Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant nuteistajam E. Š., jo gynėjui advokatui M. V., nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui T. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 2 dalį– 8 MGL (1040 litų arba 301,20 eurų) bauda, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (1040 litų arba 301,20 eurų) bauda. Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies tvarka, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 MGL (1300 litų arba 376,50 eurų) baudą. Priteista iš E. Š. V. M. naudai:10 000Lt (dešimt tūkstančių litų arba 2896,20 eurai ) neturtinei žalai atlyginti, 2625 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki litai arba 760,25 eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

V. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). E. Š. civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. pagal V. M. pareikštą kaltinimą buvo nuteistas pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. už tai, kad laikraštyje "(duomenys neskelbtini)" 2014 m. sausio 10 d. numeryje Nr. 2 buvo išspausdintas ir paskelbtas E. Š. straipsnis "(duomenys neskelbtini).", kuriame pateikta informacija, kuri neatitinka tikrovės ir paniekina bei pažemina nukentėjusįjį šiais teiginiais:

"(...)Rodydamas ateistinį įniršį V. M. pradėjo kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Tam jis panaudojo daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą, leidžiančią laikraštį "(duomenys neskelbtini)";

"<...> Pagal V. M. paskvilių turinį aišku, kad jis netoli pažengė į priekį nuo komunistinės šmeižikiškos žurnalistikos praktikos <...>";

"<...> Ir štai pernai, kovo antroje pusėje, savo internetiniame portale pradėjote viešą kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Rodydamas ateistinį įsiūtį, parašėte paskvilį prieš mane, kaip "(duomenys neskelbtini)" redaktorių. Tam pasigriebėte tuo laiku vykusį teisminį ginčą tarp mūsų leidyklos (ne laikraščio "(duomenys neskelbtini)", kaip melagingai rašote savo "informaciniame" paskvilyje) ir daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą <.....>, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą (...)";

"<...> Visais savo veiksmais šioje byloje tik patvirtinate, kad jau esate įsitikinęs, jog per kai kuriuos savo valdomus Kauno teisėjus sugebate kuo toliau nustumti ir užvilkinti mūsų apeliacinio skundo klausimo nagrinėjimą. Tą poveikį teismams darote jau seniai, kaip atsitiko ir su visa mūsų byla dar kovo mėnesį. Tai jūs darėte mūsų byloje jau beveik prieš metus, tai darote dabar netgi svarstant mūsų apeliacinį skundą. Tokią galią jūs, kaip sako kai kurie Kauno žurnalistai, kuriems įkyrėjo jūsų storžieviškas ir piktavalis diktatoriškas valdingumas, turite tik dėl to, kad betarpiškai bendraujate su Kauno teisėjų grietinėle, kuri nenori pyktis su galinguoju žurnalistų klano atstovu <...>"

"<...> Tačiau jūs, drg. V. M., jau įsivaizduojate pasiekęs visagalybės viršūnę net teismuose, tad mūsų procesą pakreipsite taip, jog jūsų nekenčiamas "(duomenys neskelbtini)" (leidykla "(duomenys neskelbtini)") pralaimės (...);

"<...> Kai jau iš anksto, dar neišsprendus bylos, teigiate, kad G. B. buvo atleista neteisėtai, <...> jog per "absurdišką teisinį ginčą" ji išmoko teisės aktus, irgi paprasčiausiai meluojate. <...>, kai beveik pusę metų jūsų skatinama ir mokoma ji nevykdė darbinių pareigų, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą <...>";

"<...> Finansinis šio laikraščio žlugdymas vykdomas jau seniai, tad ir jūsų įsijungimas į šį "darbą" nėra atsitiktinis <...>";

”<...> Jūsų nepadorumas pasiekė viršūnę, kai pernai Velykų naktį kažkokiems nusikaltėliams niokojamiems Žurnalistų namų Kaune patalpas, per G. B. ir kitus pradėjote skleisti absurdišką šmeižtą esą būtent "(duomenys neskelbtini)" redaktorius padarė tą nusikaltimą <...>";

"<...> o pats žurnalistikos "specas" pasiūlo tokiai "žurnalistei" pačiai viešai, teismo posėdyje skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus. Kas jūs, drg. V. M., esate, kad galite keisti net teisminio proceso datas ir darote visokį kitokį poveikį teismams, įgąsdinęs, juos savo galia? <...> jeigu nebūtų jūsų jau seniai besitęsiančio įsikišimo į šį ginčą, prasidėjusį dar prieš dvejus metus, šios bylos teisme išvis nebūtų. Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo, ir spaudimo panaikinti padarytas G. B. pravaikštas, ir reikalavimų "pagerinti" darbo sąlygas, ir sumažinti dvigubai darbo krūvį, mokant tą patį atlyginimą, ir teismų vilkinimų, sudarant didžiulę finansinę naštą leidyklai, ir atidedant apeliacinio skundo nagrinėjimą <... >";

Taip pat tame pačiame straipsnyje E. Š. V. M. paniekino, užgavo, pažemino ir įžeidė, teigdamas.

"(...) aiškinant klausimo esmę vis dėlto reikėtų nors elementaraus padorumo, kurio taip ir neišmokote ir kišatės ne į savo reikalus. Laikas, kai galėtumėte įgyti nors kiek padorumo, jau praeina, nors jums nedaug trūksta iki mano amžiaus (...). (...) aš skaičiuoju jūsų metus ar nurodysiu kitus jūsų duomenis, bet jūs taip elgiatės su manimi savo paskviliuose, taip gausiai kylančiuose iš pykčio ir pagiežos perpildytos žurnalisto galvos (...) ";

"(...) kad pats konsultavote G. B. dar prieš prasidedant teismams ir netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama "inkriminuojamus" įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KBG pasiųsti agentai) (...)"

"(...) Bet jums smagiau rengti linčo teismą kitiems (...)";

Dėl kaltinimų V. M. pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. E. Š. pateikė priešpriešinį skundą, kaltindamas V. M. tuo, kad jis 2013m. kovo 16d. www.(duomenys neskelbtini).lt išplatino tikrovės neatitinkančią, melagingą, jį žeminančią ir įžeidžiančią informaciją straipsnyje "Ar "(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas". Taip pat straipsnyje „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" (www.(duomenys neskelbtini).lt, 2013-12-28) buvo išplatinta tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, pažeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo kaip vadovu ir kaip žmogumi informacija (pagal BK 154 str. 2 d.) ir raštu užgauliai žeminanti per visuomenės informavimo priemones (pagal BK 155 str. 1 d.) informacija, žeminanti jo orumą ir garbę.

Kaltinime buvo nurodyta, jog V. M. 2013 m. kovo 16 d. www.(duomenys neskelbtini).lt išplatino sekančią tikrovės neatitinkančią, melagingą, nukentėjusįjį E. Š. žeminančią ir įžeidžiančią informaciją straipsnyje "Ar "(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas":]

„(...) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)" nuo 2007 metų dirbusi G. B. iš darbo atleista 2012 metų rugsėjo 25 dieną, antrą darbo dieną grįžus po ligos, jai pritaikius Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kad nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos";

„Įmonės direktorė L. Š. 2012-ųjų rugsėjo 25 dienos darbo pabaigoje pasikvietusi žurnalistę į savo kabinetą ir parodė du dokumentus/.../ 2012 09 24 skirtą nuobaudą už prieš tris mėnesius neparašytus straipsnius (vietoje jų žurnalistė redakcijai pateikė kitus) ir dokumentą, kodėl prieš du mėnesius buvo neįvykdytos liepos mėnesio užduotys ir pareikalavo pasirašyti, nepaimdama pasiaiškinimo...";

„Žurnalistė prieš pasirašydama ant dokumentų bandė prirašyti savo paaiškinimus. Tačiau darbdavys, neatsižvelgdamas į tai, su darbuotoja vienašališkai nutraukė darbo sutartį, o nepateiktus iki numatytų terminų žurnalistinius darbus įvardino drausmine nuobauda";

„(...) parašyti 5 straipsnius, kuriems jos (darbuotojos G. B. - E.S.) tiesioginis vadovas - laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š. skyrė tik dvi nepilnas darbo dienas, neįmanoma";

„Sudarant darbo sutartį (...) nebuvo numatyta, kad jai (G. B.) reikės birželio ir liepos mėnesiais parengti (iki vadovo nurodytų datų) žurnalistinius referatus ar tiriamojo pobūdžio kūrinius";

„(...) (G. B.) drausminės nuobaudos buvo skirtos už neparašytus straipsnius, kuriems net pavadinimus sugalvojo pats redaktorius E. Š.. Įvykdyti užduotį - reikėjo specialistų konsultacijos, įvairios tyriamosios (gramatinė klaida, tikriausiai, tiriamosios - E.Š.) medžiagos. Žurnalistė per tokį trumpą laiką negalėjo net surasti pašnekovų, kurie atsisakė kalbėti, nes dar nebuvo duomenų apie atliktus tyrimus";

„Juolab, kad redakcijoje G. B. nebuvo aprūpinta net būtiniausiomis darbo priemonėmis - kompiuteriu, interneto ryšiu, telefonu"; „Pasak G. B., darbdavys jau anksčiau reikalavo, kad ji rašytų pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Redaktorius buvo supykęs, kad žurnalistė 2011 metais atsisakė per savo atostogas be atlygio atlikti iš darbo išėjusios kolegės užduotį. G. B. sutiko tai daryti su sąlyga, kad ji bus atšaukta iš atostogų ir jai bus sumokėta už darbą";

„(duomenys neskelbtini)" redakcijoje, iš kurios vien per 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį išėjo keturi darbuotojai, yra didelė kadrų kaita. Įprasta, kad darbuotojai pusę savo atostogų dirba be atlygio. Taip anksčiau dirbo ir G. B."; „Skirtumas tik tas, kad 2011 metų rugpjūčio antroje pusėje iš jos buvo reikalaujam (turbūt: „reikalaujama" - E.S.) dirbti ne tik už save, bet ir už kolegę. Dėl to ir kilo konfliktas";

„(...) keršydamas už nepaklusnumą laikraščio redaktorius E. Š. žodžiu nurodė žurnalistei dirbti savo namuose (...)";

„Žurnalistei nemokėjo atlyginimo ir nereagavo į jos prašymą apie tai paaiškinti, nes ji to mėnesio užduotį atliko ir net surado reklamos užsakovą"; „G. B. pareikalavus sudaryti Darbo ginčų komisiją, kaip atsaką redaktorius E. Š. jai - pateikė užduočių lapą su jo nurodytomis darbų atlikimo datomis (...)";

„Liepos 24-ąją, antrąją savo atostogų dieną, kaip darbdavys reikalavo, atvykau į darbą, tačiau negalėdama patekti į redakcijos patalpas (buvo įjungta signalizacija), aš kreipiausi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Skundą tyrusi vyresnioji inspektorė I. B. mano atžvilgiu rado daug pažeidimų ir patarė kreiptis į teismą. Kadangi dėl darbdavio psichologinio spaudimo, net naktimis atsiųstų mane žeminančių elektroninių laiškų, pablogėjo sveikata, tai aš pirmiausia pradėjau gydytis. Grįžusi po ligos, jau antrą darbo dieną buvau atleista iš darbo už drausmines nuobaudas, kurių nepadariau".

Be to, kaltinime buvo nurodyta, jog straipsnyje, pavadintame „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" (www.(duomenys neskelbtini).lt, 2013-12-28) buvo išplatinta tokia tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, pažeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo kaip vadovu ir kaip žmogumi informacija (pagal BK 154 str. 2 d.) ir raštu užgauliai žeminanti per visuomenės informavimo priemones (pagal BK 155 str. 1 d.) informacija, žeminanti jo orumą ir garbę (jokiu būdu ne nuomonė):

„Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?";

„Tačiau neatsiskaitė su neteisėtai atleista darbuotoja, pasisamdė advokatę apeliacinio skundo nagrinėjimui Kauno apygardos teisme";

„Dar vieną ieškinį gali pateikti ir buvęs redakcijos žurnalistas G. V.";

„(...) G. B. 2013-ųjų rugpjūčio 9-ąją laimėjusi bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)";

„(...) E. Š. nenori sutikti pažeidęs Lietuvos įstatymus ir sumokėti atleistai darbuotojai priteistą sumą?";

„VšĮ „(duomenys neskelbtini)" apeliacinį skundą dėl žurnalistei G. B. priteistos sumos Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nagrinės 2014 metų sausio 20 dieną. Apie priimtą sprendimą informuosime mūsų skaitytojus".

Be to, kaltinime teigiama, jog V. M. rašė klaidinančią, melagingą ir užgaulią informaciją apie E. Š. straipsnyje „Kauno apylinkės teisme - E. Š. (laikraštis „(duomenys neskelbtini)") „(duomenys neskelbtini)."..." (www.(duomenys neskelbtini).lt 2014-01-30), rašydamas apie iškeltą bylą pagal jo skundą, V. M. rašė:

„(...) Kaune leidžiamas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis išspausdino šio leidinio savininko E. Š. „(duomenys neskelbtini).";

„Šio rašinio „herojų" - (duomenys neskelbtini)sąjungos pirmininką V.M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys";

Taip pat E. Š. nurodė, jog 2014 m. balandžio 15 dieną, iškart pasibaigus taikinamajam teismo posėdžiui, V. M. prie teismo sekretorės, t.y. girdint trečiam asmeniui, apšmeižė jį, teigdamas, kad jis dirbo KGB. Į ką jis juokaudamas atsakė: "Dirbu, ir labai seniai". O prie rūbinės užgauliojamai žemino: "Parodyk žurnalisto diplomą". Taip V. M. siekė parodyti, kad jis neteisėtai dirba laikraštyje ir leidykloje.

Dėl E. Š. kaltinimo pagal BK 154 str. 2 d. Teismas nurodė, jog straipsnyje „(duomenys neskelbtini).“ įvairūs teiginiai ir frazės yra šmeižikiško pobūdžio, nes bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie jas patvirtintų, kad būtent V. M. pradėjo "kryžiaus žygį" ar bet kokią kitą kovą "prieš katalikišką laikraštį". Tačiau tokie teiginiai negali būti traktuojami kaip šmeižiantys asmenį, nes nuteistasis išreiškė savo nuomonę, kuri buvo pateikta naudojant įvairias literatūros meno išraiškos priemones. Taigi, išsakydamas savo mintis apie nukentėjusįjį jis visiškai nesiekė, neturėjo tikslo nei apšmeižti, nei paniekinti nukentėjusįjį. Teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, kuri sudarytų baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nuteistasis nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo, nes tai buvo tam tikro laipsnio faktų perdėjimas. Apeliantas teigia, kad EŽTT „Konvencija gina <...> asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą - hiperbolizavimą (EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieš Austriją), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų" (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645).

Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nukentėjusysis V. M., nebuvo prisaikdintas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes neprisaikdinto nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip tikrovę atitinkantys.

Dėl priešpriešinių kaltinimų, V. M. atsikirtimuose taip pat sutinka su teismo išvadomis, ir laiko, kad faktiniai duomenys teismo buvo įvertinti tinkamai. Jis nerašė kaltinime nurodytų straipsnių ir nežinojo ir negalėjo žinoti, kad juose pateikta informacija neatitinka tikrovės. Nurodo, kad pats E. Š. viešoje erdvėje save įvardijo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, todėl papildomai tikrinti šių faktų nebuvo jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai bei jų viseto kontekste, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti E. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

E. Š. kaltę patvirtina jo paties parodymai. Jis nurodė, kad straipsnyje "(duomenys neskelbtini).", pastarojo atžvilgiu panaudoti išsireiškimai yra E. Š. išreikšta nuomonė pamačius V. M., straipsnius. Tačiau iš kaltinimo turinio akivaizdu, kad visi nurodyti teiginiai pateikti ne kaip nuomonė, o kaip tikri faktai, tačiau pats apeliantas savo parodymuose pripažino, kad tokie teiginiai buvo rašomi ne dėl jų neginčijamo patvirtinimo tam tikrais dokumentais, kita patikima informacija, bet kad jam kai ką apie V. M. papasakojo žurnalistų sąjungos nariai, jog jam D. sakęs, kad V. M. gavo du milijonus, kai kurie žurnalistai pasakojo apie "(duomenys neskelbtini)" privatizavimo reikalus. E. Š. nurodė, kad straipsnyje "(duomenys neskelbtini)." rašė pagal gautą informaciją, gautas žinias, pagal savo nuomonę ir išvadas, siekdamas apginti save ir laikraštį. Apeliantas taip pat teigė, kad informaciją apie V. M. gavo iš kitų jį pažįstančių žurnalistų. Taip pat nurodė, kad rašydamas viešą laišką, jis privalėjo sulaikyti melagį, šmeižiką, nes tokį jis įsivaizdavo V. M., o tokią nuomonę susidarė dėl to, jog V. M. pateikė straipsnius be pavardės. Liudytoja L. Š. parodė, kad po straipsniu nebuvo pavardės, todėl padarė išvadą, jog tokius straipsnius rašo redaktorius, nebuvo žinoma, kas straipsnių iniciatorius ir jiems atrodė, kad tai parašė V. M.. Taip pat E. Š. pripažino, jog rašęs apie V. M. iš to, ką sužinojęs iš savo kolegų, V. M. artimų žmonių, neigiamai jį apibūdinančių, teigė žinojęs, kad V. M. garbė ir be jo išsakytos nuomonės nebuvo aukšta. Tačiau liudytojais apklaustų nukentėjusiojo kolegų parodymai paneigė kaltinamojo teiginius.

Liudytoja B. M. parodė, kad žurnalistai V. M. pasitiki, jis turi autoritetą tarp žurnalistų ir visuomenės. Jos nuomone, "(duomenys neskelbtini)" pažeidė žurnalisto etiką. Jos vertinimu, žurnalistas gali pateikti duomenis apie asmenis tik patikrinus faktus ir žurnalistui leidžiama hiperbolizuoti specialiame žanre, o ne leidinyje, pretenduojančiame į tiesos sakymą.

Liudytojas D. R. parodė, jog jis - (duomenys neskelbtini)sąjungos, kuri vienija profesionalius žurnalistus, pirmininkas, V. M. - šios sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas. Nurodė, kad puslapį www.(duomenys neskelbtini).lt administruoja V. M., tačiau dažnu atveju redaktorius nebūtinai kažką koreguoja. Jo vertinimu, straipsnyje "(duomenys neskelbtini)." yra daug neetiško turinio požymių, jis pažeidė etikos kodekso normas. Teigia, kad yra skirtumas tarp nuomonės, straipsnio, fakto ir teiginio. Šis laiškas vertinamas kaip straipsnis.

Liudytojas J. K. parodė, jog V. M. pažįsta seniai, dirbo vienoje redakcijoje. Perskaitęs minimą straipsnį, jis buvo šokiruotas, pagal jį ir kitus kolegas, visi jo teiginiai buvo išgalvoti", todėl jie patarė V. M. kreiptis į teismą. Kiek jam yra žinoma, V. M. niekada nepasižymėjo ateistišku požiūriu ir elgesiu. Jo vertinimu, žurnalistui leidžiama hiperbolizuoti iki tam tikros ribos, neperžengiant žmoniškumo.

Liudytoja G. B. parodė, jog straipsniai, kurie buvo parašyti apie jos civilinę bylą su "(duomenys neskelbtini)", buvo trijų kolegų darbas, parašytas iš jos pasakojimų ir jos nusiųstas į www.(duomenys neskelbtini).lt. Ji nežino, ar jos straipsnius M. paredagavo. Liudytoja parodė, kad kai buvo išspausdintas straipsnis "(duomenys neskelbtini).", ji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių ir gavo sprendimą, kuriame nurodyta, jog laiške yra pažeidimų, tvirtina, kad straipsnyje nurodytos aplinkybės dėl teismo proceso neatitiko tikrovės. Jos vertinimu, šis straipsnis yra šmeižikiškas, o ne nuomonė.

Taigi, straipsnyje "(duomenys neskelbtini)." išdėstytų teiginių tikrumo ir pagrįstumo apeliantas taip ir nepatvirtino, todėl laikytina, kad apie V. M. jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokie E. Š. išsakyti teiginiai neabejotinai pažemino V. M. garbę ir orumą, ši informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą atsiranda tuomet, kai ji padaroma tiesiogine tyčia, tai yra, tik nustačius, kad asmuo suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.

Apeliaciniame skunde E. Š. šios veikos būtinojo požymio - tyčios jo veiksmuose nebuvimą vėlgi grindžia tais pačiais argumentais - jog tai rašydamas jis tik išreiškė savo nuomonę ir nesiekė bei neturėjo tikslo nei apšmeižti, nei paniekinti nukentėjusįjį. Aukščiau aptartais duomenimis patvirtinta, kad apeliantas aptariamame straipsnyje išreiškė ne nuomonę, tačiau nurodė tam tikrą informaciją apie V. M., kurią įvardijo kaip tikrus faktus, nors pats žinojo, kad tai, apie ką jis rašo, negali ir negalės patvirtinti jokiais patikimais duomenimis ar įrodymais. Tai reiškia, jog jis sąmoningai paskleidė apie nukentėjusįjį melagingas žinias, t.y. paskleidė žinomai melagingus prasimanymus apie asmenį.

Kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie V. M. paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip neigiamą asmenį, kas pagrįstai vertinama kaip kito asmens šmeižimas, paskleistas per visuomenės informavimo priemonę. Jo veiksmuose nustatyti visi BK 154 str. 2 d. nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl E. Š. veika buvo kvalifikuota teisingai.

Kolegija laiko, kad E. Š. pasitvirtino kaltinimas ir pagal BK 155 str. 1 d. Šiuo atveju, aukščiau aptartos nusikalstamo veikos (BK 154 str. ) sudėties konstrukcija yra artima BK 155 str. dispozicijos turiniui.

Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra - kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Kaip jau minėta, straipsnyje "(duomenys neskelbtini)." apeliantas paskleidė apie V. M. tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokie E. Š. išsakyti teiginiai neabejotinai pažemino V. M. garbę ir orumą. Akivaizdu, kad teiginiai, kurie akivaizdžiai menkina asmens, apie kurį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, garbę ir orumą, savo turiniu kartu gali būti ir įžeidžiantys, užgauliai pažeminantys asmenį. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams“ Ar toks veiksmas ar įvertinimas yra įžeidžiantis, sprendžia pats nukentėjusysis.

Apeliantas skunde kaltę bando paneigti tuo, kad jis straipsnyje naudojo literatūrinius posakius, palyginimus, kas nelaikytina įžeidimu, teismas neobjektyviai vertino ne visą teksto kontekstą, o tik atskirus teiginius, todėl vertino neobjektyviai, tačiau tokie argumentai yra tik gynybos taktika. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. Š. straipsnyje "(duomenys neskelbtini)." ne tik išdėstė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau ją pateikė užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma. Vertinant kaltinime išdėstytas frazes, matyti, kad jos formuluoja pakankamai aiškią ir baigtą mintį, iš kurių galima spręsti esant apelianto veiksmuose BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl skundo teiginys, kad vientisa teksto idėja, kurios teismas nevertino, rodo tik jo išreikštą nuomonę ir neturi įžeidimo požymių, neatitinka objektyvių duomenų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog E. Š. V. M. paniekino, užgavo, pažemino ir įžeidė ir tai padarė suvokdamas, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, kas patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių žalos pagrindimo įrodymų. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo apšmeižtas per visuomenės informavimo priemones, kas sukėlė jam dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyvenimus, tai pakenkė jo reputacijai, apribojo bendravimo galimybes, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio, už kuriuos apeliantas nuteistas, veiksmai, t.y. kai melagingais ir išgalvotais teiginiais buvo siekiama apšmeižti, pažeminti asmenį, taip pat jį įžeisti, galėjo sukelti nukentėjusiajam jo nurodytus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ką civiliniame ieškinyje ir nurodė nukentėjusysis, todėl laikytina, kad neturtinė žala jam buvo padaryta.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą (LAT nutartis Nr. 3K-3-582/2009).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinio neturtinei žalai atlyginti patenkinimo, išsamiai ir objektyviai išanalizavo visas, tiek su kaltinamojo veiksmais bei sukeltais padariniais, tiek su nukentėjusiojo patirtais išgyvenimais susijusias aplinkybes, o taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis. Kolegija sutinka su tokiu sprendimu ir laiko, kad V. M. pareikštas 20 000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti iki 10 000 litų sumažintas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Tai yra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkta tokia piniginė satisfakcija, teisingai kompensuos nukentėjusiosios patirtą dvasinį sielvartą ir kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos EŽTT ir LAT praktikos, neatsižvelgė į nukentėjusiuoju pripažinto V. M. teisinį statusą. EŽTT yra nurodęs, kad leidžiamos viešo asmens kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens. Asmuo, dalyvaudamas viešajame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais ne visai pagrįstą kritiką. Apeliaciniame skunde nurodyta EŽTT nurodytos praktikos, pažymėtina, kad nagrinėta situacija negali būti tapatinama su šioje byloje nagrinėjama, ginčo turinys ir subjektai skiriasi, todėl ji nelaikytina precedentu. Be to, bylos duomenimis patvirtinta, kad E. Š. kaltinime nurodytais teiginiais išsakė ne, pasak jo, aštresnę, ne visai pagrįstą kritiką V. M. atžvilgiu, o paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nukentėjusįjį apšmeižė ir įžeidė.

Nepagrįstas skundo argumentas dėl baudžiamojo proceso pažeidimo, vadovaujantis neprisaikdinto nukentėjusiojo V. M. parodymais. Byla teisme buvo nagrinėjama pagal privataus kaltinimo bylų procesą, V. M. pateikė skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo E. Š., pastarasis pateikė priešpriešinį skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. M., taigi, abi ginčo šalys byloje buvo kartu kaltinančios ir kaltinamos, todėl abiems buvo taikomos vienodos procesinės sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. ir E. Š. statusas procese buvo įvardintas vienodai: „nukentėjusysis - kaltinamas asmuo“ ir jie abu buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 235 str. ir 163 str. ( t.1. b. l. 131 ir t. 2. b. l. 30).

Dėl priešpriešinio kaltinimo V. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. nepadarė BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų.

E. Š. tiek priešpriešiniame kaltinime, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, jog V. M. rašė klaidinančią, melagingą ir užgaulią informaciją apie jį straipsnyje „Kauno apylinkės teisme - E. Š. (laikraštis „(duomenys neskelbtini)") „(duomenys neskelbtini)." (www.(duomenys neskelbtini).lt 2014-01-30), rašydamas apie iškeltą bylą pagal jo skundą. Jo įsitikinimu, klaidinanti, melaginga ir užgauli informacija pasireiškė straipsnyje nurodyta informacija, jog (duomenys neskelbtini)sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)." išdėstyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys. O kad informacija neatitinka tikrovės patvirtina tai, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)" savininkas yra straipsnį parašęs E. Š.. E. Š. teigimu, toks teiginys yra melagingas ir šmeižikiškas ir tokia informacija siekiama pakenkti laikraščio redaktoriui ir leidyklos vadovui, įteigiant, kad nesąžiningai besielgiantis "Lietuvos įstatymus pažeidžiantis" E. Š. yra laikraščio savininkas.

Kaip nustatyta aukščiau išanalizuotoje bylos medžiagoje, surinkti įrodymai patvirtino, kad E. Š. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)." išdėstyti teiginiai apie V. M. iš tiesų neatitinka tikrovės, be to, savo pobūdžiu yra jį šmeižiantys ir žeminantys, todėl straipsnyje „Kauno apylinkės teisme - E. Š. (laikraštis „(duomenys neskelbtini)") „(duomenys neskelbtini)." (www.(duomenys neskelbtini).lt 2014-01-30) nurodytos aplinkybės, kad „(duomenys neskelbtini)sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. „(duomenys neskelbtini)" išdėstyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys“, laikytinos atitinkančios tikrovę. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad V. M. rašė klaidinančią, melagingą ir užgaulią informaciją apie jį rašydamas apie iškeltą bylą pagal jo skundą, nes tai prieštarauja nustatytiems faktams.

Pateikti su byla duomenys patvirtina, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ įvardijamas kaip "(duomenys neskelbtini)laikraštis", jį leidžia VšĮ "(duomenys neskelbtini)". Būdamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius nuo Lietuvos socialdemokratų sąjungos E. Š. pats nurodė skiltyje "VI. Individualios įmonės (kitos organizacijos ir įstaigos)", kad jis ar jo sutuoktinė yra leidyba užsiimančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „savininkas, steigėjas ar dalininkas“, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad teiginys, jog straipsnį parašė laikraščio savininkas, negali būti įvardijamas kaip neatitinkantis tikrovės ir kaip žeminantis, menkinantis ar įžeidžiantis. Pats E. Š. nurodė duomenis apie tai, kad yra viešosios įstaigos, kuri leidžia laikraštį, savininkas, steigėjas ar dalininkas, todėl teismui nebuvo objektyvaus pagrindo netikėti ar abejoti šia informacija ir ją tikrinti.

Nepasitvirtinus V. M. kaltei dėl jam E. Š. pareikšto kaltinimo, laikytina, kad pastarajam nebuvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra pagrindo analizuoti jo apeliacinio skundo dalies dėl aplinkybių, pagrindžiančių neturtinės žalos jam padarymą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str. ). Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybės savybes. Bausmės rūšis teismo paskirta tinkamai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti E. Š. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei jį išteisinti, o V. M. pripažinti kaltu ir nuteisti, nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis V. M. prašo priteisti jam 600 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu jis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (t. 2, b. l. 162-165).

BPK 106 str. numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009). Kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo V. M. prašymas tenkinamas. Kaip matyti, apeliacinis procesas buvo inicijuotas nuteistojo, nukentėjusysis realizavo savo procesines teises ir pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą, procese teismo posėdyje jį atstovavo advokatas, nuteistojo apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmetamas, todėl šios nukentėjusiojo V. M. turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos jo naudai iš nuteistojo E. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. Š. 600 (šešis šimtus) eurų V. M. advokato paslaugoms apmokėti.