- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-7748-911/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04114-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- I. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius
- Kategorijos
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su 2024-08-06 patikslintu ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4448-639/2023 nustatytą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad jis dukters A. S. išlaikymui kiekvieną mėnesį turi skirti po 160 Eur bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko dukros A. S. poreikiai yra mažesni nei buvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo žiniomis, atsakovė pasibaigus teismo procesui civilinėje byloje Nr. e2-4448-639/2023 pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio dideliais mokesčiais grindė reikalavimą dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, nagrinėjant nurodytą civilinę bylą teisme, bei su nepilnamečiu vaiku persikėlė gyventi pas savo mamą. Ieškovas tik vėliau mediacijos proceso metu sužinojo, kad atsakovė nuo 2024 m. gegužės mėnesio persikėlė gyventi į Ispaniją kartu su šalių dukra. Mano, kad atsižvelgiant į šiuo metu esantį nustatytą minimalų darbo užmokesčio dydį bei valstybės skiriamas išmokas vaikui tėvai turėtų skirti bendrai vaiko išlaikymui apie 580 Eur, t. y. kiekvienas po 290 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, atsakovės turtinė padėtis kasmet yra geresnė. Ji neseniai įsigijo nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, turi santaupų ir gali sau leisti ilgesnį laiką nedirbti. Be to, atsakovei persikrausčius su dukra gyventi į kitą šalį, atsakovei teks mažesnės išlaidos vaiko rūbams, mokesčiams ir pan., nes Ispanijoje yra šiltesnis klimatas, mažesnės maisto bei būsto išlaikymo kainos, o tokie pokyčiai sumažina vaikui skiriamų pinigų sumą. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai blogesnė. Jis gyvena Airijoje. Dėl 2017 m. darbo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo yra iš dalies darbingas, Airijos Respublikoje jam nustatytas neįgalumas, todėl negali susirasti gerai apmokamo darbo, o persikvalifikuoti neturiu galimybių, nes yra baigęs tik profesinę mokyklą, jo anglų kalbos žinios yra silpnos, o valstybės finansuojamose persikvalifikavimo programose negali dalyvauti dėl savo amžiaus, nes jos skirtos asmenims iki 45 m. Be to, dėl invalidumo ir fizinės traumos jis negali gauti krovos rankiniu būdu sertifikato, kuris yra reikalingas įsidarbinant beveik kiekviename darbe. Jo vieninteles pajamas sudaro invalidumo išmoka, kuri per mėnesį yra apie 1 060 Eur, todėl iš jo priteistas 400 Eur išlaikymas vaikui jam yra per didelė finansinė našta. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovui teko parduoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Be to, dėl Ukrainoje vykstančio karo ir Airijos vyriausybės priimtų sprendimų apgyvendinant ukrainiečius, nuomos kainos šalyje tapo itin didelės ir sudaro per mėnesį apie 800 Eur, be komunalinių mokesčių. Pažymėjo, kad Airijoje neįgalumo išmoka yra skiriama tik kaip asmeniniai pinigai, o pinigai, susiję su vaiko išlaikymu, yra skiriami kaip priedas prie šios išmokos, tačiau ieškovui nurodyta išmoka nepriklauso, nes jo vaikas gyvena Lietuvoje ir neturi airiško socialinio numerio. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovė piktnaudžiauja šeimos teisėmis, apribodama ieškovo ir jo šeimos narių bendravimą su vaiku, išvykusi gyventi į kitą šalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jau apie 20 metų gyvena Airijoje, šiuo metu buto nesinuomoja, o gyvena pas pažįstamą asmenį, kuriam moka apie 200 Eur per mėnesį. Airijoje jo vardu yra registruotas žemės sklypas, kuris yra perduotas Airijos valstybei, nes pagal šalyje galiojančius įstatymus tai suteikia jam prioritetą dėl socialinio būsto gavimo, kito nekilnojamojo turto Airijoje šiuo metu neturi. Lietuvoje jam nuosavybės teise priklausęs butas šiuo metu yra parduotas, iš sandorio gautais pinigais padengė būsto kreditą, o likusią sumą atidavė savo mamai kaip skolą, nes ji ilgą laiką už ieškovą vykdė pareigą teikti išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. S.. Anksčiau turėjo savo vardu registruotą žemės sklypą Lietuvoje, kurį taip pat perrašė tėvams už tai, kad jie finansiškai rėmė ieškovą nuo 2017 m., kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jis nebegalėjo dirbti. Airijoje turi savo vardu registruotą automobilį. Kitų išlaikomų asmenų neturi, tačiau jo gaunamos nedarbingumo išmokos vos užtenka jo paties poreikiams patenkinti. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, jog šiuo metu jis neturi realių galimybių gauti didesnes pajamas, nes gerai nemoka anglų kalbos, dėl sveikatos būklės negali gauti geriau apmokamo darbo, todėl negali teikti vaikui ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo po 400 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad nors yra pasikeitusios aplinkybės, susijusios su atsakovės ir nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vieta, tačiau nepasikeitė aplinkybės dėl dukros poreikių, jai būtinų lėšų sumos per mėnesį. Ji viena nuo dukros gimimo augino šalių dukrą. Atsakovės teigimu, nors ieškovas šiuo metu neturi darbo ir jo pajamas sudaro tik nedarbingumo išmoka Airijoje, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo vaiką.
4. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu su dukra pakeitė gyvenamąją vietą ir persikraustė gyventi į Ispaniją. Dėl nurodytos priežasties jai reikėjo tvarkyti daug dokumentų, susijusių su jos bei dukros persikraustymu, taip pat įrenginėja įsigytą butą, todėl šiuo metu dar niekur nedirba, gyvena iš santaupų, nes prieš atsikraustydama į Ispaniją pardavė Lietuvoje turėtą butą, taip pat seniau dirbo socialine darbuotoja Škotijoje, todėl turi santaupų. Automobilių bei paskolų neturi. Paaiškino, kad jai su dukra išsikrausčius gyventi į Ispaniją, ji valstybės paramos vaikui Lietuvoje nebegauna. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo informaciją, kuri, jos manymu, yra neaktuali bei nesusijusi su vaiko poreikiais ir išlaikymo dydžio nustatymu. Mano, kad priteistas išlaikymas atitinka nepilnametės dukros poreikius ir nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti sumažintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą, atsižvelgiant į skyriaus darbuotojų trūkumą, bylą nagrinėti nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui bei vadovautis pateikta išvada. Į bylą pateiktos išvados matyti, kad šeima skyriui yra žinoma dėl ankstesnio ieškovo kreipimosi dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau buvo nustatyta, kad šią vaiko teisę pažeidė vaiko tėvas, nes atsisakė bendravimo su savo dukra. Dėl ieškovo prašymo sumažinti nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydį nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, 400 Eur suma per mėnesį, galėtų patenkinti minimalius, kasdieninius ir papildomus vaiko poreikius, o 160 Eur nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių. Atkreipė dėmesį, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
6. bylos įrodymais nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. S. ir atsakovės I. D. dukra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimu buvo nuspręsta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. liepos 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012, iš tėvo A. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti I. D. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (elektroninės bylos 1 tomas bylos lapas (toliau – el. b., 1 t., b. l. 57-64).
7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (el. b. 97). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovas savo vardu registruotų ar valdomų transporto priemonių neturi (el. b., 2 t., b. l. 166).
8. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie Airijos Respublikoje esančiame banke jo vardu atidarytoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, gaunamas išmokas, iš kurių nustatyta, kad jam kas mėnesį mokama neįgalumo išmoka, kurios dydis yra 220 Eur per savaitę (el. b., 1 t., b. l. 89-94).
9. Iš ieškovo į bylą pateiktos bendro pobūdžio informacijos apie neįgalumo pašalpų mokėjimo sistemą Airijos Respublikoje nustatyta, kad maksimalus savaitinis neįgalumo pašalpos dydis 2024 m. yra 232 Eur (el. b., 1 t., b. l. 106-110).
10. Airijos Respublikos Socialinės rūpybos tarnybos skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. raštas patvirtina, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. buvo išmokėta bendra 12 764 Eur suma (el. b., 1 t., b. l. 119-121).
11. Ieškovas į bylą pateikė Airijos Respublikoje jam išduotą automobilio stovėjimo leidimą neįgaliam asmeniui (el. b., 1 t., b. l. 113).
12. 2024 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b., 2 t., b. l. 11-16).
13. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas, susijusias su dukters išlaikymu: vaiko kambario baldų, kompiuterio įsigijimą patvirtinančias sąskaitas, mokėjimus už vadovėlius, telefoną, optikos prekių, odontologo paslaugų apmokėjimo bankinius pavedimus ir kt. (el. b., 2 t., b. l. 148-165, 190-191).
14. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė savo vardu registruotų ar valdomų transporto priemonių neturi (el. b., 2 t., b. l. 167).
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos duomenimis Sodros sistemoje duomenų apie ieškovo ir atsakovės darbovietes nerasta, nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (el. b., 3 t., b. l. 1-2, 3-4).
16. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš jo 160 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad nuo 2023 m. liepos 25 d. priimto teismo sprendimo yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis, t. y. jo turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovės, priešingai, todėl turėtų būti atsižvelgta į naujas aplinkybes ir nukrypta nuo lygių dalių principo iš atsakovo priteisiant 160 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dukros poreikiai nuo 2023 m. liepos 25 d. priimto sprendimo nėra pasikeitę, priešingai, ji auga, todėl poreikiai didėja, dukra turi nuolat lankytis pas okulistą, stomatologą, turi Tureto sindromą, dėl kurio vartoja vaistus. Taip pat teigia, kad ieškovas sąmoningai nedirba, kad nereikėtų prisidėti prie dukros išlaikymo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.
18. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
19. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
20. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
21. Ieškovas, prašydamas mažinti išlaikymo dydį, nurodo, jog pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra pasikeitusi finansinė šalių padėtis po to, kuomet iš jo buvo priteistas 400 Eur dydžio išlaikymas dukrai A. S., nes jis pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą Lietuvoje, šiuo metu gyvena Airijoje, kur būsto nuomos kainos yra ženkliai išaugusios, jis yra iš dalies darbingas, todėl negali dirbti ir jo pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa.
22. Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo praėjo apie metai laiko. Teismo vertinimu, esminiai pokyčiai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo jį sumažinant, yra susiję ne vien su pasikeitusia ieškovo sveikatos būkle ar turtine padėtimi, o ir su atsakovės bei šalių nepilnametės dukros A. S. gyvenimo aplinkybėmis: ieškovė su dukra išvyko gyventi į kitą šalį (Ispaniją), kurioje, ieškovo teigimu, pragyvenimo išlaidos yra mažesnės, todėl į tai turėtų būti atsižvelgta. Pabrėžia, kad jo pajamas sudaro tik neįgalumo išmoka, kurią jam moka Airijos Vyriausybė. Nuosavybės teise jam priklausęs butas šiuo metu yra parduotas, o Airijoje jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra perleistas valstybei. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą ir vietoje jo kito turto neįgijo kito, o pasirinko atiduoti paskolą bankui bei skolas tėvams, savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nors ir yra iš dalies darbingas, tačiau jis būdamas vidurinio amžiaus (47 metų), teismo vertinimu, turi galimybes susirasti kitokio pobūdžio darbą, nesusijusį su jam nustatytu neįgalumu arba anglų kalbos mokėjimu ir tokiu būdu skirti didesnio dydžio išlaikymą savo vaikui. Ieškovas nurodo, kad dėl šiuo metu Ukrainoje vykstančio karo išaugo būsto nuomos kainos Airijos Respublikoje, dėl ko nuomos kaina jam tapo neįmanoma, todėl jis neturi gyvenamojo būsto. Ieškovas šias aplinkybes nurodo kaip jo finansinės padėties pablogėjimą. Teismas šiuos ieškovo teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, kad duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis laikinai gyvena pas draugą, kuriam moka apie 200 Eur per mėnesį, taip pat tikisi ateityje gauti socialinį būstą. Tuo tarpu civilinės bylos Nr. e2-4448-639/2023 nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad nuomojasi butą, kurio nuomai skiria apie 600 Eur per mėnesį (sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4448-639/2023 32 punktas). Taigi, vertinant šiuo požiūriu, ieškovas dabartiniu metu patiria mažesnes, o ne didesnes išlaidas būstui. Be to, iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad po 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimo priėmimo jis pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą Klaipėdos mieste, grąžino bankui paskolą bei susidariusį įsiskolinimą savo mamai, kuri anksčiau dėl ieškovo netekto nedarbingumo už jį vykdė prievolę bankui bei teikė išlaikymą šalių dukrai. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas buvo sudaręs periodinio kredito pervedimo sutartį, pavedimai už paskolą buvo vykdomi iš G. S. sąskaitos į atsakovo sąskaitą po 232 Eur (2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4448-639/2023 32 punktas). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šiuo metu nebeturi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kitiems asmenims. Vertinant nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad tiek pagal dabar į bylą pateiktus duomenis, ieškovo gaunama neįgalumo išmoka nepakito ir yra to paties dydžio kaip ir priimant 2023 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4448-639/2023, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovui, pardavus jo vardu registruotą butą buvo padengta paskola bankui, bei įsiskolinimai ieškovo tėvams, darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Be to, nors atsakovas nurodo, kad teismo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai yra per didelė finansinė našta, nes jam pačiam pragyvenimui neužtenka gaunamų pajamų (neįgalumo išmokos) dėl padidėjusių būsto nuomos kainų, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas buto nesinuomoja, o gyvena pas draugą, kuriam sumoka apie 200 Eur per mėnesį už komunalines paslaugas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo patiriamos išlaidos per mėnesį šiuo metu turėtų būti netgi mažesnės nei priimant 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimą, nes jam nebereikia dengti būsto paskolos įmokų, yra atidavęs skolą savo mamai bei nepatiria itin didelių būsto nuomos išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo pajamos per 2023-2024 m. iš Airijos Respublikoje mokamos neįgalumo pašalpos sudarė 12 764 Eur sumą. Ieškovas, teigdamas savo finansinės padėties pablogėjimą, akcentuoja, kad jo pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa, tačiau teismas pastebi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos nuo 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimo priėmimo praktiškai nesikeitė, nes jo pajamas ir tuo metu sudarė Airijos Respublikoje mokama neįgalumo išmoka, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis nesikeitė ir buvo stabili. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nuo 2023 m. liepos 25 d. (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas taip pat į bylą nepateikė įrodymų apie jam priklausantį kilnojamąją ar nekilnojamąjį turtą Airijos Respublikoje.
23. Apibendrinant, kas išdėstyta, remiantis byloje pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovo pajamos nuo priteisto vaikui išlaikymo buvo nuolatinės, jų dydis nesikeitė, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo pablogėjusios materialinės padėties (neįgalumas, didelės būsto nuomos kainos Airijoje) pagrindžia ne jo materialinės padėties pablogėjimą, bet pasyvų ieškovo elgesį. Kaip buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepagrindžia ieškovo finansinės padėties pasikeitimo nuo 2023 m. liepos mėnesio (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Be to, nors, ieškovo teigimu, vaikui būtų pakankamas 160 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas, kurį jis galėtų teikti, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad po teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo vaiko poreikiai pasikeitė (sumažėjo), byloje nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, vaikas yra augantis ir jo poreikiai kasmet didėja. Pažymėtina, kad ieškovas skaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nei priteistas išlaikymo dydis į bylą neteikė, apsiribojo tik samprotavimais, kad vaikui pakaktų mažesnės išlaikymo sumos.
25. Taigi atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko interesai, jo poreikių tenkinimas yra prioritetinis, konstatuotina, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė ar, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kad toks pasikeitimas, vertinant visų ieškovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Nustatyta, kad už ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 65 Eur, todėl ieškovui gražinama 44 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalis).
27. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra mažesnės nei numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), todėl iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. S. ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024 m. liepos 14 d., mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZN40032.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.