- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-453-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00392-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) suteikti jai gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbitni) ir (ar) Lietuvos Respublikoje; 2) apdrausti ieškovę sveikatos, socialiniu, pensijos draudimais; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2 600 Eur per mėnesį išlaikymą iki gyvos galvos; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 284 000 Eur turtinė ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) aiškiai bei nuosekliai išdėstyti faktines bylos aplinkybes (nurodyti ieškinio faktinį pagrindą); 2) ieškinio reikalavimus susieti su faktiniu ieškinio pagrindu; 3) patikslinti, kokiu pagrindu reikalavimas dėl išlaikymo iki galvos reiškiamas būtent Lietuvos Respublikai; nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė abiejų atsakovių veiksmų neteisėtumas, sukėlęs atsakovei nuostolius, taip pat nurodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovių (bendraskolių) prievolės pobūdį; 4) pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus; 5) sumokėti 13 230 Eur žyminį mokestį už turtinius ir 88 Eur už neturtinius ieškinio reikalavimus; 6) nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo ir sprendimo už akių priėmimo galimybių.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje dėsto teiginius, susijusius su valstybės institucijų priimtais sprendimais, tačiau visas šias aplinkybes dėsto bendrai, nenuosekliai, nesusiedama jų su pareikštais savo reikalavimais, todėl nėra aiškus ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių su pareikštais reikalavimais sąsajumas, t. y. kurį reikalavimą kuriomis faktinėmis aplinkybėmis siekiama pagrįsti.
4. Teismas pažymėjo, kad neaišku ir tai, kuo ieškinyje yra grindžiama atsakovių pareiga ieškovei suteikti būstą Lietuvos Respublikoje ir (ar) užsienio valstybėje, koks būsto suteikimo pobūdis – perdavimas nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kitais pagrindais, bei koks turėtų būti šio reikalavimo įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovė nepagrindė ir reikalavimo įpareigoti atsakoves apdrausti ją sveikatos, socialiniu, pensijos draudimais, t. y. koks yra šio reikalavimo faktinis pagrindas.
Šalies argumentai
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi, kodėl reikalavimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo reiškiamas būtent atsakovei Lietuvos Respublikai. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti turtinę ir neturinę žalą iš atsakovių, tačiau ieškovė nėra nurodžiusi atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės). Ieškinyje nepasisakyta ir dėl atsakovių prievolės bendrumo, nenurodyta, kuo vadovaudamasi ieškovė paskaičiavo savo patirtus nuostolius, nepateikti įrodymai nuostoliams pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė atitiktų įstatyme numatytus kriterijus, kuriems esant ji galėtų būtų atleista nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi ieškovė reiškia tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimus, už neturtinius reikalavimus, ieškinį pateikus elektroninėmis ryšių priemonėmis, turi būti sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis, o už turtinius, kurie sudaro bendrą 1 377 600 Eur ieškinio sumą, – 13 230 Eur žyminis mokestis. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodyta, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jeigu ieškovė pageidauja ją pateikti, bei nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis dokumentas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismo atsisakymas vertinti faktus, nes jie teismui nepatinka, taip pat teismo atsisakymas laikytis įstatymo viršenybės principo, nėra joks argumentas atmesti ieškovės reikalavimus.
7.2. Lietuvos teismai, bendradarbiaudami su užsienio teismais, perkėlė ieškovės dukrą į (duomenys neskelbtini) ir panaikino visas ieškovės pilietines ir asmenines teises: teisę į šeimos gyvenimą, teisę į darbą pagal jos turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, patirtį, teisę gauti bet kokias pajamas iš darbinės veiklos, teisę į bendravimą ir susijungimą su dukra ir kt. Tai reiškia, kad atsakovės nuo 2009 m. nuosekliai vykdo nedemokratinės politikos įteisinimą ieškovės ir jos dukters atžvilgiu. Ieškovės sutuoktinis sutiko bendradarbiauti su atsakovėmis, todėl jis buvo reabilituotas už padarytus nusikaltimus ieškovei ir dukrai, taip pat apdovanotas turtu, priklausančiu ieškovei.
7.3. Ieškovė dėl kitose bylose teismų priimtų sprendimų neteko sveikatos, pensijos, socialinio draudimų ir namų. Ieškovė klajoja po Europą ir, gaudama trumpalaikius mažus uždarbius, sumoka priteistą išlaikymą savo dukrai, komunalinius ir kitus mokesčius už savo sutuoktinį, kuris ne tik užgrobė ieškovės turtą, bet ir pats tariamai negali išlaikyti savo ir ieškovės dukros.
7.4. Kadangi Lietuvos teismai sugebėjo sukurti tarptautinių teismų praktikai ir nacionalinio įstatymo viršenybės principui prieštaraujantį precedentą – atimti iš ieškovės dukrą ir kitas jos teises, todėl teismai kartu su atsakovėmis turi rasti būdą, kaip kompensuoti ieškovei padarytus nuostolius, priteisti jai išlaikymą, suteikti socialinį draudimą ir tinkamą gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
9. Todėl teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
10. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Remiantis CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta neveiksnia, be kita ko, tam tikrose turtinių (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su finansavimo sutarčių sudarymu, taip pat kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, sudarant pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir panašius sandorius) bei asmeninių neturtinių (teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais – kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, pavyzdžiui, į policiją ir kitas institucijas, gebėjimas naudotis valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis, jų poreikio įvertinimas ir pan.) santykių srityse. Apeliantės globėja ir turto administratore yra paskirta (duomenys neskelbtini).
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad apeliantė dėl progresuojančios lėtinės psichikos ligos – (duomenys neskelbtini) sutrikimų – neadekvačiai vertina tikrus įvykius ir su skundais, pareiškimais, kurių turinys neatitinka realios situacijos, kreipiasi į įvairias institucijas, inicijuoja nepagrįstus įvairius procesus dėl tariamai pažeidžiamų jos ar jos dukros teisių. Tokie apeliantės veiksmai yra nuolatinio pobūdžio, per 2014 – 2020 m. laikotarpį apeliantė vien Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir apygardų prokuratūroms buvo pateikusi 174 skundus.
13. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei dėl objektyvių priežasčių (ligos) teismo sprendimu yra apribota teisė savarankiškai reikšti reikalavimus (pretenzijas), susijusias su jos pačios ir jos dukros teisių pažeidimu, valstybės institucijoms, ko iš esmės ir siekiama šioje byloje reiškiamu ieškiniu. Kadangi tokia apeliantės teisių gynyba galima tik ją įgyvendinant per globėją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 2 dalis, CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys), pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo apsvarstyti ieškinio priėmimo (teisinės galimybės pradėti civilinę bylą) klausimą, kitaip tariant, CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo galimybę, bet ne spręsti dėl ieškinio trūkumų ištaisymo.
14. Pažymėtina, kad pradėto civilinio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso bylos proceso metu. Įstatymų leidėjo valia, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą ir nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo (pagal analogiją – negalėtų) būti iškelta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga įtvirtinta CPK 337 straipsnio 2 dalyje.
15. Pirmiau jau konstatavus, kad pati apeliantė negali inicijuoti civilinės bylos proceso, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria jai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir K. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.