Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui advokatui R. G., atsakovės J. Ž. atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakove J. Ž. bei J. K. dirbo vienoje kirpykloje, esančioje Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini). J. K. nutraukus sutartį, ieškovė persikėlė į kitas patalpas tuo pačiu adresu. Ieškovė savo gimimo dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., apie 10 val. kirpykloje gavo gėlių puokštę su prisegtu laišku, kuriame buvo įžeidžiančio turinio raštelis. Gėlių puokštę įteikė vyras (kurjeris) iš gėlių salono. Koks asmuo siunčia gėlių puokštę ieškovei, vyras (kurjeris) nepasakė. Gautą laišką su rašteliu taip pat pamatė ieškovės dukra, kuri dirba kartu kirpykloje, o vėliau namuose ir kiti šeimos nariai. Ieškovės dukra nuvyko į gėlių saloną ir iš pardavėjos sužinojo, kad gėlių puokštę užsakė šviesi moteris, panašaus kaip ieškovės ūgio. Ieškovei kreipusis į policiją ir pradėjus administracinės teisenos bylą, ieškovė iš tyrėjos sužinojo, kad gėlių puokštę užsakė atsakovė J. Ž.. Ieškovė negali tvirtinti, kad raštelį surašė atsakovė, tačiau pati atsakovė nepasako koks tiksliai asmuo perdavė atsakovei laišką su rašteliu, todėl mano, kad atsakovė yra atsakinga. Ieškovė perskaičiusi gautą raštelį patyrė šoką, susinervavo, pajuto, kad pakilo kraujospūdis, turėjo gerti vaistus. Vėliau kilo abejonių dėl sutuoktinio ištikimybės, dėl to buvo nesutarimų, ieškovė patyrė stresą. Ieškovė nurodė, kad anksčiau vartodavo vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo, tačiau apie metus laiko iki šio įvykio vaistų nuo aukšto kraujospūdžio nevartojo, nes nereikėjo, kraujospūdis buvo normalus. Po įvykio iki šiol geria vaistus nuo kraujo spaudimo, jaučiasi blogai, dėl to yra mažiau darbinga. Ieškovė teigia esanti jautri ir iki šiol jaučia neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad ieškovei į jos darbovietę – kirpyklą, esančią Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 15 d., apie 10 val. vyras (kurjeris) pristatė gėlių puokštę iš gėlių salono „Gėlių fėja“. Prie puokštės buvo prisegtas vokas su tokio turinio rašteliu „Sveikinu jubiliejaus proga, raguotoji nevala, Siga! 50 gražus amžius, kai žinai, kad tavo vyro meilužei gerokai mažiau. Tai noriu pranešti, kad nekelk galvos sėdėdama prie parašų ir nedemonstruok savo auksų, nes kiekvienas kartas praleistas su manim, kaip kompensacija tau. Ypač džiaukis paskutiniu!!! Toks kaip mano. Žinok, durnele, A. tavęs gaila, nes esi ligonė, senai galvoja kaip tave T. B. gi pasikarsi, durne tu. Ir dar: eidama į darbą, savo triusikus pigius susirink, nes A. nepatogu kai atsiveža mane į svečius „atsigerti kavos“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Asmens garbei ir orumui, kaip neturtinėms asmens vertybėms ginti taikomas specialus pažeistų teisių gynimo būdas, nustatytas CK 2.24 straipsnyje. Nurodytoje privatinės teisės normoje nustatyta galimybė asmeniui, kuris mano, kad jo garbė ir orumas pažeisti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko reikalauti atlyginti taip pat ir turtinę bei neturtinę žalą. Tam, kad kiltų kito asmens garbę ir orumą pažeidusio asmens civilinė atsakomybė turi būti nustatytas kito asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas pagal CK 2.24 straipsnį, kaip šias neturtines vertybes pažeidusio asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Nenustačius asmens neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, asmeniui negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir sprendžiamas konkretaus dydžio žalos atlyginimo klausimas.

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovės neteisėti veiksmai lėmė ieškovės garbės ir orumo pažeidimo faktą pagal CK 2.24 straipsnį ir dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų padaroma neturtinė žala.

Ieškovė įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą savo paaiškinimais, nurodydama, kad atsakovė užsakė gėlių puokštę, kurioje buvo ieškovės garbę ir orumą žeminančio turinio laiškas. Atsakovės atstovas paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė pripažįsta tą aplinkybę, kad ji iš gėlių salono užsakė gėlių puokštę, tačiau atsakovė tai atliko, paprašyta moters vardu R. Atsakovei pinigus už gėlių puokštės užsakymą ir laišką su rašteliu jame perdavė jaunuolis atvykęs į atsakovės darbovietę dieną prieš ieškovės gimtadienį ir gėlių puokštės įteikimą ieškovei. Kaip nurodė, atsakovės atstovas, atsakovės žiniomis vokas su rašteliu buvo užklijuotas (teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 6 min. 40 sek.). Ieškovė negalėjo teismui nurodyti ar vokas buvo užklijuotas, ar ne (teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 20 sek.). Kadangi ieškovė negalėjo nurodyti ar vokas buvo užklijuotas, ar ne, o atsakovės žiniomis vokas buvo užklijuotas, spręstina, kad esant užklijuotam vokui, atsakovei negalėjo būti žinomas voke esančio raštelio turinys. Teismo išreikalautos administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 21132211422 ir prijungtos apžiūrai administracinio nusižengimo bylos Nr. II-637-673/2021 medžiaga taip pat nepatvirtina, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie ieškovei įteikto su gėlių puokšte raštelio, esančio voke, turinį, kadangi atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. apklausoje paaiškino tyrėjai, kad kas buvo voke ji nežinojo, nes nežiūrėjo. Apie tai kas buvo voke, ji sužinojo atvykusi į apklausą policijoje. Ieškovė, kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, neįrodinėjo, kad atsakovei buvo žinomas ar galėjo būti žinomas kartu su gėlių puokšte įteikiamame voke buvusio raštelio turinys (CPK 177 straipsnis). Atsakovės pripažįstamas faktas, kad ji užsakė gėlių puokštę moters vardu R. prašymu bei per kurjerį ją įteikė ieškovei su voku, kuris buvo perduotas atsakovei nepažįstamo jaunuolio, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, kadangi atsakovė nežinojo ieškovei perduoto laiško turinio. Pats gėlių puokštės užsakymas nėra priešingas teisei veiksmas, o ir asmuo, elgdamasis pagal tvarkingo ir padoraus asmens elgesio standartą, neturi teisės susipažinti su ne jam adresuoto laiško turiniu. Ta aplinkybė, kad atsakovė negali nurodyti tikslaus asmens, kurio prašymu užsakė gėlių puokštę ir asmens, kuris perdavė jai voką su rašteliu skirtu ieškovei, negali lemti to, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pakleisti duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumą, nes kaip nurodyta pirmiau atsakovė nežinojo laiško turinio.

Ieškovės prašymu teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad apie gėlių puokštės perdavimo ieškovei aplinkybes nieko nežino. Tiek su ieškove, tiek su atsakove santykiai buvo darbiniai. Liudytoja maždaug gruodžio mėn. viduryje sužinojo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra nagrinėjama civilinė byla teisme, o daugiau nieko nežino. Kadangi ši liudytoja nurodė, jog jokių aplinkybių, susijusių su gėlių puokštės ir voko su rašteliu jame įteikimu ieškovei, nežino, šios liudytojos parodymai vertinti kaip neturintys įrodomosios reikšmės ieškovės pareikštam reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįsti. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimus, prašymų apklausti kitus liudytojus nereiškė, į teismo posėdį jų neatsivedė (CPK 12, 178 straipsniai).

Pastebėtina, kad ieškovei paaiškinus, jog ji nėra įsitikinusi, kad atsakovė surašė raštelį, kuris buvo perduotas voke kartu su gėlių puokšte, teismas 2021 m. gruodžio 8 d. parengiamojo posėdžio metu (2021 m. gruodžio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 00 sek.), teiravosi ieškovės atstovo dėl atsakovės tinkamumo, tačiau ieškovė ar jos atstovas nei pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nei vėlesnėse proceso stadijose nereiškė prašymo dėl atsakovės pakeitimo ir ieškinio reikalavimus reiškė atsakovei J. Ž. (CPK 45 straipsnis).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, spręstina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų faktų, nustatinėtinų asmens garbės ir orumo pažeidimo bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovei jos patirtos 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b. l. 33–34) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,27 Eur (šešių eurų 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.