- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-175-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48239-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. S., E. P.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Antanas Lekstutis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato P. R. ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (dėl J. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) paskirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė,
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl B. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausmė,
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl J. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo), subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausmė.
E. P. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį, laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį, laikinojo sulaikymo laikas: nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 24 d., nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d., sulaikymo laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d., suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti – 2021 m. rugsėjo 22 d., vieną sulaikymo, suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 22 d.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti; kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, nuspręsta išieškoti iš E. P. konfiskuotino turto – automobilio „Subaru Forester 2.0combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 710 Eur į valstybės biudžetą, nustatant 6 (šešių) mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo 5 metams bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. spalio 29 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, iki bausmės pradėjimo vykdyti nuspręsta palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti bausmę – pakeisti į suėmimą.
Visiškai tenkintas Č. K. Č. civilinis ieškinys, jam priteista solidariai iš E. P. ir A. S. 692,49 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Visiškai tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteista iš E. P. 249,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Visiškai tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista iš E. P. 989,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Proceso išlaidomis pripažintos 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš Londono (Jungtinė Karalystė) į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį konvojuoto kaltinamojo E. P. ekstradicijos išlaidos ir priteistos iš E. P. 2 253,94 Eur ekstradicijos išlaidos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Automobilį „Subaru Forester 2.0combi“, perduotą saugoti savininkui A. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti savininkui A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, pažeidė viešąją tvarką ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui: 2018 m. spalio 6 d., apie 21.00 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), prie užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, dėl prieš tai užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio tarpusavio žodinio konflikto pastūmė rankomis į lauką išėjusį J. M. ir iš karto po to sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą, dėl to J. M. griuvo ant žemės, jam gulint, spyrė ne mažiau kaip du kartus į galvą, tokiu būdu J. M. padarė veido sumušimą ir poodines kraujosruvas, minkštųjų audinių patinimą ties kairės akies vokais, skruoste, muštinę žaizdą ties kairiuoju antakiu, kairio skruostikaulio lūžimą, kairio maksiliarinio sinuso sienelių lūžimus, atvirą apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo projekcijoje, taip nukentėjusiajam J. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
2. E. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad, būdami recidyvistai, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą, pavartodami fizinį smurtą ir grasindami peiliu, apiplėšė žmogų: 2019 m. gruodžio 10 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pasibeldė į nukentėjusiojo Č. K. Č. namų duris, jam jas atidarius, mūvėdami veidą dengiančias kaukes, įsibrovė į nukentėjusiojo namus, A. S. paklupdžius nukentėjusįjį ant grindų ir laikant jo galvą suspaudus tarp kojų, A. S. skausmingai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinįjį ir kairįjį šonus, vieną kartą sudavė į dešinę galvos pusę ir taip Č. K. Č. padarė odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, tai jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. S., veikdamas bendrais veiksmais su E. P., užlaužė nukentėjusiojo rankas ir jas už nugaros surišo atsineštais plastmasiniais laidų užveržėjais, surišo kojas nukentėjusiojo diržu ir, grasindami peiliu sužaloti, reikalavo Č. K. Č. atiduoti vertingus daiktus, pinigus ir auksą. E. P., ieškodamas vertingų daiktų, apieškojo nukentėjusiojo namus ir iš šaldytuvo ir indaujos į nukentėjusiojo lovos užtiesalą susidėjo butelius su alkoholiniais gėrimais. Nukentėjusiajam Č. K. Č. bijant pasipriešinti ir parodžius, kur yra pinigai, E. P. ir A. S. bendrais veiksmais iš namo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: pinigus – 230 Eur, telefoną „Nokia“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 50 Eur, prožektorių, kurio vertė 2 Eur, 10 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra vertė 20 Eur, lovos užtiesalą, kurio vertė 5 Eur, „Maximos“ nuolaidų kortelę, kurioje buvo sukaupta 7,92 Eur, guminį kombinezoną, kurio vertė 100 Eur, 9 butelius degtinės „Sobieski superior“, 0,5 l talpos, kurių bendra vertė 74,61 Eur, 4 butelius degtinės „Lithuanian vodka“, 0,5 l talpos, kurių bendra vertė 29,96 Eur, 1 butelį „Bajorų“ degtinės, 0,5 l talpos, kurio vertė 4,34 Eur, 1 butelį degtinės „Arsenič“, 0,5 l talpos, kurio vertė 4,34 Eur, 3 butelius „Kavos“ likerio, 0,5 l talpos, kurių bendra vertė 15 Eur, 1 butelį „Damų“ likerio, 0,5 l talpos, kurio vertė 5 Eur, 2 butelius „Valentino“ likerio, 0,75 l talpos, kurių bendra vertė 10 Eur, apipintą aukso spalvos siūlais brendžio butelį, 0,5 l talpos, kurio vertė 8 Eur, 1 butelį brendžio „Stary Aist“, 0,5 l talpos, kurio vertė 6 Eur, apvalų butelį, 0,7 l talpos, raudono vyno, kurio vertė 1,45 Eur, 1 butelį brendžio „Akropolis“, 0,7 l talpos, kurio vertė 20 Eur, 7 butelius brendžio „Alita“, 0,5 l talpos, kurių bendra vertė 49 Eur, 2 butelius brendžio, 0,5 l talpos (vienas butelis buvo beždžionės figūra, o kitas – moters be rankų (Veneros) figūra), kurių bendra vertė 20 Eur, 1 butelį ispaniško vyno, 0,5 l talpos, su kamščiu – jaučio ragais, kurio vertė 10 Eur, 4 plastikinius butelius, 1 l talpos, alaus „Leader“, kurių bendra vertė 5 Eur, 8 plastikinius butelius, 1 l talpos, „Brolijos“ alaus, 5 proc. stiprumo, kurių bendra vertė 10 Eur, ir 3 plastikinius butelius, 1 l talpos, „Brolijos“ alaus, 6 proc. stiprumo, kurių bendra vertė 3,87 Eur, tuo nukentėjusiajam Č. K. Č. padarydami bendrą 691,49 Eur turtinę žalą.
3. E. P. nuteistas ir už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. liepos 23 d., apie 20.10 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam B. B. į nosį ir kairįjį skruostą, taip padarė jam daugybinį nosies kaulų ir kriauklių lūžį, taip pat kairiojo skruostikaulio lūžį, kas nukentėjusiajam B. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
4. E. P. nuteistas ir už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: 2020 m. liepos 30 d., apie 22.49 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), vairavo A. S. priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija – 1,57 promilės).
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
5. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjo advokatas P. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį – A. S. dėl Č. K. Č. apiplėšimo išteisinti, nesant A. S. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Prašo atmesti nukentėjusiojo Č. K. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. S..
5.1. Teigia, jog yra nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas už Č. K. Č. apiplėšimą. Teismas A. S. kaltę grindė prielaidomis, o ne bylos nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltę dėl Č. K. Č. apiplėšimo patvirtino tik kitas įtariamasis E. P.. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. bandė atsisakyti duotų parodymų dėl A. S., tačiau tyrėjas atsisakė įtariamąjį E. P. apklausti papildomai. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę dėl Č. K. Č. apiplėšimo, surinkta nebuvo. Č. K. Č. negalėjo atpažinti nusikaltime dalyvavusių asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta odorologinė ekspertizė, tačiau jos išvada yra palanki A. S.. Buvo atlikta krata A. S. gyvenamojoje vietoje, tačiau pagrobtų iš Č. K. Č. alkoholinių gėrimų rasta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu E. P. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodydamas, kad tuo metu buvo supykęs ant A. S.. Teisme E. P. nurodė kitus asmenis, kurie dalyvavo plėšime.
5.2. Byloje dėl plėšimo epizodo buvo apklausti liudytojai, tačiau A. S. kaltinančių parodymų jie nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti telefoninių pokalbių tarp E. P. ir A. S. įrašai. Išklausius juos nenustatyta, kad šiuose pokalbiuose yra koks nors A. S. ryšys su Č. K. Č. apiplėšimu. Šilutės miestas nėra didelis, todėl E. P. plėšimo dieną G. ir T. išleido prie santuokos rūmų, o nuo ten iki A. S. namų yra apie 3 km, ir jį E. P. taip pat parvežė namo. Todėl, išleidęs keleivius, E. P. turėjo laiko mieste susitikti su kažkokiu K., galėjo su juo vartoti alkoholį ir suplanuoti plėšimą, nuvažiuoti ir kartu su juo Č. K. Č. apiplėšti. Tokios versijos teismas netyrė. Kitą dieną po plėšimo E. P. atvažiavo pas T. F. ir su juo gėrė alkoholį, pagrobtą iš senuko Č. K. Č.. Su jais A. S. negėrė, o jeigu A. S. būtų dalyvavęs plėšime, tai būtų su E. P. gėręs alkoholį. Telefonu D., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę, klausinėjo apie paimtus kvapų pėdsakus, nes jam buvo įdomu, ką tokie pėdsakai reiškia. Telefonu A. S. kalbėjosi su E. P. ir sutiko jį apkirpti, nes bijojo, kad pastarasis vėl nepradėtų jo kaltinti dalyvavus plėšime. Be to, E. P. yra neprognozuojamas, nes dėl dalyvavimo plėšime apkalbėjo ne tik A. S., bet ir A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo nutrauktas. Visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai yra tikrinami bylos nagrinėjimo teisme metu. Faktiškai nė vienas A. S. kaltės įrodymas dėl Č. K. Č. apiplėšimo nepasitvirtino. Akivaizdu, kad teismas neišsamiai analizavo liudytojų parodymus, šališkai tyrė įrodymus, juos vertino deklaratyviai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
6. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį – skirti jam mažesnę subendrintą bausmę.
6.1. Nurodo, kad, vadovaujantis bausmių subendrinimo praktika, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, bendra švelnesnių bausmių dalis yra mažinama per pusę. Apeliantui Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta 2 metų, o 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu – l metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi iš viso susidaro 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią šiuo atveju reikėtų dalyti per pusę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – ne 6 metus, o 5 metus 6 mėnesius. Iš tokios paskirtos bausmės išskaičiuotina jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.
6.2. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nusikaltimai yra nesunkūs, nuosprendyje yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Turi mažametį vaiką, juo rūpinasi, yra jauno amžiaus ir padarytos veikos yra būdingos jaunystės klaidos. Yra pasiryžęs priimti visą atsakomybę už savo padarytas nusikalstamas veikas ir prašo suteikti šansą greičiau atitaisyti padarytą žalą visuomenei ir paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir gynėjas advokatas A. Lekstutis, nuteistojo E. P. gynėjas advokatas V. Janušauskas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras S. Genys – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
8. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliantų skundų argumentais, teisėjų kolegija įsitikino, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje nuteistiesiems inkriminuotos veikos yra įrodytos teismo posėdyje ištirtais bei tinkamai teismo įvertintais faktiniais duomenimis ir jų visetu. Apylinkės teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo ištirtų įrodymų patikimumu, leistinumu bei įrodomąją galia, sprendžiant dėl nuteistųjų kaltės padarius visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bausmės jiems paskirtos laikantis bausmių skyrimo taisyklių.
Dėl nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato P. R. apeliacinio skundo
9. Nuteistasis A. S. nepripažįsta savo kaltės dėl plėšimo ir teigia, kad plėšime nedalyvavo, o jo kaltę teismas grindė nepatikimais kito nuteistojo E. P. parodymais, netyrė A. S. gynybos versijų, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S., nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Priešingai, nei teigia apeliantai, nuteistojo A. S. kaltė dėl Č. K. Č. plėšimo pagrįsta ne prielaidomis, o patikimais ir nuosekliais liudytojų M. P. (parodė, jog: automobilyje buvo E. P.; iš automobilio „Opel“ išlipo keli vyrai; vienas iš tų vyrų rankoje turėjo peilį; apsižodžiavus konfliktas baigėsi), T. F. (parodė, kad: E. P., A. S. ir G. G. yra jo draugai; E. P. atvažiavus į jo namų kiemą iš automobilio išlipo G. ir nubėgo, tada namo nuėjo ir jis; E. su A. kažkur nuvažiavo dviese; dar važiuojant iš Rusnės link Šilutės E. bendrai paklausė: „Ar varysim pastatyti senuką?“; Iš E. pasakymo jis suprato, kad pastarasis kalba apie vyriškį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., kuris turi „tašką“, ir nori jį apvogti; kitą dieną tuo pačiu automobiliu pas jį atvažiavo E. ir pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų; tada E. jam pasakė, kad jis kartu su A. „patvarkė“ tą senuką, tai yra jį apvogė; baigę vartoti alkoholį išsiskirstė; jo pravardė yra M., pravarde Š. pažįsta tik vieną žmogų, tai yra A. S.), G. G. (parodė, kad: į namus atvažiavo pažįstami E., T., kurio pravardė M., ir Š., kurio vardo ir pavardės nežino; jie atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Vectra“, automobilį vairavo E.; bevažiuojant T. ir E. pradėjo kalbėti, kad (duomenys neskelbtini) miške yra senis, kuris turi degtinės ir pinigų; E. pats susistabdė jo kaimyną M. P., paskui E. iš automobilio išlipo ir T., kuris iš automobilio paėmė peilį, abu nuėjo prie jo kaimyno automobilio ir ten ginčijosi; daugiau nei su T., nei su E., nei su Š. nebendravo, jų vengė, nes suprato, kad per juos gali įsivelti į bėdą) parodymais, taip pat liudytojo T. F. ir įtariamojo E. P. akistatos protokolu (2021 m. rugsėjo 6 d. akistatos su įtariamuoju E. P. metu liudytojas T. F. patvirtino duotus parodymus, patvirtino, jog 2019 m. gale buvo toks atvejis, kad važiuodamas automobiliu su E. iš Rusnės girdėjo E. sakant: „Ar varysim pastatyti senuką?“; iš kalbos suprato, kad jis siūlo tą senuką apiplėšti; paskui kitą dieną geriant su E. jo namuose jis pasakė, kad buvo pas tą senuką ir „iš jo yra alkoholis“), nukentėjusiojo Č. K. Č. pareiškimu policijai (apie 18.00 val. į namus įsiveržė kaukėti asmenys, jie parvertė jį ant grindų, sudavė šešis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, surišo rankas plastmasiniais laidų užveržėjais ir, grasindami peiliu, reikalavo pinigų, aukso dirbinių), Bendrojo pagalbos centro pranešimu (Č. K. Č., pranešdamas apie užpuolimą, nurodė, jog jam buvo grasinama peiliu), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2391/201 (03) (Č. K. Č. padarytas odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje; sužalojimas padarytas paveikus ausį kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, sumušant), nukentėjusiojo Č. K. Č. parodymais (parodė, kad: tik pradarius duris į vidų įsiveržė du vyrai, o vienas liko prie durų; vyrai ant galvų buvo užsidėję juodas megztas kaukes; atsistojęs pamatė peilį vieno užpuoliko rankoje; iš kur pastarasis išsitraukė peilį, jis nematė; peilio geležtė buvo apie 15 cm ilgio), mobiliojo ryšio telefonų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis (jais nustatyta, kad E. P. ir A. S. skambino telefonu vienas kitam. A. S. pranešė E. P., kad: jį tik dabar paleido, kad jiems reikės kalbėtis, o telefonu nekalbėtų, tylėtų, paskambins jam grįžęs; nelabai nori šnekėti telefonu, dėl ko buvo sulaikytas. E. P. kalbėjo su A. S.: „Kaip bebūtų, nenusimink, ten tuos reikalus, ką šnekėjom, visada sutvarkysim“, „Aš tau atsakau už bazarą savo“, „Pasirašau“, „Kirsk man pirštą“, „Sutvarkysim šitą kelią“, „Tu esi senis, tau ten neverta, ten tau neverta važiuoti“, o A. S. į tai atsako E. P. „Ačiū, senuk“, „Ačiū tau labai“, „Ačiū“. A. S. telefonu D. C. pasakė, jog jis „sroko“ neturi, čia dar tiktai į priekį, o gal išvis neturės, kad jis yra „prisičiūdinęs“, kad tai „fifti fifti“, klausė, gal jis žino apie kvapus, ką jie ten įrodo, sako, kad nuo jo ėmė kvapus). E. P. telefonu su A. S. kalba: „Norėjau tavęs paslaugėlės paprašyti, kad biški apžyritum“, o į tokį prašymą A. S. atsako ir klausia: „A plaukus?“, E. P. sako: „Nu, kad ir pas mane pavėsinėje“, „Nu ir taip gal papliurpti reikia dėl kitų reikalų, yra čia ką, ką tik va aš iš mentyno išėjau.“ A. S. su E. P. kalbėjo, jog buvo „mentūroj“, kad jam kaltinimus pateikė, o E. P. jam atsako: „Tu žinai, kad aš už tave einu“, A. S.: „Aš sakiau, kad aš niekur, ten, nebuvau“, E. P.: „Bet aš vis tiek tave išlupsiu, seni“, A. S.: „Nu žiūrėk, davai, seni“), iš dalies ir paties kaltinamojo E. P. parodymais (parodė, jog: kartu su juo automobiliu „Opel Vectra“ važiavo M., G. ir Š.; Š. prisiminė, kad buvo kalbėta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miške yra senis, kuris turi tašką, ir visi bendrai nusprendė ten nuvažiuoti ir „pasiimti“ gėrimus; iš automobilyje turimų drabužių pasidarė galvos dangalus; Š. suplėšė savo juodą „maikę“ ir jie visi trys iš „maikės“ pasidarė galvų uždangalus, tokius kaip kaukes; į senio duris pabeldė Š.; Š. puolė prie senio, o pastarasis parklupo ant grindų; jam Š. pasakė kambaryje nuo stalo paimti pinigus; visus pagrobtus daiktus išsinešė susidėję į paklodę; jis peilio neturėjo, na, bent jis neturėjo; plastmasinius užtraukiklius, vadinamus „kamūtais“, kuriais seniui buvo surištos rankos, turėjo su savimi pasiėmęs Š.; po plėšimo grįžo į Smėlyną ir prie Š. namų gėrė pagrobtą alkoholį, o likusį išsidalijo), 2020 m. gegužės 26 d. parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolu (įtariamasis E. P. atpažino A. S., kaip asmenį, kurį apklausoje įvardijo Š. ir apie kurį davė parodymus) ir kitais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais teisiniais argumentais dėl išnagrinėtų įrodymų vertinimo ir jų nekartoja.
12. Nors E. P. pakeitė tyrėjams duotus pirminius parodymus ir vėliau neigė, jog A. S. dalyvavo su juo plėšime, tačiau net keletas jo iškeltų versijų nepasitvirtino. Visų pirma, apylinkės teismas pagrįstai nepatikėjo ir motyvuotai atmetė E. P. versiją, jog jis ne su A. S. važiavo plėšti Č. K. Č.. Teismas pagrįstai vertino, jog aptarti liudytojo T. F. parodymai dera su kaltinamojo E. P. 2020 m. gegužės 26 d. pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriais jis nuosekliai atskleidė visą plėšimo epizodą, jame dalyvavusio A. S. pravarde Š. vaidmenį. Jokio pagrindo netikėti liudytojo T. F. parodymais, kuriuos jis patvirtino akistatos su E. P. metu, nebuvo ir nėra. Visai kompanijai grįžus iš Rusnės į Šilutę iš mašinos išlipo G. G. ir T. F., o E. P. ir A. S. joje liko ir kartu išvažiavo. Apeliantų versija, jog E. P. po to išleido prie namų ir A. S., o po to mieste turėjo laiko susirasti kitą bendrą plėšimui įvykdyti, atmestina kaip išgalvota. Taigi E. P. įvykio versija, t. y. kad, mieste išleidęs visą ekipažą, jis neva susitiko S., kurį vadina K., ir su juo įvykdė plėšimą, taip pat apylinkės teismo motyvuotai atmesta kaip neįtikinama. E. P. objektyviai neturėjo laiko Šilutės mieste sutikti kitą asmenį, vadinamą S., K., girtauti su juo, sugalvoti įvykdyti plėšimą, pasiruošti priemones nusikaltimui ir dar spėti iki 18 valandos nuvykti į nusikaltimo padarymo vietą. Apeliantų teiginiai dėl to, kad miestas nedidelis ir E. P. galėjo suspėti susirasti kitą bendrą plėšimui, atmestina kaip bandymas užmaskuoti A. S. aktyvų dalyvavimą plėšimo epizode. Galiausiai, aplinkybė, jog E. P. kitą dieną po plėšimo gėrė alkoholį ne su A. S., o su T. F., savaime nereiškia, jog A. S. nedalyvavo plėšime. Be to, užfiksuotų minėtų A. S. ir E. P. telefoninių pokalbių turinys leidžia įsitikinti, jog jie abu vengė atvirai kalbėtis apie įvykdytą plėšimą, planuodavo bendrus susitikimus vos išėjus iš policijos. E. P. pažadėjo padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl plėšimo, o A. S. jam už tai iš anksto dėkojo. Dar kita E. P. sugalvota versija, jog plėšime dalyvavo ne A. S., o A. P., taip pat yra neįtikinama. A. P. ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo nutrauktas. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartų liudytojų T. F. ir G. G., M. P. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog E. P. vairuojamame automobilyje buvo peilis ilga geležte, medine rankena, ir tai dera su nukentėjusiojo Č. K. Č. parodymais, jog plėšimo metu jam buvo grasinama peiliu.
Žemesnės instancijos teismas
13. A. S. sąmoningai pasirinktas veikimo būdas – kartu su E. P. apiplėšti Č. K. Č., tyrėjų atskleistas pagrįstai ir teisėtai panaudojus BPK nustatytas įrodymų rinkimo priemones. Apylinkės teismas tinkamai įvertino aktualaus plėšimo padarymo mechanizmą, jame dalyvavusių E. P. ir A. S. veikimo būdą, panaudotas priemones bei jų elgesį po šio nusikaltimo padarymo. E. P. nepavyko išgalvotomis, nepagrįstomis, motyvuotai teismo paneigtomis įvykio versijomis suklaidinti tyrėjų ir bandyti be A. S. prisiimti atsakomybę už plėšimą.
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai A. S. pripažino kaltu dėl plėšimo. Todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį remiantis apeliantų skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Dėl nuteistojo E. P. apeliacinio skundo
15. Apeliantas teigia, jog, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, bendra švelnesnių bausmių dalis yra mažinama per pusę. Todėl mano, kad jam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų, o 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu – l metų laisvės atėmimo bausmę, iš viso – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, reiktų dalyti per pusę ir subendrinant su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme skirti galutinę subendrintą ne 6 metų, o 5 metų 6 mėnesių bausmę ir iš skirtos bausmės išskaičiuoti jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip juridiškai nepagrįstus.
16. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje, dar iki 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusio BK 63 straipsnio 4 dalies pakeitimo, kai joje dar nebuvo imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, buvo laikomasi nuomonės, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).
17. Nagrinėjamu atveju subendrindamas nuosprendžiu E. P. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir iš dalies bausmes sudėjo, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, ir paskyrė E. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Taigi teismas, pridėdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį iš ankstesniais nuosprendžiais skirtų laisvės atėmimo bausmių, laikėsi minėto reikalavimo, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.
18. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Anksčiau E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl teismas pagrįstai motyvavo, jog švelnesnėmis alternatyviomis bausmėmis negalima pasiekti bausmės paskirties. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Apylinkės teismas skirdamas bausmę E. P. laikėsi šių bausmės skyrimo taisyklių. Todėl teisinio pagrindo keisti (švelninti) bausmę nėra.
19. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ar kokių reikšmingų aplinkybių visumos, kuri leistų manyti, jog apelianto kvestionuojamos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Jo vaidmuo aktualioje veikoje buvo aktyvus ir vienas pagrindinių. E. P. dėl plėšimo epizodo tyrėjus ir teismą klaidino įvairiomis išgalvotomis versijomis. Todėl nėra sąlygų ir pagrindų spręsti dėl BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės jam skyrimo. Todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 3 d. pateikė apygardos teismui pažymą Nr. APD-2022-05244 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad iš A. S. valstybės naudai priteistina 158,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. 2022 m. gegužės 17 d. tarnyba pateikė apygardos teismui pažymą Nr. APD-2022-06-047 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad iš E. P. valstybės naudai priteistina 51,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba su jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
22. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato P. R., ir pagal nuteistojo E. P. apeliacinius skundus. Teismas atsižvelgia į tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog šie nuteistieji neturėjo pasirinkę gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrių dėl gynėjo parinkimo. Tarnyba A. S. ginti parinko advokatą A. Lekstutį, E. P. – advokatą V. Janušauską ir juos teismas paskyrė nuteistųjų gynėjais advokatais.
23. Taigi, įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistieji, iš kurių A. S. buvo suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), o E. P. atliko bausmę (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės rinktis, ar jiems gintis patiems, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų, be kita ko, nedirbančių, pajamų neturinčių ir ne kartą teistų, nesuderinamas su jų teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato P. R. ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. P. ir E. P. nepriteisti.