Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (arbitražo byloje – atsakovų) R. P. ir A. P. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lektransa“ ieškinį atsakovams R. P. ir A. P. dėl 1 177 863,33 Eur nuostolių, 178 688 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lektransa“ ieškinį atsakovams R. P. ir A. P. dėl 1 177 863,33 Eur nuostolių, 178 688 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjų teigimu, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimą. Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, todėl teismo sprendimas naikintinas pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą:

5.1. Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, pažeidžia atsakovų teisę į nuosavybę. Arbitražo byloje nebuvo nustatytas žalos faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovė nėra patyrusi nuostolių.

5.2. Arbitražo teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovai yra atsakingi už patvirtinimą, kad Kaliningrado srityje registruota bendrovė OOO „Rossbelshina“ neturi reikalavimo teisės į UAB „Lekpas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

8. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Lietuvos apeliacinis teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis).

9. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.

10. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Taigi, nors pareiškėjai nagrinėjamu atveju savo skundo negrindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu, teisėjų kolegija, turėdama pareigą, ex officio (pagal pareigas) pasisako dėl ginčo arbitruotinumo.

11. KAĮ 12 straipsnyje įtvirtinti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Be to, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir šalių arbitražinį susitarimą, nenustatė, kad kilęs ginčas dėl nuostolių priteisimo pagal šalių sudarytą 2016 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (ieškinio pagrindas) negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis).

13. Pareiškėjai Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą prašo panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – arbitražo teismo sprendimo prieštaravimu Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

14. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, netikrina ir nevertina proceso ir materialiosios teisės normų tinkamo taikymo ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galbūt yra fakto vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalios valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

15. Skunde nurodoma, jog arbitražo teismo sprendime nebuvo nustatytas žalos faktas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė permokėjo iš atsakovų įsigydama 50 procentų UAB „Lekpas“ akcijų, todėl ieškovė dėl tokio sprendimo nepagrįstai praturtės. Be to, pareiškėjai teigia, kad arbitražo teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovai yra atsakingi už patvirtinimą, kad Kaliningrado srityje registruota bendrovė OOO „Rossbelshina“ neturi reikalavimo teisės į UAB „Lekpas“. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, pažymi, kad šio KAĮ įtvirtinto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimas pareiškėjų įrodinėjamas arbitražo teismo pareigos tinkamai nustatyti esmines faktines aplinkybes nevykdymu (netinkamu vykdymu), netinkamu civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, neteisingu ginčo teisiniu įvertinimu ir kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai ginčo situacijoje taikytomis proceso ir materialiosios teisės normomis, pareiškėjų įsitikinimu, turėjusiomis esminės įtakos nepagrįsto (neteisingo) sprendimo byloje priėmimui, t. y. tokiais argumentais, kurie nepatenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto apimtį bei Lietuvos apeliacinio teismo atliekamo arbitražo teismo sprendimo patikros ribas, todėl konstatuotina nesant pagrindo jais remiantis naikinti arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Vien tai, kad arbitražo teismo sprendimas nesutapo su pareiškėjų (atsakovų) arbitražo byloje įrodinėta pozicija, nereiškia viešosios tvarkos pažeidimo. Priešingas aiškinimas lemtų KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo ribų išplėtimą, kuris kasacinio teismo praktikoje vertintinas kaip neleistinas ir nepateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Pareiškėjai pateiktu skundu neįrodė ir neįrodinėjo nei vieno iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimą egzistavimo (CPK 178 straipsnis).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai, jog arbitražo teismas nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui nuostolius bei netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas, yra susiję išimtinai su įrodymų vertinimu arbitražo procese. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, arbitražo teismo sprendimo teisminė kontrolė neapima vertinimo, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjų argumentų detaliau nepasisako, konstatuodama juos esant nesudarančiais pagrindo skundžiamo arbitražo teismo sprendimo panaikinimui pagal KAĮ 50 straipsnio nuostatas.

17. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų (ne)egzistavimo neturi teisės peržengti jam priskirtų kompetencijos ribų – arbitražo teismo sprendimų tikrinti fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, t. y. nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo argumentais pareiškėjai nepagrįstai siekia revizuoti arbitražo teismo sprendimo turinį, išplėsti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto normos taikymo apimtį ir, atitinkamai, teismo atliekamo arbitražo teismo sprendimo patikros ribas, kurios teismų praktikoje yra aiškiai apibrėžtos.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo

18. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 29 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos pagal pareiškėjų R. P. ir A. P. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo iki bus išnagrinėta Rusijos Aukščiausiajame Teisme byla tarp UAB „Lekpas“ ir Kaliningrado srityje registruotos bendrovės OOO „Rossbelshina“ dėl skolos priteisimo. Teigia, jog arbitražo teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi, kaip prejudiciniu faktu, neįsiteisėjusiu Rusijos Federacijos teismo sprendimu.

19. KAĮ 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, gali motyvuota nutartimi, jeigu to pageidauja ginčo šalis, sustabdyti bylą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, kad arbitražo teismas galėtų atnaujinti nagrinėjimą arba imtis kitų veiksmų, kurie, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, pašalintų arbitražo teismo sprendimo naikinimo pagrindą.

20. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjų nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo stabdyti skundo dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo nagrinėjimo. Konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl Rusijos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamo ginčo tarp UAB „Lekpas“ ir Kaliningrado srityje registruotos bendrovės OOO „Rossbelshina“ dėl skolos priteisimo teisinis rezultatas neturi reikšmės pareiškėjų skundo dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindus išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl prašymas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, o pareiškėjams neįrodžius KAĮ 50 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų skundas atmetamas.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

24. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

25. Suinteresuotas asmuo UAB „Lektransa“ pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 3 452,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjų skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai – sąskaita – faktūra ir mokėjimo pavedimo kopija.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Suinteresuoto asmens teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381 Eur. Už atsiliepimą į skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjų R. P. ir A. P. lygiomis dalimis ieškovei UAB „Lektransa“ už advokato teisines paslaugas priteisiama 1 795,30 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų (atsakovų) R. P. ir A. P. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lektransa“ (juridinio asmens kodas 304271240) iš pareiškėjų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 897,65 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Arbitražo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti arbitražo institucijai.