- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-769-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01729-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2478-721/2017 pagal pareiškėjos G. P. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 7 d. gautas antstolės E. M. persiųstas patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės veiksmų ir pareiškėjos G. P. 2017 m. birželio 1 d. skundas, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti jos banko sąskaitos areštą ir grąžinti neteisingai nuskaičiuotas lėšas, taip pat nutraukti lėšų išskaičiavimą VMI naudai, nes skolą VMI sumokėjo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė E. M. 2017 m. gegužės 26 d. areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, į kurią tą pačią dieną buvo pervestas jos 418 Eur autorinis honoraras. 2017 m. gegužės 30 d. pareiškėja gavo nurodymą, kuriuo nustatytas priverstinis lėšų išieškojimas, paliekant pareiškėjai disponuoti 248 Eur sumą. 2017 m. gegužės 31 d. antstolė grąžino į pareiškėjos sąskaitą dalį lėšų, t. y. 136,05 Eur. Nurodė, jog antstolei E. M. nurašius tokią pareiškėjos atlyginimo dalį, ji neturi galimybės mokėti skolų, išieškomų kitų antstolių. Teigė, jog reguliariai mokėjo visiems antstoliams įmokas, išskyrus paskutinius du mėnesius, nes turėjo sveikatos problemų. Mano, jog išieškotos lėšos turėtų būti padalintos visiems antstoliams. Taip pat teigė, kad sąskaitos areštas neleidžia atlikti reikalingų mokėjimų, todėl prašė jį panaikinti.
Antstolė E. M., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą atsisakė jį patenkinti. Patvarkyme nurodė, kad pagal 2017 m. gegužės 29 d. nurodymus priverstinai nurašyti lėšas, buvo areštuotos skolininkės G. P. lėšos, esančios bankų sąskaitose. Tą pačią dieną į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 416,70 Eur suma. Skolininkei pateikus prašymą panaikinti areštą ir pateikus banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo nustatyta, jog 2017 m. gegužės mėnesį į skolininkės sąskaitą buvo pravesta 528,40 Eur atlyginimo. Buvo apskaičiuota, jog galima išskaitų iš skolininkės suma gegužės mėnesį yra 280,64, todėl atėmus šią sumą iš nurašytos 416,70 Eur sumos, skolininkei buvo grąžinta 136,05 Eur. Atsižvelgiant į skolininkės gegužės mėnesį gautas pajamas buvo apskaičiuota skolininkei leistina disponuoti per vieną mėnesį suma – 248 Eur. Skolininkės argumentus, kad išskaičiuotos lėšos turi būti paskirstytos visiems trims antstoliams atmetė, nes antstolė neturi pareigos išieškotų lėšų paskirstyti visiems antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš to paties skolininko. Nurodė, jog skolininkės prašymas nutraukti išieškojimą valstybės naudai, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl netenkintinas. Teigė, jog skolininkės negalėjimas atlikti mokėjimo pavedimų nepriklauso nuo antstolės, nes naudojimosi elektronine bankininkyste tvarką nustato bankas, o ne antstolė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017-06-30 nutartimi pareiškėjos G. P. skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolę E. M. panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. gegužės 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą 2014 m. lapkričio 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 7027,60 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos S. B. naudai ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą 2014 m. lapkričio 21 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 546,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos Valstybės naudai. Nustatė, kad pareiškėja kas mėnesį dalimis dengė įsiskolinimus, pervesdama į antstolės depozitinę sąskaitą po 60 Eur. Paskutinį kartą skolininkė į antstolės depozitinę sąskaitą 60 Eur pervedė 2017 m. balandžio 10 d. 2017 m. gegužės mėnesį skolininkei nesumokėjus įprastos įmokos, antstolė 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, nurodydama kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų, nuo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kuriuos išsiuntė skolininkės darbovietėms. Taip pat, nustatė, kad 2017 m. gegužės 29 d. antstolė priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuos pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. 2017 m. gegužės 30 d. antstolė patikslino nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodydama lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, t. y. 248 Eur. Įvertinęs antstolės 2017 m. gegužės 29 d. priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuriuos antstolė išsiuntė į skolininkės darbovietes, kuriose jai mokamas autorinis atlyginimas, teismas sprendė, jog šie patvarkymai priimti vadovaujantis CPK 736 straipsniu, nepažeidžiant įstatyme numatytų išskaitų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, dydžių, todėl laikė teisėtais ir darė išvadą, kad pagrindo jų naikinti nėra. Sprendė, kad pagrindo grąžinti išskaičiuotas lėšas skolininkei nėra, kadangi antstolė iš priverstinai nurašytų lėšų išskaičiavo tik tokią skolos dalį, kokia yra leistina vadovaujantis CPK 736 straipsniu, o likusias lėšas skolininkei grąžino. Teismas įvertino tai, kad skolininkė nuo pat išieškojimo pradžios 2014 m. bendradarbiavo su antstole, kas mėnesį mokėjo skolas dalimis tiek antstolės E. M. vykdomose vykdomosiose bylose, tiek antstolių A. P. ir R. V. vykdomose vykdomosiose bylose, antstolė E. M. 2017 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuriuos išsiuntė skolininkės darbovietėms, konstatavo, jog nepanaikinus nurodymo priverstinai nurašyti nuo skolininkės sąskaitos pinigines lėšas, bus pažeista skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyra. Netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti išieškojimą VMI, kadangi nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkės įsipareigojimai VMI yra įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė E. M. nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-06-30 nutarties dalimi, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų buvo patenkintas iš dalies ir prašo išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilinęs į vykdomųjų bylų medžiagą, o skundžiamojoje nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl tokia teismo pozicija yra neteisinga iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas antstolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2017-05-29 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2017-05-30 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad 2017-05-29 ne tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo visoms trims skolininkės vardu bankuose atidarytoms sąskaitoms buvo pritaikytas areštas, bet ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl net antstolei įvykdžius teismo įpareigojimą ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus 2017-05-29 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkės dvi sąskaitos, kurioms nebuvo nustatyta suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, liks areštuotos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vis viena nebus pasiektas teismo tikslas atstatyti neva tai pažeistą skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyrą.
Atidavus teismui nagrinėti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolės užklausą buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pranešimas apie pareiškėjos sumokėtą skolą į valstybės biudžetą, todėl šioje vykdomojoje byloje visi patvarkymai dėl skolos išieškojimo, išsiųsti į skolininkės darbovietes, ir nurodymai bankams priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2017-07-03 buvo atšaukti, tame tarpe ir 2017-05-29 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį teismas įpareigojo antstolę panaikinti. Šiandienai tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra likusios areštuotos skolininkės piniginės lėšos dviejose sąskaitose pagal 2017-05-29 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms nebuvo nustatyta leistina disponuoti suma, ir kurio teismas neįpareigojo antstolės panaikinti, ir vienoje sąskaitoje, kurioje 2017-05-30 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir kurį teismas įpareigojo antstolę panaikinti.
Teismo įpareigojimas panaikinti antstolės nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, suponuotų lygiateisiškumo principo paneigimą, neatitiktų proporcingumo principo bei akivaizdžiai pažeistų išieškotojų teises ir teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti savo skolą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs jog skolininko teisės negali būti ginamos daugiau nei kreditorių teisės vykdymo procese reikalauti įvykdyti jų reikalavimus.
Teismas neištyrė vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, tokių kaip VSDFV duomenys, antstolės depozitinės sąskaitos apie pareiškėjos pinigines lėšas ataskaitos ir pareiškėjos pateiktas 3 mėnesių banko sąskaitos išrašas, ir tinkamai jų neįvertino (Vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 156-157, 160).
Taip pat teismas, pasisakydamas, kad pareiškėja nuo pat išieškojimo pradžios 2014 m. bendradarbiavo su antstole, kas mėnesį mokėjo skolas dalimis, net nevertino tos aplinkybės, kad skolininkė pakankamai nenoriai tai darė, beveik kas mėnesį surasdama priežastį dėl kurios negali sumokėti ar vėluos sumokėti eilinę įmoką.
Priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu pradėti nuo 2014-11-12. Pareiškėja įmokų nemokėjo 2015 m. liepos mėnesį, 2015 m. rugsėjo mėnesį, 2016 m. sausio mėnesį, 2016 m. birželio mėnesį, 2017 m. gegužės mėnesį. Iš skolininkės pateikto banko sąskaitos išrašo akivaizdu, kad skolininkė, gaudama darbines pajamas, antstolei mokėjo ženkliai mažesnes sumas, negu priklausė pagal įstatymą.
Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2017-05-29 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį skundo nagrinėjimo metu buvo likusios areštuotos skolininkės piniginės lėšos, kurioms nebuvo nustatyta leistina disponuoti suma, dviejose bankų sąskaitose, neatsižvelgė į tai, kad į šias banko sąskaitas jokios piniginės lėšos pareiškėjai nėra pervedamos, todėl niekaip negali nei suvaržyti pareiškėjos teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, kurių net nėra, nei tuo labiau kažkaip pažeisti skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyrą.
Pirmosios instancijos teismas patenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų dalį dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo, ne tik neatsižvelgė nei į CPK 7 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, nei į CPK 634 str. 2 d. yra įtvirtintą antstolio pareigą ne tik aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, bet ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau net neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja skunde tik deklaratyviai nurodė, jog sąskaitos areštas neleidžia jai atlikti reikalingų mokėjimų, naudotis elektronine bankininkyste, atsiskaityti už ryšius, sumokėti gyvybės draudimą ir t. t., bei, kad iškilo reali grėsmė nutrūkti besimezgiančiam bendradarbiavimui su (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų ar duomenų bent kiek pagrindžiančių tokius jos argumentus.
Apsiliepime į antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties pareiškėja G. P. nurodo, jog su antstolės darbo atlikimu ir išieškomomis sumomis sutinka, taip pat teigia, jog pareiškėjai reikalingos piniginės lėšos, kadangi viena augina aštuonerių metų sūnų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, dalyje dėl pareiškėjai priklausančių banko sąskaitų arešto panaikinimo, buvo tenkintinas, yra pagrįsta ir teisėta.
Įstatymas numato, kad skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio turtinio pobūdžio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, nukreipiant skolos išieškojimą tiek į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, ar priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tiek į lėšas, esančias kredito įstaigose ir pas kitus asmenis, tiek į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui. LR CPK 689 str. reglamentuoja disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo bankuose ir išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių bankuose, klausimą. LR CPK 689 str. reglamentuota lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Pagal šio straipsnio 2 d. nuostatas nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą, antstolis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia nurodymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodyme turi būti informacija apie piniginių lėšų arešto pagrindą, areštuotų piniginių lėšų sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę, piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams. Pagal to paties straipsnio 5 d. nuostatas bankai, iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos gavę nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas tą pačią dieną pervesti atitinkamai į antstolio depozitinę sąskaitą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės E. M. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2014 m. lapkričio 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 7027,60 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos S. B. naudai ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2014 m. lapkričio 21 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 546,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos Valstybės naudai. Iš vykdomosios bylos duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjos G. P. atžvilgiu buvo pradėti nuo 2014-11-12. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog pareiškėja nėra sumokėjusi įmokų 2015 m. liepos mėnesį, 2015 m. rugsėjo mėnesį, 2016 m. sausio mėnesį, 2016 m. birželio mėnesį, 2017 m. gegužės mėnesį. Pareiškėja įsiskolinimus dengė dalimis, kas mėnesį antstolei pervesdama po 58 Eur ir 60 Eur sumas. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu pradėti 2015-01-08. Šios vykdomosios bylos duomenimis pareiškėja nėra sumokėjusi įmokų už 2015 m. vasario mėnesį, 2015 m. kovo mėnesį ir 2015 m. liepos mėnesį. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklausančios sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkė, gaudama darbines pajamas, antstolei mokėjo žymiai mažesnes sumas. Iš esančių vykdomosiose bylose el. laiškų, matyti, kad pareiškėja informuodavo antstolės E. M. kontorą tik apie sumažėjusias savo pajamas ir negalėjimą laiku vykdyti savo įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis įstatymo nuostatų, o taip pat ir bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais principų pažeidimu. Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo faktų.
Teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės lemia ir teismo procesinio sprendimo nevykdymą, o teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos G. P. skundas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos G. P. skundo dėl antstolio veiksmų dalyje dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė netinkamai vykdo pareigą atsiskaityti su išieškotoja, tuo pažeisdama pastarosios teises. Šiuo atveju darytina išvada, kad antstolė pagrįstai ėmėsi efektyvesnių priemonių, niekaip nepažeisdama skolininkės ir išieškotojos teisių pusiausvyros. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškotoją tenkintų vykdymo veiksmų atidėjimas ar kitokiu būdu skolos sumokėjimo vilkinimas. Antra vertus, skolininkė turi ir daugiau išieškotojų, todėl jų interesai turi būti nepažeidinėjami. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolė E. M., areštuodama jos sąskaitas banke, siekia įvykdyti jos žinioje esančias vykdomąsias bylas. Gautos iš apeliantės skolų sumos yra dalinamos proporcingai išieškotojams,
Byloje nėra duomenų, kad apeliantė atsiskaitė su išieškotoja valstybe, tačiau šis klausimas ir neturi būti sprendžiamas šioje byloje. Jei antstolei taps žinoma, kad apeliantė tikrai atsiskaitė su valstybe, ji užbaigs vykdomąjį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, 2 teismas
nutaria:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos G. P. skundas dėl antstolio veiksmų buvo patenkintas iš dalies, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos G. P. skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl pareiškėjai priklausančių banko sąskaitų arešto panaikinimo atmesti.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.