- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-240-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11897-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. M., V. B.
- Atsakovas
- A. Š., V. V.
- Trečiasis asmuo
- T. B., A. B., D. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-19731-429/2019 pagal ieškovų A. M., A. M. ir V. B. ieškinį atsakovams A. Š., A. Š. ir V. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys T. B., A. B., D. M., netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. M., A. M. ir V. B. 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Š., A. Š. ir V. V., kuriame prašė: 1) nustatyti rūsio, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. Š. architektūros biuro 2019 m. parengtą rūsio naudojimosi schemą; 2) nustatyti, kad rūsio patalpomis, rūsio naudojimosi schemoje pažymėtomis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ieškovai ir atsakovai naudosis bendrai; 3) įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. savo lėšomis ir darbu nedelsiant, bet ne vėliau nei per 20 kalendorinių dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti rūsio patalpas į iki pažeidimo buvusią padėtį; 4) pripažinti ieškovams teisę savo ir atsakovų A. Š. ir A. Š. lėšomis įrengti daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpose pertvaras pagal G. Š. architektūros biuro 2019 m. parengtą rūsio naudojimosi schemą, nustatant, kad ieškovai ir atsakovai proporcingai turto daliai dengia visas išlaidas; 5) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų A. Š. ir A. Š. 4 260 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai A. M. ir A. M. 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovams patiems arba pasitelkiant trečiuosius asmenis atlikti šiuos veiksmus: 1) ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti bet kokius kasimo, ardymo, statybos darbus, griauti ir ardyti statinius, išskyrus griovimo darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, pagal atsakovams surašytus savavalinės statybos aktus; 3) atsakovams pažeidus laikinąsias apsaugos priemones, už kiekvieną pažeidimo dieną skirti 100 Eur dydžio baudą.
3. Nurodė, kad, po bylos iškėlimo teisme, atsakovai ir toliau piktybiškai ir sistemingai niokoja ieškovų turtą, tuo didindami jų patiriamą žalą. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, UAB „Skena“ (duomenys neskelbtini) aktas Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Todėl pagrįstai manė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai ateityje tęs ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus ir toliau darys bei didins žalą. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užkirsti kelią galimiems neigiamiems padariniams, žalai didėti bei naujiems teisminiams ginčams kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė ieškovų A. M., A. M. ir V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams A. Š., A. Š. ir V. V..
5. Teismas nurodė, kad ieškovai byloje prašo nustatyti rūsio, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. Š. architektūros biuro 2019 m. parengtą rūsio naudojimosi schemą, įpareigoti atsakovus savo lėšomis ir darbu atstatyti rūsio patalpas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei priteisti patirtą žalą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai grindžia tuo, jog po bylos iškėlimo teisme atsakovai ir toliau piktybiškai ir sistemingai niokoja jų turtą, tuo didindami žalą. Ginčo dalykas yra rūsio naudojimosi tarp bendraturčių (ieškovų ir atsakovų) tvarkos nustatymas, taip pat nekilnojamojo turto (rūsio) patalpų atstatymas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, siekimas, kad ieškovams būtų atlyginta patirta žala. Tuo tarpu ieškovų prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone siekiama prevencinių tikslų – uždrausti atsakovams atlikti ardymo, griovimo, statybos darbus greta ieškovams priklausančio ūkinio pastato. Taigi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, sprendė, jog nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Todėl ieškovams neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, sprendė, jog nėra pagrindo taikyti atsakovams suvaržymų ir traktuoti, jog jų netaikius yra bloginama ieškovų padėtis
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai A. M. ir A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, neįvertino aplinkybės, jog ieškovai prašo taikyti specifinės rūšies (prevencinę) laikinąją apsaugos priemonę, kurios paskirtis yra užkirsti kelią neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos, galinčios kilti teismo proceso metu, atsiradimui bei užkirsti kelią naujų teisminių ginčų galimam kilimui (dėl bylos nagrinėjamo eigoje padarytos papildomos žalos). Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius ginčo šalies (ieškovų) interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės ieškovų teisės ir teisėti interesai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, o ir parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, jog atsakovai nurovė nuo greta ieškovams nuosavybės teise priklausančio garažo esančio šlaito gebenę, kuri buvo pasodinta šlaito sutvirtinimo tikslu, taip pat, kad išgriovė prie ieškovams priklausančio garažo laiptus, išardė ieškovams priklausiusį įrankių sandėliuką, biotualetą. Byloje esančios eksperto ir specialisto išvados, fotonuotraukos, patvirtina, kad po ieškinio padavimo teismui dienos atsakovai sistemingai atlieka veiksmus, pažeidžiančius ieškovų turtines teises ir interesus - toliau nukasinėja šlaitą, ko pasėkoje naikinamas ieškovams priklausantis turtas - atidengti atraminės sienutės ir pastato (garažo) pamatai, išgriauti laiptai, pažeista garažo aikštelės atraminė sienelė.
1.2. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir toliau patiria nuostolius, ko pasėkoje bus priversti tikslinti savo reikalavimus. Tik taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių gali būti išlaikyta dabartinė (lot. status quo) padėtis ir užkirstas kelias tolesniam ieškovų teisių pažeidimui. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis nagrinėjamoje byloje - preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, kas be jokios abejonės atitinka tiek pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo, tiek ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
8. I. V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo uždrausti A. Š., jos sugyventiniui V. V. ir jų talkininkams atlikti bet kokius kasimo, ardymo, statybos darbus, užstatyti pravažiavimus ir praėjimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų apsaugotas ieškovų turtas, asmeninės teisės ir teisėti interesai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atrišamos rankos A. Š. ir jos sugyventiniui V. V. savivaliauti, naikinant ieškovų turtą, nukasinėjant šlaitus šalia ūkinio pastato, siekiant, kad jis griūtų, užverčiant namo bromą statybinėmis medžiagomis ir šlamštu, nors priešgaisrinės tarnybos pareigūnai ir butų ūkio tarnybos darbuotojai daug kartų juos įspėjo.
2.2. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovai nesiskaito su ieškovų poreikiais. Kiemas užstatomas atsakovų automobiliais taip, kad neįmanoma įvažiuoti sunkvežimiui su malkomis. Pasityčiodama iš ieškovų atsakovė ant įvažiavimo į kiemą sukrovė didžiulius akmenis ir prisodino gėlių. Atsakovė pažeidžia ieškovų, kaip namo bendrasavininkų, atvykstančių svečių ir tarnybų darbuotojų privatumą, nes kiekvieną be jokio sutikimo puola telefonu filmuoti. Jie užgrobia viską, prie ko prieina. Taip buvo užimtas ieškovų rūsys, o daiktai išmesti lauk, užimti sūnui priklausantys sandėliukai ūkiniame pastate, iš kurių dalis daiktų dingo, o dalis daiktų išmesta į gatvę.
9. Atsakovai A. Š. ir A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovų A. M. ir A. M. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų A. M. ir A. M. bylinėjimosi išlaidas atsakovų A. S. ir A. Š. naudai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantai ir V. B. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką ir priteisti apeliantams turtinę žalą. O prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašo, uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus žemės sklype, prie kitų statinių ir t. t. Akivaizdu, kad prašomos taikyti priemonės neturi jokio ryšio su ieškinio reikalavimais byloje. Tai, kad apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio reikalavimais iš esmės pripažįsta ir patys ieškovai, todėl prašo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos išplečiant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus. Apeliantai ir V. B. prašo jų nurodomas priemones taikyti siekiant užkirsti kelia naujai žalai atsirasti, nors nereiškia jokių materialinių ieškinio reikalavimų dėl tokios tariamos žalos. Be to, analogiškas klausimas jau yra išspręstas nutartimi, todėl apeliantų ir V. B. pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra akivaizdžiai nepagrįstas, prieštarauja jau esamam teismo precedentui.
3.2. Apeliantų prašymas yra atmestinas ir dėl to, kad jis yra nekonkretus, sunku suprasti kokio elgesio reikalautų laikinosios apsaugos priemonės, jei jos būtų pritaikytos. Prašyme prašoma uždrausti atsakovams ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. garažo, o žodis „greta“ yra visiškai neapibrėžtas. Tačiau byloje apskritai nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su šlaitu, todėl nėra aišku, kokio reikalavimo užtikrinimui norima taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai pažymi, kad jie ir jų artimieji sklype gyvena. Todėl prašyme nurodytų įpareigojimų taikymas viso sklypo teritorijai ar jo dalims, kurioms tai daryti nėra pagrindo, neproporcingai varžytų atsakovų artimųjų teises, jų gyvenimą sklype darytų neįmanomą. Prašymu siekiamos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra absoliučiai netinkamos ieškovų, trečiųjų asmenų ir atsakovų, kaip bendraturčių, tarpusavio teisiniams santykiams, pažeidžia iš Konstitucijos kylančius proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygiateisiškumo principus ir yra visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais.
3.3. Atskirajame skunde yra klaidingai pateikiamos faktinės aplinkybės ir vadovaujantis tuo daromos neteisingos išvados. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos, spręsdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino materialinių teisinių santykių specifiką bei esmę, tinkamai pritaikė procesines teisės normas bei principus, ir prašymą atmetė teisėtai ir pagrįstai. Nutartį teismas tinkamai motyvavo.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų apsaugotas šalims priklausantis turtas, jų asmeninės teisės ir teisėti interesai. Atsiliepime nurodo, kad atsakovai nesiskaito su jos poreikiais, o teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jie ir toliau pažeidinės jos teises. Kiemas užstatomas jų automobiliais taip, kad net neįmanoma atvežti dukrai malkų, nes jie kviečia policiją. Ant įvažiavimo į kiemą atsakovė sukrovė eilę akmenų ir prisodino gėlių, nors puikiai žino, kad be bendrasavininkių sutikimo to daryti neturi teisės. Vos tik atvykus į kiemą atsakovės sugyventinis pradeda įžeidinėti, o atsakovė puola telefonu filmuoti ir įrašinėti. Atsakovai lenda į kaimynų asmeninę erdvę, veržiasi į kaimynų butus ir jiems nepriklausančias patalpas, tuo sukeldami nesaugumo jausmą ir psichologinį spaudimą. Atsakovai su savo automobiliais užėmė visą kiemą ir tokiais savo veiksmais kasdien pažeidžia trečiojo asmens, jos artimųjų ir kitų kaimynų teises.
11. Trečiasis asmuo T. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų apsaugotas šalims priklausantis turtas, jų asmeninės teisės ir teisėti interesai. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžia A. Š. ir jos sugyventiniui V. V. toliau savivaliauti, naikinant turtą, nukasinėjant šlaitus šalia ūkinio pastato, siekiant, kad jis griūtų, užverčiant namo bromą statybinėmis medžiagomis ir šlamštu, nors daug kartų priešgaisrinės tarnybos pareigūnai ir butų ūkio tarnybos darbuotojai juos įspėjo. Jie toliau sąmoningai kenkdami trečiajam asmeniui ir jo garbaus amžiaus mamai užverčia išėjimą iš laiptinės. Kiemas užstatomas jų automobiliais taip, kad neįmanoma įvažiuoti sunkvežimiui su malkomis. Ant įvažiavimo į kiemą, plane nurodyto kaip „kelias“, A. Š. prisodino gėlių ir sukrovė didžiulius akmenis. A. Š. pažeidžia namo bendrasavininkų privatumą, nes be jokio sutikimo visus filmuoja telefonu. Jie be leidimo užėmė trečiajam asmeniui priklausančius sandėliukus ūkiniame pastate, iš kurių dalis daiktų dingo, dėl ko policija atlieka tyrimą, o dalį daiktų išmetė tiesiai į gatvę. Taip buvo užimtas ir trečiojo asmens rūsys. Šiuo metu, vykstant teismo procesams, toliau daroma žala, gadinamas šalių turtas, veržiamasi į atsakovams nepriklausančias patalpas, terorizuojama trečiojo asmens mama, grubiai pažeidžiamos šalių teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis. Joje, be kita ko, nustatyta viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje akcentuojama, kad pačiame įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors priešingos šalies veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi rūsio patalpomis, esančiomis daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, įpareigojimo atstatyti jas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei žalos priteisimo.
15. Ieškovai ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovams patiems arba pasitelkiant trečiuosius asmenis atlikti šiuos veiksmus: 1) ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti bet kokius kasimo, ardymo, statybos darbus, griauti ir ardyti statinius, išskyrus griovimo darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, pagal atsakovams surašytus savavalinės statybos aktus; 3) atsakovams pažeidus laikinąsias apsaugos priemones, už kiekvieną pažeidimo dieną skirti 100 Eur dydžio baudą.
16. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nustatęs, kad ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
17. Apeliantai A. M. ir A. M. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Jie savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą, neįvertino aplinkybės, jog ieškovai prašo taikyti specifinės rūšies (prevencinę) laikinąją apsaugos priemonę, kurios paskirtis yra užkirsti kelią neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos, galinčios kilti teismo proceso metu, atsiradimui bei užkirsti kelią naujų teisminių ginčų galimam kilimui (dėl bylos nagrinėjamo eigoje padarytos papildomos žalos), o taip pat ir apsaugoti ieškovų turtinius bei asmeninius neturtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
19. Tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir žalos priteisimo. Ieškovai prašo nustatyti rūsio, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. Š. architektūros biuro 2019 m. parengtą rūsio naudojimosi schemą; įpareigoti atsakovus savo lėšomis ir darbu nedelsiant, atstatyti rūsio patalpas į iki pažeidimo buvusią padėtį; pripažinti ieškovams teisę savo ir atsakovų lėšomis įrengti daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpose pertvaras pagal G. Š. architektūros biuro 2019 m. parengtą rūsio naudojimosi schemą, nustatant, kad ieškovai ir atsakovai proporcingai turto daliai dengia visas išlaidas; priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 4 260 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą. Tuo tarpu, kaip patys ieškovai atskirajame skunde nurodo, jog prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone jie iš esmės siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – uždrausti atsakovams vykdyti ardymo, griovimo, statybos darbus.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nes tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016; 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-711-943/2018; kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir ieškovų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka įstatymų leidėjo valios laikinąsias apsaugos priemones taikyti siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Todėl ieškovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą ar grėsmę, kad galbūt ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
22. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį įrodo ieškinyje nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai ir savivaliavimas ginčo patalpose. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali būti vertinamos, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo dalykas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su ieškovų ieškinyje pareikštais reikalavimais bei tokiu būdu užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį, todėl ją palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.