lavinimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“), pagal projektuojamą mokinių skaičių suformuojant žemės sklypą prie Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų ir įrengimų. Šis žemės sklypas buvo įregistruotas tik iškėlus bylą teisme, praėjus daugiau kaip 12 metų po detalaus plano patvirtinimo. Atstovė nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)‘ mokykla viso suformuoto žemės sklypo pagal paskirtį nenaudojo, o 2005 m. ši mokykla buvo reorganizuota, iš juridinių asmenų registro išregistruota ir nuo tada detaliajame plane numatytas sklypas pagal savo paskirtį apskritai nebuvo naudojamas. Tik 2010 m. vasario 25 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-83 minėtame sklype esančius pastatus buvo nuspręsta išnuomoti iki jų privatizavimo. Šiuo metu jais naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys – Kūrybinės raiškos centras „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno jaunųjų turistų centras. Atstovė mano, kad atsakovas nuosavybės teisių ir tam reikalingų procedūrų vykdymą vilkina. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas (5 str. 2 d. 1 p., 12 str.) žemė negali būti grąžinama natūra, kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama įstatyme numatytais atvejais. Įstatymo 12 str. nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su konkrečiai ir aiškiai išreikštu visuomeniniu poreikiu konkrečiam nuosavybės objektui atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Tik abstraktaus pobūdžio nuoroda detaliajame plane, nesukonkretinus visuomeninio poreikio į konkretų žemės sklypą, yra nepakankama priskirti sklypą valstybės išperkamai žemei. Ginčo atveju žemė švietimo ir ugdymo skyriaus nėra naudojama pagal paskirtį, neatitinka užstatytos žemės kriterijų, dėl to grąžintina pareiškėjui, parengiant naują teritorijos detalųjį planą. Be to, atstovės nuomone, neišnuomotini žemės sklypai, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl nustatant, koks sklypas išnuomotinas prie esamų pastatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, būtina vertinti, koks sklypas yra naudojamas ir kokio dydžio jis yra būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Neproporcingai didelis ir pagal paskirtį nenaudojamas bei neturintis statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį žemės sklypo savybių žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme. UAB „Geoma“ parengė laisvos (neužstatytos) žemės planą Žeimenos g. 56 ir 58 Kaune buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribose, pagal kurį 5422 kv. m. ir 5395 kv. m. žemės yra laisva, šios žemės dalys nėra reikalingos pastatų eksploatacijai. Pareiškėjo nuomone, ginčo atveju turėtų būti rengiamas naujas teritorijos, kurioje yra jam grąžintina žemė, detalusis planas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustato, kad nuosavybės teisės į žemę neatkuriamos natūra, jei žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto valdybos 199 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 515 1.4 punktu buvo patvirtintas 20000 kv. m. žemės sklypo prie pastatų ir įrengimų Žeimenos g.58 detalusis planas. Tokio dydžio sklypas prie estetinio lavinimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ pastatų suprojektuotas pagal inventorizuotą bei faktiškai naudojamą teritoriją. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribos patenka į minėtu sprendimu patvirtinto detaliojo plano ribas. Atstovė nurodo, kad ši žemė yra užstatyta, joje yra statinio sąvoką atitinkančių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra naudojamas, todėl ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir už ją turės būti atlyginama pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Tretieji suinteresuoti asmenys D.A. Ž. ir P. V. mano, jog skundas pagrįstas, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens – Kūrybinės raiškos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2010 m. balandžio 12 d. su Kauno miesto savivaldybe pasirašė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pastatą – darželį naudoja pagal tiesioginę jo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Visa vykdoma veikla ir pastato rekonstrukcijos darbai finansuojami iš privačių lėšų, be Kauno miesto savivaldybės paramos. Žemės sklypas apie pastatą sutvarkytas ir periodiškai prižiūrimas. Sumažinus apie nuomojamą pastatą esantį žemės sklypą, būtų nepagrįstai apribota kūrybinės raiškos centro „(duomenys neskelbtini)“ veikla.
Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno jaunųjų turistų centro atstovas taip pat prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad centas yra savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga, vykdanti daugiaprofilinę vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo bei laisvalaikio organizavimo veiklą. Pastatams eksploatuoti bei kryptingai neformaliojo ugdymo veiklai organizuoti yra reikalingas visas šiuo metu priklausantis sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, turėdamas tikslą atkurti nuosavybės teises natūra į dalį žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), kurį iki nacionalizacijos valdė K. V.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tai pat nėra ginčo ir dėl to, kad 2,56 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo nurodytose vietose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė buvęs savininkas K. V.. Atsakovo teigimu, visa žemė į kurią pretenduoja pareiškėjai, priskirtina valstybės išperkamai, tuo tarpu pareiškėjas šios aplinkybės nepripažįsta.
Atsakovo atstovė mano, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nepagrįstai nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta. Nors atsakovo atstovė pagrįstai nurodo, jog byloje ginčas yra kilęs dar iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tačiau šiuo atveju, sprendžiant dėl šios bylos nagrinėjimo tvarkos, vertintinas skundo turinys, reikalavimai ir kilusio ginčo pobūdis – pareiškėjas teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas dėl, jo manymu, konkrečiai įvardinto laisvo žemės sklypo grąžinimo ir tam reikalingų procedūrų vykdymas yra vilkinamas. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ginčams dėl neveikimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka įstatymuose nėra nustatyta. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, patvirtindama Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią minėtoje teisės normoje numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, o tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksnius (pvz., nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), nurodė, kad toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos (LVAT 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, Administracinių teismų praktika, Nr. 3, LVAT 2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, II dalis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjas V. V. pagrįstai ir teisėtai su skundu kreipėsi tiesiogiai į administracinį teismą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka). Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) nurodyta, kad nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Tarp bylos šalių ginčas kilęs dėl pareiškėjų pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, todėl yra būtina išaiškinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio, kuris įvardija kokia žemė priskirtina valstybės išperkamai, taikymo šioje byloje klausimus.
Atkūrimo įstatymas skirtingais laikotarpiais nustatė skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas, tačiau nuostata, kad valstybės išperkamai yra priskiriama tik įstatyme nurodytų kategorijų žemė, nesikeitė.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų, žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti, gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluotos iš Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų kylančios sąlygos, kuomet išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinama, o išperkama valstybės tai: 1) turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, kuomet miestuose esanti žemė, kuri reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, yra išperkama valstybės. Tokia šios teisės normos aiškinimo praktika yra suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A7-276-2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5; p. 151-177; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A2-1483-205; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-1061/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-60-07). Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.
Taigi ginčo atveju, kolegijos nuomone, nustatytinas teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), būtinumas visuomenės reikmėms, t. y. būtina įvertinti, ar jis gali būti įžvelgiamas ne tik iš dar 1999 metais parengto detaliojo plano, kaip yra ginčo atveju, sprendinių, bet taip pat ir iš kitų reikšmingų duomenų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio. Norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo vilkinimo, atsisakant atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti faktinę situaciją, parengto detaliojo plano sprendinius, kitas aplinkybes ir padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 515 1. 4 punktu (b.l. 24, 58) buvo patvirtintas 2000 kv. m, žemės sklypo prie pastatų ir įrengimų (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Tokio ploto sklypas prie estetinio lavinimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ suprojektuotas pagal inventorizuotą bei faktiškai naudojamą teritoriją, atsižvelgus į tuo metu esamą ir taip pat projektuojamą mokinių skaičių – 400 (b..l. 26). Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjas neginčija šio detalaus plano, patvirtinančio, kad žemė yra išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Vertinant tokį atsakovo argumentą, kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų nuostatų konstitucinis aiškinimas suponuoja išvadą, jog patvirtintas žemės sklypo detalusis planas iš tiesų gali būti viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas dar savaime nereiškia, jog neginčijamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau kai nėra realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio (arba tokiam poreikiui akivaizdžiai išnykus ir jam neegzistuojant, kaip yra dėl dalies sklypo ginčo atveju) detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas ne kaip valstybės išperkama, bet kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad ginčo dalykas bylose, kai nesutinkama su tuo, jog detaliaisiais planais žemė priskirta išperkamai, yra realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio kvestionavimas, o ne teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies ginčijimas, taip pat kartu pažymėdamas, jog detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte numatytos procedūros. LVAT nuomone, priešingai aiškinant įstatymą galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Paminėti teisės aiškinimo argumentai leidžia konstatuoti, jog teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies ginčijimas yra išvestinis (paprastai ir perteklinis) reikalavimas iš pagrindinio, kuriuo siekiama paneigti visuomenės poreikį. (Administracinė byla Nr. A7-6-07, A17-678/200).
Nors, kaip jau buvo pažymėta, nagrinėjamu atveju ginčo teritorija buvo ir yra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, kuriame tuo metu buvo išreikštas minėtam žemės sklypui visuomenės poreikis, siejant nustatytą žemės sklypo dydį su tuo metu veikusios estetinio lavinimo mokyklos “(duomenys neskelbtini)“ mokinių skaičiumi, tačiau šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, dalis žemės visiškai nebenaudojama.
Pareiškėjas šioje byloje įrodinėja, kad visas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) kuris buvo suformuotas detalaus plano pagrindu prie iki 2005 m. veikusios estetinio lavinimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ statinių, jau nebėra reikalingas eksploatuoti pagal anksčiau buvusią šio žemės sklypo paskirtį, daliai šio sklypo yra visiškai išnykęs visuomeninis poreikis. Kolegijos nuomone, tokie pareiškėjo argumentai, ištyrus šioje administracinėje byloje esančius įrodymus, laikytini pagrįstais.
Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju visas žemės sklypas yra būtinas visuomenės poreikiams, ar šie visuomenės poreikiai yra konkretūs, aiškiai išreikšti ir ar jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra, pažymėtina, kad 2006 m. sausio 5 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-13 patvirtinta Higienos norma HN 20:2006 „Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, skirtingai nuo HN:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 p., nenustato kriterijų, pagal kuriuos turi būti formuojamas žemės sklypo dydis prie neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių įstaigų. Taigi šis sklypo dydis nėra siejamas su prisirašiusių ar planuojamu mokinių skaičiumi. 2010 m. sausio 22 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-60 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 15 p. numato, jog draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2005 m. ir šiuo metu mokykla nebeveikia. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra teisiškai registruoti pastatas - mokykla (2 statiniai), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – mokslo, pastatai – darželiai (2 statiniai), ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai. Atsakovas iš esmės taip pat neginčija to fakto, kad nei mokykla, nei darželiai šiame sklype jau nebeveikia – “(duomenys neskelbtini)” mokykla reorganizuota dar 2005 metais, o jokių objektyvių duomenų apie darželių teikiamas ikimokyklines paslaugas šioje byloje nepateikta. Atsakovas šioje byloje taip pat nepagrindė, kad faktiškai pasikeitus pastatų naudojimo paskirčiai, sklypo dydžiui išliko toks pat poreikis, koks jis buvo planuojant žemės sklypą 1999 m. detaliuoju planu. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sklype esančius pastatus ketinama naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį – bendrojo lavinimo mokyklai ar darželiui naudoti. Pabrėžtina, kad nustatant, koks sklypas leistinas išsinuomoti prie esamų naudojamų statinių, turi būti įvertinama, koks sklypas yra faktiškai naudojamas ir koks jo dydis yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti. Neproporcingai didelis ir nenaudojamas pagal paskirtį, neturintis statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį žemės sklypo savybių žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme.
Atsakovas nurodo, kad sklype esančius statinius teisėtai naudoja neformaliojo vaikų švietimo įstaigos. Tokie atsakovo teiginiai teismui kelia pagrįstas abejones, nes sutinkamai su HN 20.2006 “Neformaliojo vaikų švietimo mokykla” bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” 1 punktu, ši higienos norma nustato pagrindinius neformaliojo vaikų švietimo mokyklos pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimo bei eksploatavimo, vaikų ugdymo proceso organizavimo bei priežiūros reikalavimus. Šios normos 8 p. nustatyta, jog mokykla privalomai turi turėti leidimą - higienos pasą. Toks imperatyvas nustatytas ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. V-180 “Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą - higienos pasą bei leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Patys tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog toks leidimas - higienos pastas, kurio pagrindu jie teisėtai vykdytų neformaliojo vaikų šveitimo mokyklos veiklą, jiems nėra išduotas.
Iš Kūrybinės raiškos centro “(duomenys neskelbtini)”, kurio teisinė forma – asociacija, atsiliepimo į patikslintą skundą (T.1, b.l. 186) matyti, nuo š. m. rugsėjo mėnesio šis centras ketino įsteigti privatų vaikų darželį bei kavinę, prieinamą ir miesto gyventojams. Bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų apie įsteigtą vaikų darželį nebuvo pateikta, o aplinkybė, kad visa veikla ir būsimi rekonstrukcijos darbai ketinami finansuoti iš privačių lėšų leidžia daryti išvadą, kad minimas centras yra pelno siekianti įstaiga (beje, iš įstatytų matyti, kad ji vykdo ir ūkinė komercinę veiklą), kurios veiklai tariamai reikalingas detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo plotas visiškai nesietinas su konkrečiai ir aiškiai išreikštu visuomenės poreikiu.
Nors Kauno miesto Savivaldybė ir tretieji suinteresuoti asmenys savo atsikirtimus į skundą grindė aplinkybe, kad visas žemės sklypas yra reikalingas trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklai vykdyti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis žemės sklypas ar jo dalis nebuvo išnuomoti ir suteikti panaudos pagrindais nei Kauno jaunųjų turistų centrui, nei Kūrybinės raiškos centrui “(duomenys neskelbtini)”, todėl pripažintina, kad tretieji asmenys, kuriems atitinkami pastatai (duomenys neskelbtini) buvo perduoti patikėjimo teise ir išnuomoti, žemės sklypu prie šių statinių naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad 1999 metų sprendimu patvirtinto detalaus plano pagrindu sklypas iki pat teisminių procesų pradžios nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta tik 2011 m. sausio 17 d., t.y. praėjus dagiau kaip 11 metų nuo šio žemės sklypo suformavimo, jau iškėlus bylą teisme ir kaip vieną iš argumentų pareiškėjui nurodžius neatliktą sklypo teisinę registraciją (T. 1, b .l. 33).
Minėta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno Jaunųjų turistų centrui pastatai perduoti valdyti patikėjimo teise. Šiuo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ nuostatos. Nutarimo 2.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems statiniai ar įrenginiai (jų dalys) perduoti patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais ar jų įsigyti nuosavybėn, privalo per 3 mėnesius nuo minėto turto perdavimo ar įsigijimo nuosavybėn dienos valstybinės žemės patikėtiniui pateikti prašymą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą, kurio reikia šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Taisyklių 10 p. nustatyta, kad prašomi perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Tais atvejais, kai perduodamam neatlygintinai naudotis žemės sklypui suformuoti turi būti parengtas detalusis planas arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais jam prilyginamas žemės sklypo planas, šių planų rengimą organizuoja valstybinės žemės patikėtinis, perduodantis neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą. Valstybinės žemės patikėtinio (išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės patikėtinis yra savivaldybė) ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutarimu detaliojo plano arba jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimą gali organizuoti savivaldybės administracijos direktorius. Tais atvejais, kai prašomą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą valdo keli valstybinės žemės patikėtiniai, detaliojo plano arba jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Pabrėžtina, kad Kauno Jaunųjų turistų centras dėl valstybinės žemės sklypo (ar jos dalies), kurio reikia jam patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti (Minėtų Taisyklių 2.1 p.). iki šiol nesikreipė.
Kitam trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kūrybinės raiškos centrui „(duomenys neskelbtini)“ pastatai yra išnuomoti (b.l. 170). Pagal CK 6.551 str. 2 d. valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Taisyklėse, kurių 28 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 2.4 punktas nustato, jog žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas naudojamų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Kitaip tariant, minėtos teisės aktų nuostatos nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti žemės sklype esančių statinių paskirtį, pobūdį bei šių statinių ar įrenginių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktorius šios pareigos nevykdo, o tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypais naudojosi be teisinio pagrindo. Sprendžiant, ar Kūrybinės raiškos centrui galėtų būti išnuomojamas visas žemės sklypas, įvertinus Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastatų tiesioginę paskirtį, taip pat tai, kad centro nuomojami statiniai ir įrenginiai neatitinka Taisyklėse paminėtiems kriterijams, darytina išvada, jog bent jau ta dalis sklypo, kuriame yra pastogės ir įrenginiai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio, net ir negalėtų būti išnuomojama.
Atsakovo - Kauno miesto savivaldybės atstovės nurodomas argumentas, kad statinių paskirtis vis dar nėra pasikeitusi (šiuo metu statiniai yra registruoti kaip mokykla, darželis) laikytinas nepakankamu pripažinti, jog žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra išlikęs tas pats visuomeninis poreikis, kaip jis kad buvo suformuotas ir apibrėžtas 1999 m. gegužės 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 515. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su 2010 m. rugsėjo 27 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašo“ 7 p., gyvenamųjų namų ir kitų statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Sutinkamai su Statybos įstatymo 40 str. 1 d. statinių naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Patalpų ir pastatų paskirties keitimo reikalavimus nustato STR „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Darytina išvada, kad ginčo sklype esantys statiniai pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre įrašytą jų paskirtį nebėra naudojami jau ilgą laiką, todėl Kauno miesto Savivaldybė, kaip šių pastatų savininkas ir subjektas, privalantis vykdyti statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą, privalėjo tinkamai sutvarkyti nekilnojamojo turto registro duomenis, pakeičiant šių statinių paskirtį pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ į kitos paskirties negyvenamąjį pastatą (8.22 p.). Laikytina, kad Kauno miesto Savivaldybė negali remtis šiuo metu esančia statinių paskirtimi kaip argumentu neperplanuoti ginčo teritorijos, kadangi pasyvūs veiksmai nevykdant teisės aktų reikalavimų negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti jai priskirtų viešojo administravimo funkcijų.
Iš LVAT praktikos bylose dėl žemės grąžinimo natūra galima spręsti, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti teismų praktikoje suformuotus kriterijus atitinkančio visuomenės poreikio žemei buvimą, kurio atsakovui neįrodžius, žemė yra pripažįstama laisva ir grąžintina natūra teisėtam pretendentui į ją (2008 m. balandžio 10 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-442-305/08; 2006 m. kovo 6 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A7-60-07 ir t.t.). Nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėtos fotonuotraukos (T.1, b. l. 10-16) patvirtina, kad dalis pastatų (duomenys neskelbtini) yra visiškai nenaudojami, apleisti, teritorija tuščia, joje nėra jokių kilnojamųjų ar nekilnojamųjų statinių, į vakarų pusę tvora aptvertoje teritorijoje yra aštuonios apirusios pavėsinės ir krepšinio aikštelė su dvejais krepšinio stovais.
Nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, nei Tvarka neapibrėžia laisvos (neužstatytos) žemės sąvokos. Bendrine prasme žodis „laisvas“ aiškinamas ne tik kaip turintis laisvę, nepriklausomas, bet ir kaip neužimtas, tuščias. Taigi interpretuojant Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje vartojamą konstrukciją „laisva (neužstatyta) žemė“ teigtina, jog tai turi būti tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliūtimi tokią žemę pripažinti laisva (neužstatyta). Tačiau, kolegijos nuomone, ne kiekvienas objektas esantis prašomame suformuoti žemės sklype paneigia teisę į jos atkūrimą. Tai sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (2007 m. birželio 28 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A7-678/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad dalyje ginčo žemės yra pavėsinės, krepšinio stovai, tai formaliai atitiktų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl šio žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Tačiau šie statiniai apirę, apleisti, nenaudojami, kaip jau minėta, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio ir tai įrodo, kad jiems šiuo metu nėra jokio visuomeninio poreikio. Išvadą, kad statinių buvimas nėra savarankiškas pagrindas negrąžinti žemės pretendentui natūra, jei šiai žemei nėra visuomenės poreikio, patvirtina ir LVAT praktika. 2005 m. birželio 17 d. nutartyje adm. byloje Nr. A8-705-05 LVAT konstatavo, jog konkretaus sklypo priskyrimas valstybės išperkamai, t. y. nelaisvai žemei, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme turi būti aiškintinas būtent per visuomenės poreikio prizmę. Net ir pripažinus, jog žemės užstatymas yra savarankiškas pagrindas žemės negrąžinti pretendentui natūra, nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinių buvimas daro ginčo žemę užstatyta bei todėl valstybės išperkamą. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu tik tuo atveju, kai jame yra statinys, kurio eksploatacijai sklypas ir yra naudojamas. Tad pagal teismų praktikoje suformuotą nelaisvos (užstatytos) žemės sąvoką žemei pripažinti nelaisva (užstatyta) būtinos dvi esminės sąlygos, t. y. kad žemėje būtų statinys bei žemė būtų naudojama tokio statinio eksploatacijai. Ginčo atveju, faktiškai neeksploatuojami ir/arba neeksploatuotini statiniai, nesuteikia sklypui nelaisvos (užstatytos) žemės statuso, kadangi po tokiais statiniais esanti žemė nėra ir net objektyviai negali būti naudojama jų eksploatacijai. Kolegijos nuomone, tik šiuo formaliu pagrindu, visą ginčo žemės sklypą priskiriant valstybės išperkamai žemei, būtų nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė atkurti nuosavybę į žemę natūra.
Kad dalis ginčo žemės sklypo yra visiškai laisva žemė, neatitinkanti valstybės išperkamos žemės statuso, spręstina iš laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini) buvusio K. V. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose plano, parengto UAB “Geoma LT” (T.1. b.l. 34). Todėl šioje žemės dalyje, nesant jai jokio visuomenės poreikio, gali būti formuojamas žemės sklypas (sklypai), skirtas nuosavybės teisėms atkurti.
Vertinant byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog visas ginčo žemės sklypas yra teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes atsakovas neįrodė, kad visam šiam sklypui yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad šis poreikis objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šio žemės sklypo. Byloje taip pat nustatyta, kad techniškai yra galimybė iš ginčo žemės sklypo išskirti dalį žemės, kuri gali būti grąžintina natūra pareiškėjui, likusią dalį žemės sklypo paliekant jame stovintiems pastatams eksploatuoti. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais pripažintina, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl įpareigojimo Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą tenkintinas. Pareiškėjas taip pat prašo neįtraukti į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 5422 kv. m. ir 5395 kv.m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma“ laisvos (neužstatytos). Toks pareiškėjo reikalavimas - neįtraukti į planuojamą teritoriją 5422 kv. m. ir 5395 kv.m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma“ laisvos (neužstatytos) žemės sklypų plane, kolegijos nuomone, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms. Kadangi anksčiau paminėti teisės aktai natūra mieste grąžintinų žemės planų parengimą paveda išimtinai savivaldybės administratoriui, todėl konstatuotina, kad nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti tokį grąžintino žemės sklypo planą, kuris nėra parengtas savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje ginčo laisvos žemės planą parengė ne atsakovas, o patys pareiškėjai (jų užsakymu atitinkama įmonė), todėl kolegija vertina, kad vien tik dėl šios aplinkybės nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patvirtinti šį planą bei kartu suformuoti grąžintiną nuosavybėn žemės sklypą. Priėmus tokį įpareigojimą be teisėto pagrindo būtų apribota teisės aktuose numatyta atsakovo kompetencija nustatyti valstybės išperkamos ir laisvos valstybinės žemės ribas, suformuoti žemės sklypą, nustatyti žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Pareiškėjų pateiktas UAB „Geoma“ žemės planas gali būti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Taigi teismas negali iš anksto įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks įpareigojimas, kaip jau minėta, prieštarautų teisės aktų nuostatoms, numatančioms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius. Nors teismas ir sutinka, kad žemės dalis, pažymėta UAB „Geoma“ laisvos neužstatytos žemės sklypo plane gali būti pripažįstama kaip laisva, neužstatyta žeme, kuriai nėra konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, tačiau konkrečios teritorijos ribų apibrėžimas yra išimtinai teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros dalis ir vienas iš jo sprendinių, nustatomų planavimo procese pagal teritorijų planavimo reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių negali būti tenkinamas ir antrasis pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktorių parengti K. V. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), 5422 kv. m. ir 5395 kv. m. natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM Kauno miesto skyriui. Toks reikalavimas išankstinis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.4 punktu žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei ji nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t.y. nepriskirtina valstybės išperkamos žemei. Taigi tik perplanavus teritoriją prie (duomenys neskelbtini), ir patvirtintus šios teritorijos planavimo dokumentą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo formavimo pretendentams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.