- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-729-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00392-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės K. K. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) suteikti jai gyvenamąjį būstą Norvegijos Karalystėje ir (ar) Lietuvos Respublikoje; 2) apdrausti ieškovę sveikatos, socialiniu, pensijos draudimais; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2 600 Eur per mėnesį išlaikymą iki gyvos galvos; 4) priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 284 000 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) nurodyti ieškinio faktinį pagrindą; 2) ieškinio reikalavimus susieti su faktiniu ieškinio pagrindu; 3) patikslinti, kokiu pagrindu reikalavimas dėl išlaikymo iki galvos reiškiamas atsakovei Lietuvos Respublikai; nurodyti civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovių prievolės pobūdį; 4) pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus; 5) sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus; 6) nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo ir sprendimo už akių priėmimo galimybių.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2-453-464/2022).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pripažino ieškovę neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas ieškovės globėja ir turto administratore paskyrė biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) „Valakampių socialinių paslaugų namai“ (civilinė byla Nr. e2YT-154-566/2020).
6. Teismas nurodė, kad fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai (CPK 38 straipsnio 4 dalis).
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartyje nusprendė, kad pati ieškovė negali inicijuoti šios civilinės bylos proceso, o jos teisių gynyba galima tik ją įgyvendinant per globėją (civilinė byla Nr. e2-453-464/2022).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė atskirajame skunde ir priede prie atskirojo skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nerašė 174 skundų Generalinei prokuratūrai, bet pateikė keliasdešimt pranešimų apie Lietuvos režimo nusikalstamas veikas: pareiškėjos ir jos dukters ligos istorijų klastojimą, teisėsaugos institucijų smurtą.
8.2. Atsakovė privalo atlyginti žalą ieškovei už suluošintą sveikatą. Ieškovės globėja žino aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta žala, bet pretenduoja tik į jos turtą.
8.3. Teismo atsisakymas vertinti faktus, nes jie teismui nepatinka, atsisakymas laikytis įstatymo viršenybės nėra argumentas atmesti ieškovės reikalavimus.
8.4. Teismas pripažino ieškovę neveiksnia, bet ieškovei neatlikta psichiatrinė (ar kokia kita) ekspertizė. Ieškovė du kartus pasirašytinai atsisakė kalbėtis su teismo ekspertais.
8.5. Lietuvos Respublika ir nacionaliniai teismai nepripažįsta, kad ieškovei ir jos dukrai netaikytos tarptautinė ir nacionalinė teisės. Lietuvos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su užsienio teismu, perkėlė ieškovės dukrą į Norvegiją, panaikino ieškovės pilietines ir asmenines teises: teisę į šeimos gyvenimą, teisę į darbą pagal turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, teisę gauti pajamas, teisę kreiptis į teismą, policiją, valstybines institucijas, teisę į bendravimą su dukra, teisę į ieškovės turtą, teisę į sveikatos priežiūrą, pensijos, socialinį, sveikatos draudimus ir kt.
8.6. Dėl teismo priimtų procesinių sprendimų ieškovė neteko sveikatos, socialinio, pensijos draudimo. Ieškovė yra benamė, klajoja po Europą, gauna laikinus mažaus uždarbius, iš kurių sumoka priteistą išlaikymą dukteriai, mokesčius.
8.7. Lietuvos teismai sukūrė tarptautinių teismų praktikai ir nacionalinio įstatymo viršenybei prieštaraujantį precedentą – nuteisė ieškovę iki gyvos galvos, atėmė dukterį, prigimtines teises, konfiskavo turtą. Teismai kartu su atsakovėmis turi rasti būdą kompensuoti ieškovei padarytą žalą, priteisti jai išlaikymą, suteikti draudimus ir tinkamą gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose įtvirtinta asmenų teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šia teise gali pasinaudoti asmuo, atitinkantis įstatyme įtvirtintus kriterijus. Teismas, gavęs ieškinį, turi patikrinti, ar besikreipiantis į teismą asmuo įvykdė įstatyme nustatytas pareigas ir nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
11. Asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismo tvarka pripažįstamas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globėjas gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.240 straipsnio 1 dalis, 247 straipsniai). Asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų globėjai (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Globa pasibaigia, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ir panaikinti jo veiksnumo apribojimą (CK 3.247 straipsnio 1 dalis).
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (testamento sudarymas, palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.; 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją ir kt.), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Nurodytose srityse apeliantei nustatyta globa, jos globėja paskirta BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“ (civilinė byla Nr. e2YT-154-566/2020). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1759-912/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Apeliantė teigia, kad neatlikta psichiatrinė (ar kita) ekspertizė, nes ji atsisakė kalbėtis su teismo ekspertais. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyta, kad apeliantė nesutiko, jog jai būtų atlikta ambulatorinė ekspertizė, todėl teismas nutartimi skyrė stacionarinę ekspertizę. Į bylą pateiktas ekspertizės aktas, kuriame aprašyta apeliantei atliktos ekspertizės eiga, taikyti metodai. Ekspertizės akte konstatuota, kad apeliantė serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu. Itin didelis kiekis nepagrįstų kreipimųsi į viešojo administravimo subjektus (nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ registruota apie 200 skirtingų dokumentų, susijusių su apeliantės šeima; apeliantė nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. pateikė policijai 8 pareiškimus ir skundus dėl sutuoktinio veiksmų, susijusių su jų dukterimi. Ikiteisminiai tyrimai nepradėti; nuo 2014 metų iki 2020 m. vasario 27 d. Generalinėje prokuratūroje ir apygardų prokuratūrose išnagrinėti 174 apeliantės pareiškimai) patvirtina, kad pareiškėja nesugeba adekvačiai įvertinti tikros situacijos ir tinkamai įgyvendinti savo teisių (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-154-566/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1759-912/2020, 23, 24, 25, 37 punktai). Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose spręstas apeliantės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse klausimas, būtų panaikinti ar būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo apeliantė pripažinta veiksnia ir panaikintas jos veiksnumo apribojimas (CK 3.247 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmiau nustatyta, kad apeliantei dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės) teismo sprendimu apribota teisė savarankiškai kreiptis į valstybės institucijas, taip pat ir pareikšti reikalavimus, susijusius su jos ar jos dukters teisių pažeidimu. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliantė galėtų įgyvendinti teisę kreiptis į teismą tik per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovei paskirtą globėją (civilinė byla Nr. e2YT-154-566/2020) (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, CPK 38 straipsnio 4 dalis). Apeliantės pripažinimas neveiksnia pirmiau nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse yra procesinė kliūtis teismui priimti ieškinį.
15. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas teismo atsisakymas priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.