Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-555-459/2016

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-00192-2016-2)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Lamberta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lamberta“ ieškinį atsakovei VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl 2015-10-28 pranešimo „Dėl sutarties nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo nutraukti sutartį bei ieškovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ieškinį atsakovei UAB „Lamberta“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Civilinio proceso kodekso 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė 2016-03-16 kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016-02-24 UAB „Lamberta“ raštą bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsakymą į šį raštą bei 2016-02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos naujai pateikiamus įrodymus, nes visi šie dokumentai surašyti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negali būti vertinami kvestionuojant 2016-01-14 nutarties teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovės VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2015-10-28 pranešimo „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1776 vykdymą (galiojimą) ir uždrausti atsakovei nutraukti 2005-01-19 tarp ieškovės ir VŠĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytą Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 111 bei uždrausti atsakovei atsijungti nuo UAB „Lamberta“ šilumos perdavimo tinklo, iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nedetalizuoja, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik tiek, kiek tai yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės vienašališko 2005-01-19 ieškovės ir VŠĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimo nuo 2016-01-18. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2015-10-28 pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1776, pripažinti negaliojančiu 2005-01-19 tarp ieškovės ir VŠĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimą nuo 2016-01-18 bei įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį. Ieškovė UAB „Lamberta“ savo ieškinį grindžia tuo, jog Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis nenumato atsakovui VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei teisės vienašališkai nutraukti sutartį. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė tai pat pateikė ieškinį UAB „Lamberta“ dėl įpareigojimo sudaryti šilumos įrenginių pirkimo - pardavimo sutartį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi bylos pagal šalių ieškinius sujungtos į vieną bylą). Iš šio ieškinio matyti, jog tarp šalių nuo 2015-01-19 vyko derybos dėl 2005-01-19 Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, nes VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė siekia pasinaudoti Klimato kaitos specialiąja programa ir užtikrinti, kad Psichiatrijos departamentas būtų šildomas naudojant ekologišką kurą. Tam buvo pateikta paraiška ir 2014-12-08 raštu Nr. (10-5)-D8-9033 LR Aplinkos ministerija informavo, kad pagal pateiktą paraišką 2014-12-05 įsakymu Nr. D1-933 buvo skirtas finansavimas. Viena iš finansavimo sąlygų yra ta, kad VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė iki finansavimo sutarties sudarymo privalo pateikti pagrindžiančius dokumentus, kad iškastinį kurą naudojantys katilai perduoti pareiškėjos nuosavybėn. Vykdydama Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė siekia perpirkti iš UAB „Lamberta“ šilumos įrenginius už likutinę vertę, tam kad įvykdytų finansavimo sąlygas ir nepatirtų didelių finansinių nuostolių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra viešoji įstaiga, teikianti asmenims sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Eiresta“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 2-658/2007). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas didžiąja dalimi finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas teikiamas ne privatiems interesams, o viešajam interesui įsisavinti lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 2-1031/2010, Nr. 2-304/2010, 2-1008/2011).

Šiuo atveju, įvertinus tai, jog atsakovė yra viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikata neabejotinai yra viešojo pobūdžio vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tai, jog VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė siekia pasinaudoti Klimato kaitos specialiąja programa, katilinės rekonstrukcijai yra skirtas finansavimas, o neužbaigus projekto nustatytais terminais, ligoninė nebeteks finansavimo ir patirs nuostolių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašomos pritaikyti priemonės – 2015-10-20 pranešimo vykdymo sustabdymas ir sutarties nutraukimo uždraudimas – gali pažeisti viešąjį interesą, nes gali sukelti neproporcingai sunkius padarinius.

Atskirajame skunde teigiama, jog ligoninė neturi kito šilumos tiekėjo, todėl žiemą atsijungus nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo, ligoninės psichiatrijos departamentas nebus aprūpinamas šilumos energija ir vandeniu, ir taip bus pažeistas viešasis interesas. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kaip nurodo atsakovė, atsijungimas nuo ieškovės šilumos tinklų ligoninei reikalingas atliekant Ligoninės psichiatrijos departamento katilinės rekonstrukciją, kurios metu katilinėje bus sumontuoti biokuro katilai, gaminantys šilumos energiją.

Tai pat pažymėtina, jog ieškovės teiginys, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pats sprendimas nebeteks prasmės, nes jo nebus įmanoma įvykdyti, savaime nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes būtina įvertinti pasekmes, kurias sukeltų priemonių taikymas. Šiuo atveju konstatavus, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas įsisavinti programos lėšas, o tai pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą, ieškovei išaiškintina, jog, jei ieškinys būtų patenkintas, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Esant nutartyje aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.