- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1104-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. P., R.
- Atsakovas
- F. P.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Algimantas-Antanas Palijanskas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-753/2011 pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį ir atsakovo F. P. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. P. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-39-753/2011: nustatyti jai naudotis šiomis ginčo gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis: ½ R-4/2,95 kv. m.; R-5/9,93 kv. m.; R-6/31,6 kv. m.; ½ R-9/16,15 kv. m., R-11/3,16 kv. m., R-12/4,60 kv. m., R-13/7,52 kv. m., R-14/4,12 kv. m.; ½ R-23/7,40 kv. m.; R-24/105,38 kv. m. bei gamybinių patalpų pirmo aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: ½ 1-3/9,83 kv. m.; ½ 1-13/5,05 kv. m.; gamybinių patalpų antro aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 2-1/6,71 kv. m.; 2-2/60,69 kv. m.; 2-3/90,74 kv. m.; 2-4/7,23 kv. m.; 2-5/4,03 kv. m.; 2-6/36,39 kv. m.; 2-7/27,28 kv. m.; 2-8/163,55 kv. m., gamybinių patalpų trečio aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 1/3 3-2/59,78 kv. m., iš viso 603,55 kv. m., kas sudaro 3/5 dalis pastato; atsakovui nustatyti naudotis šiomis patalpomis: gamybinių patalpų trečio aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 3-1/336,57 kv. m.; 2/3 3-2/59,78 kv. m.; 3-3/6,77 kv. m.; gamybinių patalpų pirmo aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: ½ 1-3/9,83 kv. m.; ½ 1-13/5,05 kv. m. bei patalpomis ½ R-4/2,95 kv. m.; ½ R-916,15 kv. m.; ½ R23/7,40 kv. m.; iš viso 403,88 Lt, kas sudaro 2/5 dalis pastato; šalims bendrai naudotis šiomis patalpomis: ½ R-1/9,30, ½ R-10/4,38; ½ R-16/41,38, ½ 1-10/6,69. Nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užtrukti ilgą laiką, o taikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius naudojimosi tvarką atsakovas galės įgyvendinti savo teises į nuosavybę, ir taip bus išlaikyta interesų pusiausvyra. Be to, atsakovas F. P. aktyviais veiksmais pradėjo kenkti ieškovės verslui – pradėjo reikalauti iš nuomininkų, kurie iš ieškovės nuomojasi ginčo patalpas, kad jie nutrauktų nuomos sutartis su ieškove ir sudarytų nuomos sutartis su juo. Taip pat atsakovas visiškai neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo, visiškai nesirūpina ginčo nekilnojamojo turto einamuoju remontu ir priežiūra, dėl ko gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims (2 t. b. l. 80-84).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi (2 t. b. l. 99-100) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dar 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, 2011 m. vasario 10 d. Kauno apygardos teismo palikta nepakeista, atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarką, kadangi nustatė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijęs ne su ginčo turtu – ginčo patalpų areštu, t. y. ginčo turto išsaugojimu iki teismo sprendimo įvykdymo, o su reikalavimu, kuris suformuluotas ieškinyje – teise disponuoti jai priklausančia gamybinių patalpų dalimi. Teismas sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo būtų išspręstas iš esmės, tokiu atveju negalima užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyros ir teisingumo principo. Ieškovė, po nutarties priėmimo vėl kreipdamasi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarką iki sprendimo priėmimo, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė 2010 m. gruodžio 7 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodydama, kad atsakovas pradėjo kenkti verslui bei visiškai neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo, nesirūpina ginčo nekilnojamojo turto einamuoju remontu ir priežiūra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, ieškovės argumentą, kad ieškovas visiškai neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo, nesirūpina ginčo nekilnojamojo turto einamuoju remontu ir priežiūra, laikė neturinčiu jokio ryšio su naudojimosi tvarkos nustatymu, nes ginčo patalpų priklausomybė ieškovei bei atsakovui nuosavybės teise yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir atsakovas asmeniškai atsako prieš trečiuosius asmenis už vykdytinas prievoles už jam tenkančią nuosavybės dalį. Be to, kaip teismas pažymėjo ir 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, ieškovės pateiktas prašymas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų iš esmės išspręstas patikslinto ieškinio reikalavimas, negali užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, neatitinka teisingumo principo bei nėra proporcingas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamam tikslui. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog faktinės bei teisinės prielaidos taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą šiuo atveju neegzistuoja.
Šalies argumentai
Ieškovės R. P. atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė atskiruoju skundu (2 t. b. l. 111-115) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad atsakovas pradėjo kenkti verslui bei visiškai neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo, nesirūpina ginčo nekilnojamojo turto einamuoju remontu ir priežiūra. Kauno apygardos teismas 2010-08-26 nutartimi nusprendė padalinti bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, t. y, gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 3/5, atsakovui - į 2/5 jos dalis, o klausimą dėl naudojimosi ginčo patalpomis perdavė spręsti pirmos instancijos teismui. 2008-08-12 Kaišiadorių apylinkės teismas ieškovės naudai priteisė R. P. individualią įmonę, o 2010-08-26 Kauno apygardos teismas savo nutartimi šioje dalyje paliko galioti priimtą sprendimą, teismui nustačius ir patvirtinus faktą, kad tik ieškovė vykdo šeimos verslą šios įmonės, registruotos gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagalba ir būtent gamybinių patalpų, esančių I - ame ir II - ame aukštuose. Pagal CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovas jam 2/5 nuosavybės teise priklausančiomis dalimis nesirūpina, nes: atsakovas nepasirašo su UAB „Kaišiadorių šiluma“ sutarties ir neapmoka jam siunčiamų sąskaitų už UAB „Kaišiadorių šiluma“ teikiamas paslaugas, tik ieškovė viena sumoka mokesčius už atliekų išvežimą, ginčo patalpų apsaugą, atsakovas, kaip patalpų bendrasavininkas, visiškai nesirūpina ginčo nekilnojamojo turto einamuoju remontu ir priežiūra, dėl ko gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims - atsakovui 2011-01-11 siųstas pranešimas dėl sniego nukasimo nuo jam nuosavybės teise priklausančio dalies pastato, į kurį atsakovas visiškai nesureagavo, atsakovas taip pat nesirūpina šilumos mazgo remonto darbais bei darbams atlikti reikalingomis medžiagomis, už kuriuos sumokėjo vien tik ieškovė, ginčo patalpų išorėje yra nulūžęs stogelis (kas matosi iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuorašas pridėtas kartu su prašymu), kurio remontu atsakovas taip pat nesirūpina, nors ieškovė telefonu ne kartą yra informavusi atsakovą apie tai, kad krisdamas metalinis stogelis gali sužaloti lauke esančius žmones bei kitų asmenų nuosavybę. Dėl tokio atsakovo neveikimo gali atsirasti padarinių (žalos padarymas ieškovei arba III asmenims), dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, nes: UAB „Kaišiadorių šiluma“ kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir neesant nustatytai ginčo patalpų naudojimosi tvarkai tarp šalių, neigiamos pasekmės (patalpų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, o paskui ir išieškojimas iš nekilnojamojo turto), paliestų ne tik atsakovą, bet ir ieškovę, nors ji moka visus su ginčo patalpomis susijusius mokesčius. Areštavus patalpas ir pradėjus jas pardavinėti iš varžytynių už skolas teismo sprendimo įvykdymas, kuriuo išsprendžiamas ginčas tarp šalių dėl naudojimosi ginčo patalpomis, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, dėl atsakovo nesirūpinimo jam nuosavybės teise priklausančia 2/5 ginčo patalpų nuosavybės dalimi ir neapmokant sąskaitų paslaugų teikėjams (už atliekų išvežimą, ginčo patalpų apsaugą) ieškovė priversta viena apmokėti sąskaitas, o ieškovei apmokant tik jai priklausančios dalies sąskaitas, susidarytų įsiskolinimas tiekėjams, dėl ko galimi teisminiai procesai, atsakovas nesirūpindamas jam nuosavybės teise priklausančios dalies priežiūra, ieškovę verčia patirti papildomas išlaidas, nes ieškovė privalėjo viena pasirūpinti sniego nukasimu, kadangi sniegas galėjo apgadinti tiek ginčo pastato stogą, tiek apačioje stovinčius automobilius, dėl ko būtų reikėję atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims, atsakovas nesirūpindamas šilumos mazgo remonto darbais bei darbams atlikti reikalingomis medžiagomis, privertė ieškovę tuo pasirūpinti vieną taip sudarydamas ieškovei papildomų išlaidų. Neatlikus šilumos mazgo remonto darbų, būtų sutrikęs šilumos tiekimas ginčo patalpoms, dėl ko būtų buvę papildomų išlaidų ir nuostolių, kadangi ginčo patalpose ieškovė turi verslą bei ten yra įsikūrę nuomininkai, dėl ko jie galimai būtų dėl nepatogumų nutraukę nuomos sutartis, ginčo patalpų išorėje esantis nulūžęs stogelis krisdamas gali sužaloti lauke esančius žmones bei kitų asmenų nuosavybę, dėl ko galimai reikėtų atlyginti nuostolius, kurie, esant asmens sužalojimams būtų dideli, kadangi asmens sužalojimo atveju, asmuo gali kreiptis į teismą ne tik dėl turtinės žalos priteisimo, bet ir - neturtinės.
2. Dėl atsakovo veiksmų įtakos laikinai naudojimosi tvarkai nustatyti. Ginčo patalpų priklausomybė ieškovei bei atsakovui nuosavybės teise yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010-08-26 sprendimu ir atsakovas asmeniškai atsako prieš trečiuosius asmenis už vykdytinas prievoles už jam tenkančią nuosavybės dalį. Šis teismo teiginys yra atmestinas, kadangi atsakovas visiškai nesirūpina jam nuosavybės teise priklausančia nuosavybės dalimi ir neesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidžiami ieškovės interesai, o netinkamai prižiūrint patalpas (sprogus šilumos mazgui dėl atsakovo nepriežiūros, nukritus metaliniam stogeliui ant žmogaus, ar kažkieno nuosavybės teise valdomo turto), gali nelikti ir pačių patalpų - tai yra ginčo objekto. Kadangi CPK 144 str. numato galimybę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškiniui (priešieškiniui) (tiek jo nepareiškus) užtikrinti - šiuo atveju ieškovė siekia apginti savo teisėtus interesus civilinėje byloje ir prašo tik laikinos tokio ieškinio užtikrinimo priemonės - t. y. laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti naudojimosi gamybinėmis patalpomis ieškovei ir atsakovui, kurią ji siūlo tvarką. Remiantis CPK 144 str. 1 d. būtų užtikrintas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi šios laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Tokiu būdu būtų užtikrintas ne tik šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas, bet ir teisingumo principas, ką leidžia teigti anksčiau išnagrinėtos bylos medžiaga, teismo nustatyti faktai bei visų šių aplinkybių visuma. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neišlaikė proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros ir nepagrįstai suteikė atsakovui pranašumą procese prieš ieškovę nors iš teismui pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais neprisidėjo nei prie verslo plėtros, nei veiklos nei darbo (Kauno apygardos teismo sprendimas). Be to, atsakovas F. P. aktyviais veiksmais pradėjo kenkti ieškovės verslui. Jis pradėjo reikalauti iš nuomininkų, kurie iš ieškovės nuomojasi ginčo patalpas, kad jie nutrauktų nuomos sutartis su ieškove ir sudarytų nuomos sutartis su juo (informacinio pranešimo nuorašas pateiktas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Nors nei vienas iš klientų nesutiko sudaryti nuomos sutarties su atsakovu, klientai reiškia nepasitenkinimą, jog atsakovas trukdo jiems vykdyti verslą ir keli klientai informavo ieškovę, kad jie ieškosis nuomoti kitų patalpų, kur niekas netrukdo jų verslui ir nutraukia nuomos sutartis su ieškove (klientų pranešimų nuorašai pridedami). Tokiu būdu atsakovas piktybiškai kenkia ieškovei verstis verslu, kuris duoda pajamas ir kuris yra vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis bei vienintelis šaltinis, kuris užtikrina, kad už ginčo patalpas bus sumokėti mokesčiai.
3. Dėl teismo precedento taikymo. Teisingumo ir lygiateisiškumo principais siekiama, kad, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, panašūs klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2010 m. spalio mėn. 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1489-370/2010 pasisakė, jog ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ad hoc nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio, be to, negalės turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-908/2008 nagrinėjo beveik tą pačią situaciją tarp buvusių sutuoktinių dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė naudojimosi butu tvarką iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra išankstinės teismo nuomonės dėl naudojimosi butu tvarkos išsakymas, kadangi pats atsakovas (...) sukūrė tokią situaciją, kuri įtakojo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovo F. P. atstovas advokatas Algimantas-Antanas Palijanskas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės teiginiai iš esmės neatitinka tikrovės, aplinkybės susijusios su ginčo pastatu iš pagrindų nesikeičia jau nuo 2005 m., kai prasidėjo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo procesas. Nuo tada iki šiol šį pastatą faktiškai yra užėmusi ir valdo ieškovė. Ji taip pat pasiima visą šio komercinio objekto gaunamą naudą ir kategoriškai atsisako bet kokių derybų su atsakovu. Pranešimą šio pastato nuomininkams apie nuosavybės teisių pasikeitimą ieškovė traktuoja kaip kliudymą jos verslui, nors pati nedėjo pastangų, kad suteiktų pilną informaciją nuomininkams apie šį faktą. Nustatyti laikiną naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarką civilinėje byloje, kurioje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi gamybinėmis patalpomis nustatymo, kai nėra šalių sutarimo būtų neteisinga, kadangi šalys bylos nagrinėjimo laikotarpiu galėtų daryti lemiančią įtaką patalpų būklei ir ją keisti, kas apsunkintų kitos bylos šalies padėtį. Iš esmės pagal plotą beveik vienodos patalpų dalys šiose gamybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini) yra labai skirtingos savo ekonomine verte. Ieškovė šias patalpas valdė visą laikotarpį, kol vyko šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla. Tuo metu atsakovas neturėjo jokių galimybių dalyvauti šių patalpų valdyme, taip pat negavo ir jokių pajamų iš šių komerciniams tikslams naudojamų gamybinių patalpų. Reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nori likti ekonomiškai vertingesnės turto dalies valdytoja bylos nagrinėjimo metu. Tai prieštarautų konstituciniams teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principams. Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str., l d.), šiuo atveju tokios grėsmės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareikštų reikalavimų pobūdį dėl naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarkos nustatymo motyvuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir tuo, kad atsakovas kenkia bendro naudojimo patalpoms, t. y. nesirūpina jų priežiūra ir einamuoju remontu, dėl ko nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turto vertė gali žymiai sumažėti. Dėl reikalavimo pobūdžio byloje ir prašymą pagrindžiančių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teismo prašomos taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti laikiną naudojimosi ginčo patalpomis tvarką, kol nebus ginčas išspręstas iš esmės, prevenciniu tikslu, siekiant užkirsti kelią tolimesniam ieškovės teisių pažeidimui bei žalos atsiradimui, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, kolegijos nuomone, atitinka ir ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra ginčo išsprendimas iš esmės. Šiuo atveju pripažintina, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti, o ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ad hoc nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio (taikoma tol, kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės), be to, negalės turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr. 2S-534-360/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-908/2008). Pažymėtina, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas, kadangi atsakovas savo veiksmais kelia grėsmę turto vertei, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti byloje, ir tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), dėl ko skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
Patenkinti ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo:
1. Nustatyti ieškovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) laikiną naudojimąsi gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis: ½ R-4/2,95 kv. m.; R-5/9,93 kv. m.; R-6/31,6 kv. m.; ½ R-9/16,15 kv. m., R-11/3,16 kv. m., R-12/4,60 kv. m., R-13/7,52 kv. m., R-14/4,12 kv. m.; ½ R-23/7,40 kv. m.; R-24/105,38 kv. m. bei gamybinių patalpų pirmo aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: ½ 1-3/9,83 kv. m.; ½ 1-13/5,05 kv. m.; gamybinių patalpų antro aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 2-1/6,71 kv. m.; 2-2/60,69 kv. m.; 2-3/90,74 kv. m.; 2-4/7,23 kv. m.; 2-5/4,03 kv. m.; 2-6/36,39 kv. m.; 2-7/27,28 kv. m.; 2-8/163,55 kv. m., gamybinių patalpų trečio aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 1/3 3-2/59,78 kv. m., iš viso 603,55 kv. m., kas sudaro 3/5 dalis pastato.
2. Nustatyti atsakovui F. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) laikiną naudojimąsi šiomis gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis: gamybinių patalpų trečio aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: 3-1/336,57 kv. m.; 2/3 3-2/59,78 kv. m.; 3-3/6,77 kv. m.; gamybinių patalpų pirmo aukšto patalpomis, pastato plane nurodytomis: ½ 1-3/9,83 kv. m.; ½ 1-13/5,05 kv. m. bei patalpomis ½ R-4/2,95 kv. m.; ½ R-916,15 kv. m.; ½ R23/7,40 kv. m.; iš viso 403,88 Lt, kas sudaro 2/5 dalis pastato; šalims bendrai naudotis šiomis patalpomis: ½ R-1/9,30, ½ R-10/4,38; ½ R-16/41,38, ½ 1-10/6,69.