Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2015 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 16 val. 55 min., Šešupės g., Surgučių k., Marijampolės sav., būdamas neblaivus (nustatytas 1,31 promilės girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nutarimu paskirta nuobauda – 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino V. B. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, konstatavęs, kad teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems bei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Taip pat konstatavo, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiektas nuobaudos tikslas.Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde teigia, kad apylinkės teismo nurodyti motyvai yra nepakankami ginčijamai nutarčiai pagrįsti. V. B. teigia, kad jis atitinka visus ATPK 329 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t.y. teismui pateikė prašymą praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko, kartu su prašymu pateikė visas reikiamas pažymas ir dokumentus. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas rėmėsi aplinkybe, kad jis 2005 metais buvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Jo manymu, daugiau nei prieš 10 metų atlikti veiksmai negali nulemti atsakomybės sunkinimo už vėlesnius nusižengimus ir teisinę padėtį švelninančių normų netaikymą neribotą laiką. Ši norma, jo manymu, prieštarauja ATPK 36 straipsnyje įtvirtintai nuostatai. Pažeidėjas skunde pripažįsta, kad padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu, tačiau vien pažeidimo pobūdis negali savaime būti kliūtimi taikyti ATPK 329 straipsnį, juo labiau, kad šiame straipsnyje nėra nurodyta, už kuriuos pažeidimus negalima taikyti specialiosios teisės termino sutrumpinimo. Teigia, kad pažeidimo sunkumas jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme priimant nutarimą ir skiriant nuobaudą, o įstatymų leidėjas numatė galimybę kreiptis į teismą ATPK 329 straipsnio tvarka visiems asmenims. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. B. skundas netenkinamas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. atitinka formaliuosius ATPK 329 str. numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš byloje medžiagos matyti, kad V. B. 2015 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,31 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais V. B. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už padarymą teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.Aukštesniojo teismo vertinimu, nubaustojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus kriterijus, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2015 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu V. B. atžvilgiu buvo paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šio nutarimo priėmimo metu Marijampolės rajono apylinkės teismas įvertino visas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galimas neigiamas finansines pasekmes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui minimalią administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Šių duomenų kontekste neabejotinai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimą padariusio asmens patiriami nepatogumai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini pakankami ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, V. B. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.