Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-05 · Byla Nr. A2.6.-5615-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
A2.6.-5615-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04129-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
D. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-5615-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04129-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L.,atstovui advokatui L. B.,

išnagrinėjusi D. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2016-01-26, apie 20.19 val., Vilniuje, S. Ž. g. 20, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Be to, D. L., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu D. L. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad nesutinka su jam pareikštas kaltinimai dėl abiejų veikų, nes tikrai nejautė, kad būtų kažką kliudęs. Turi transporto priemonės draudimą, todėl nebūtų bėgęs. Be to, ten yra jo darbovietė. Prasmės bėgti nebuvo. Nepamena, kaip buvo prisiparkavęs firmos aikštelėje, turbūt, mašiną paliko prie ofiso durų. Turėjo viskas vykti kaip visada. Atsisėdo į automobilį, ir išvažiavo. Dažnai kartu važiuoja kolegė, ją parveža namo. Tą dieną, jam rodos, važiavo kartu su K. D.. Nubrozdinimai ant jo automobilio yra nuo garažo vartų, įvykis buvo rudenį. Kai mašiną apgadino į garažo vartus, policijai nepranešė. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Alkoholį vartoja retai, nebent per šventes. Paprastai dirba iki 17 val., bet būna „degantys“ projektai, kuriuos reikia padaryti skubiai, tada tenka dirbti po darbo. Sausio 26 d. dirbo maždaug iki 20 valandos, nes turėjo trijų bankų projektą Kazachstane. Jis dirba kabinete, prie kompiuterio, po objektus nevažinėja. Automobilis buvo apgadintas ankščiau. Priekinis dešinys sparnas buvo apgadintas į garažo vartus. Automobilio galas, prie poliklinikos rudenį, kai kažkas įvažiavo į jo stovintį automobilį, buvo atvažiavus policija, tačiau nežino, ar įvykis buvo užfiksuotas, sakė nėra kamerų, nėra liudininkų, nėra ko ieškoti. Po sausio 26 d. naujų apgadinimų ant automobilio nepastebėjo. Automobilio kėbulas nėra dažytas, jis plastmasinis. Visas automobilis yra pabraižyta, senas, parūdijęs, mažai naudojamas (b. l. 19-21).

Šalies argumentai

D. L. tyrimo metu nurodė, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį su savuoju Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiprašo už sukeltą eismo įvykį, gali padengti nuostolius (b. l. 11).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. paaiškino, kad susitiko su drauge, pasistatė automobilį. Sėdėjo kavinėje „Alaus studija“. Besėdint padavėjas visų pradėjo klausinėti kieno BMW automobilis ir pranešė, kad vienas klientas rūkydamas lauke matė, kaip automobilis AUDI užkabino jos automobilį ir nuvažiavo. Tas žmogus įsidėmėjo AUDI automobilio numerius, kuriuos perdavė padavėjui. Išėjusi į lauką pamatė, kad tai jos automobilis ir pradėjo ieškoti kontaktų asmens, mačiusio įvykį. Susisiekus su juo, jis pasakė automobilio numerius. Išsikvietė policiją ir pasakė automobilio numerius. Ji pati nieko nematė, kaip viskas vyko, papasakojo tai matęs žmogus. Apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė ant automobilio durelių skylę, ji nėra labai didelė, taip pat dalis prie rato, turbūt, sparnas (nežino, kaip tiksliai ta dalis vadinasi) nubrozdintas. Nubrauktas visas šonas. Optiškai tikrai gerai matosi. Negalėjo būti nubrozdinta ankščiau (b. l. 30-36).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. paaiškino, kad L. yra jo klientas. Buvo ruduo, jis remontavo pas S. G. automobilį. Išvažiuodamas iš autodirbtuvių jis (D. L.) kabino dešinės pusės priekinį sparną, net žibintas iškrito. Jam įvykis įstrigo, nes niekada neduoda klientui išvažiuoti pačiam. Nubraukė šoną į vartus per neapdairumą. Jie jam laikinai įstatė žibintą, skardą atlenkė, žadėjo vėliau tvarkyti, bet po dviejų savaičių jam kažkas įvažiavo į galą, todėl automobilio remontuoti nebuvo verta. Automobilio pažeidimus atsimena gerai. Žibintas buvo iškritęs ir skardelė, sparnelis buvo nuplėštas. Viskas nuo išsukinėjimo, kai užkabino vartus. Skardelė buvo po lempa. Šį įbrėžimą atpažįsta byloje esančiose nuotraukose. Nubraukimai buvo daugiau šonu prie lempos, prie pat posūkių žibintų.

Liudytojas S. G., atsakydamas į teisėjos klausimą, dėl nubrozdinimo, esančio po žibintu, žemiau už jo nurodytus ir atpažintus automobilio pažeidimus, nurodė, kad negali pasakyti tiksliai, bet mano, jog negalėjo šis nubrozdinimas atsirasti tada, nes AUDI bamperis eina aukščiau (b. l. 30-36).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. V. paaiškino, kad sausio 26 d., vakare, apie 18-20 val., Žukausko g. prie „Alaus studijos“, lauke, prie įėjimo į kavinę, rūkydamas pamatė eismo įvykį, užrašė pažeidėjo numerius ir atidavė juos barmenui. Galu į Žukausko g. stovėjo BMW automobilis. Išvažiuodamas automobilis AUDI priekiu jį kliudė. Buvo garsus smūgis. Jis pats buvo 10 -15 m. atstumu, bet smūgį girdėjo. Mano, kad smūgio buvo neįmanoma nepajausti tiek dėl garso, tiek paties smūgio. Kadangi pats vairuoja, tai žino. Smūgis buvo su braukimu. Vairuotojas atsitrenkė, sustojo, persijungė bėgį, pavažiavo atgal ir išvažiavo. Vairuotojas išlipęs nebuvo, todėl jis nematė, kas sėdi viduje. Buvo tamsu. Po įvykio iš karto užsirašė numerius ir nunešė barmenui. Numerį matė gerai, tai buvo AUDI 80, 15-20 m senumo automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-36).

Teismo posėdžio metu liudytoja K. D. paaiškino, kad nieko nežino apie eismo įvykį. Žino, kad D. L. neįvažiavo į kitą automobilį, dėl to, kad tą dieną jie trise dirbo po darbo. Apie 20 val. jie važiavo namo kartu ir nebuvo jokio eismo įvykio. Tą dieną D. alkoholio nevartojo (b. l. 30-36).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. paaiškino, kad su D. yra kolegos. Tą dieną, t. y. sausio 20 d., dirbo iki 20 val. Apie tai sprendžia iš elektroninių laiškų, žiūrėjo siųstus tę dieną. Tai buvo šiais metais, nors ne, galėjo būti ir praeitais metais. Gali suklysti dėl datos. Dirbo tame kabinete, kurio langai neišeina į aikštelę. D. namo važiuoja kartais su kitais kolegomis, kartais Kristiną paveža. Jis pats namo važiuoja atskirai. Aikštelėje nebuvo, įvykio nematė (b. l. 30-36).

2016-01-26 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas – užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės slenkstis (b. l. 5-6). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 14-17).

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka (b. l. 13-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad D. L. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti V. K. ir Z. L. (vairavo D. L.) priklausantys automobiliai. Nukentėjusiosios V. K., liudytojų T. V., S. G., K. D., M. K. bei paties D. L. parodymai teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno M. A. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, byloje esančios nuotraukos, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, patvirtina, kad automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. L. pažeidė KET 9 p., 126 p., reikalavimus, kadangi važiuodamas nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. nurodė, jog ant jo automobilio esantys sužalojimai buvo padaryti anksčiau, rudenį, t. y. priekinis dešinės pusės bamperis buvo apgadintas jam važiuojant pro garažo vartus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. G., kuris rudenį remontavo D. L. automobilį, patvirtino, kad išvažiuodamas iš jo autodirbtuvių D. L. kabino dešinės pusės priekinį sparną, net žibintas iškrito ir skardelė, buvusi po lempa, buvo nuplėšta; nubraukimai buvo daugiau šonu prie lempos, prie pat posūkio žibinto, tačiau šis liudytojas nurodė, kad nubrozdinimas, esantis po apgadintu žibintu, žemiau nei jo nurodyti ir atpažinti automobilio Audi 80 pažeidimai, negalėjo atsirasti liudytojo nurodytu laiku, dėl AUDI bamperio savybių. Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dešinės pusės galinis sparnas), tiek Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis dešinės pusės bamperis), apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. K. taip pat patvirtino, jog buvo nubrozdintas jos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jis apgadintas buvo būtent 2016-01-26 įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė D. L., metu. Nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad ji dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti D. L., nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti būtent 2016-01-26, apie 20.19 val., Vilniuje, S. Ž. g. 20, įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėtos dienos vakare, apie 20 val., automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. L., patvirtino ir pats pažeidėjas. Visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad D. L. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei D. L. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju, D. L. apgadinus kitą transporto priemonę, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – apie tai pranešti policijai, kadangi kitos transporto priemonės savininko nebuvo.

Tiek rašydamas 2016-03-10 paaiškinimą, tiek apklaustas teisme D. L. teigė nepajuto, jog kliudė kitą automobilį. Nurodė, kad jo automobilis buvo sugadintas anksčiau, tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie buvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apklaustas teisme liudytojas T. V. nurodė, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis ir patvirtino, jog jį sukėlė būtent Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Be to, liudytojas nurodė, kad vairuotojas, nubrozdindamas kitą transporto priemonę, turėjo justi bei girdėti smūgį, nes garsas buvo aiškiai girdimas, jis pats būdamas 10-15 m. atstumu girdėjo smūgio garsą. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. K. patvirtino, kad jos transporto priemonei buvo padaryti ženklūs sugadinimai, nubrauktas šonas ir padaryta skylė. Nesiremti šiais nukentėjusiosios V. K. bei liudytojo T. V. parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Pažymėtina ir tai, kad minėtas liudytojas neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti pažeidėją, nes proceso dalyvių nepažįsta, buvo atsitiktinis eismo įvykio liudininkas. Tuo tarpu teisme apklausti D. L. kolegos laikytini suinteresuotais asmenimis, todėl jų parodymai teismų praktikoje bei atsižvelgiant į bylos duomenis yra vertinami kritiškai, tuo labiau, kad liudytoju apklaustas pažeidėjo bendradarbis M. K. nurodė kitą įvykio datą, aiškino, kad apie ją sprendžia iš elektroninių laiškų. Vėliau suabejojo, ar tai buvo šiais metais, ar praeitais metais. Liudytoja K. D. teigė, kad kartais D. L. ją paveža po darbo namo, apie įvykį ji nieko nežino, bet žino, kad tą dieną jis neįvažiavo. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, kad liudytojas T. V. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad autoįvykį sukėlė Audi automobilis, kurio vairuotojas pagal smūgio garsą ir pobūdį tikrai juto smūgį. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie paneigtų tokius nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus, todėl teismas juos vertina kaip objektyvius. Taigi nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neginčijamai patvirtina, kad D. L. suvokė sukėlęs eismo įvykį, turėjo ir galėjo suvokti, kad apgadino svetimą turtą, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, kad buvo eismo įvykis, D. L. yra su šiuo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, tai yra D. L. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad D. L. praeityje administracine tvarka baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, dirba, duomenų, kad įvykio metu buvo neblaivus byloje nėra, todėl teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka D. L. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą skirti 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16056168780.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė