- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- AN2-191-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00144-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.1.8Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.9.13Klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymas (ANK 638 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1625-2025 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 85 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d., 11.15 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), su transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pagrindinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimu K. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi skundą atmetė, nurodydamas, kad K. S., atlikdamas manevrą į kairę pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 109, 103 punkto reikalavimus, jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, o paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota.
4. K. S. teikia apeliacinį skundą apygardos teismui, iš kurio esmės galima suprasti, kad jis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą, bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad tikrovės neatitinka skundžiamoje nutartyje įrašytas teiginys, neva „Pareiškėjas, su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atliko manevrą iš automobilių stovėjimo aikštelės į kairę pusę ir susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu“. Nurodo, jog jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis buvo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kas yra priešinga kryptimi, nei nurodoma minėtoje skundžiamos nutarties citatoje. Ir antra - tai ne jis susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, o būtent tariamo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į apelianto sustojusį ir stovintį automobilį. Todėl nukentėjusiu asmeniu šiame eismo įvykyje yra būtent apeliantas. Teigia, jog šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino tiek nukentėjusysis tiek Institucijos atstovė.
4.2. Skunde teigiama, kad nutartyje yra išdėstytos tikrovės neatitinkančios tezės, kurios tiesiog mechaniškai nukopijuotos iš skundžiamo policijos nutarimo. Šių tezių neatitikimas tikrovei yra akivaizdus, situacija buvo detaliai aptarta teismo posėdžio metu ir abejonių dėl minėtų tezių klaidingumo negali būti jokių. Nurodo, jog apeliantas, pamatęs sustojusius automobilius iš dešinės neleistinai apvažiuojantį „Peugeot“, sustojo ir nepradėjo važiuoti, o šis automobilis nors ir sumažino greitį, tačiau trenkėsi į apelianto stovintį automobilį „Mercedes-Benz“, nors turėjo visas galimybes išvengti susidūrimo. Pažymi, jog Automobilio „Peugeot“ vairuotojas akivaizdžiai rodė nesuvokimą viena eismo juosta dviem automobiliams lygiagrečiai važiuoti yra draudžiama.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje situacijoje sustojęs buvo ne pavienis automobilis, o priešais šviesoforą stovėjo labai ilga automobilių eilė, kurie nerodė kairiojo posūkio signalo ir nebuvo persirikiavę posūkiui į kairę, taigi apvažiuoti transporto priemones ta pačia eismo juosta iš dešinės automobilio „Peugeot“ vairuotojas negalėjo. Prie šviesoforo sustojusių automobilių eilės apvažiavimas iš dešinės, norint greičiau patekti prie sankryžos, yra kvalifikuojamas chuliganišku vairavimu. Nurodo, jog prie šviesoforo sustojusių automobilių eilė buvo palikusi tarpą įvažiavimui į stovėjimo aikštelę. Sukdamas kairėn per šį tarpą jis įsitikino, kad stovintys automobiliai jį praleidžia, taigi jokių automobilių, kuriuos turėtų praleisti jis, būti negalėjo.
4.4. Skunde pažymima, jog apie 20 metrų atstumu pamatęs atvažiuojantį automobilį „Peugeot“, apeliantas sustojo ir tikėjosi, kad šis automobilis arba taip pat sustos, arba jo automobilį apvažiuos. Juo labiau, kad iš už sustojusių automobilių eilės savo automobilio priekį apeliantas iškišo vos vieną metrą, ar net mažiau. Tačiau, pradžioje pristabdęs, automobilis „Peugeot“ privažiavo ir trenkėsi į jo automobilio „Mercedes-Benz“ priekinio buferio dešinįjį kampą, tuo sulenkdamas automobilio laikančiąją konstrukciją ir taip apelianto automobilį nepataisomai sugadindamas. Iš įvykio vietos apžiūros ir fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog automobilio „Peugeot“ ratai yra visiškai tiesūs, o stabdymo žymių nėra. Taigi į apelianto automobilį „Peugeot“ automobilis atsitrenkė nestabdydamas ir nemėgindamas išvengti susidūrimo, kas yra KET 127 punkto reikalavimo pažeidimu. Nurodo, jog eismo juosta prieš įvykio vietą buvo 5,5 metro pločio, taigi sustojusius automobilius „Peugeot“ vairuotojas apvažiavo vos ne liesdamas šoniniu veidrodėliu, tikrai mažesniu nei pusės metro atstumu ir tikrai didesniu nei 20km/h greičiu. Automobilis „Peugeot“ yra ženkliai aukštesnis už automobilį „Mercedes-Benz“, taigi automobilio „Peugeot“ vairuotojas atsiradusią kliūtį pamatyti turėjo anksčiau. Taigi automobilio „Peugeot“ vairuotojas vienareikšmiškai vairavo nesaugiai. Eismo įvykis įvyko arba dėl automobilio „Peugeot“ vairuotojo sulėtėjusios reakcijos ir nesiorientavimo erdvėje, arba eismo įvykį automobilio „Peugeot“ vairuotojas įvykdė tyčia.
4.5. Skundo autorius teigia, kad policijos įstaigai teikė prašymą išreikalauti automobilio „Peugeot“ vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, tačiau policijos įstaiga tik patvirtino šio vairuotojo garbų amžių, verčiantį manyti, jog vairuotojas galimai nebepajėgus orientuotis eismo situacijose, patvirtino vairuotojo profesionalo pažymėjimo turėjimą, bet prašomą pažymą išreikalauti atsisakė. Taigi yra pagrindas manyti ir tai, jog eismo įvykis kilo dėl kaltės asmens, kuris dėl sveikatos būklės galimai nebegali vairuoti.
4.6. Skundo autorius nurodo, jog reikalavimo pasirinkti dešinę ar kairę pusę pažymėtoje eismo juostoje nėra ir būti negali, kadangi vienoje eismo juostoje lygiagrečiai važiuoti dviem transporto priemonėms yra draudžiama. Nepriklausomai nuo to, kad sužymėtos eismo juostos yra tiek plačios, kad dviem lengviesiems automobiliams lygiagrečiai jose išsitekti yra įmanoma, vienoje eismo juostoje lygiagrečiai važiuoti dviem transporto priemonėms draudžiama kategoriškai. Teigia, kad nutartyje kartojamos klaidingos KET 119 punkto interpretacijos, teismo posėdžio metu išsakytos kelių policijos pareigūnės, kuriomis siekiama pritaikyti šį punktą ne kelio dalies pasirinkimui esant nesužymėtoms eismo juostoms, ne eismo juostos pasirinkimui keleto eismo juostų kelyje, o interpretuojant jį kaip reikalavimą važiuoti dešine pažymėtos eismo juostos dalimi. Dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas, neva savo eismo juosta važiavę ir prieš raudoną šviesoforo signalą savo eismo juostoje sustoję vairuotojai pažeidė KET 119 punktą, o chuliganiškai vairavęs ir sustojusias transporto priemones ta pačia eismo juosta iš dešinės apvažiavęs automobilio „Peugeot“ vairuotojas vienintelis laikėsi KET 119 punkto reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime teigiama, jog apeliantas pateiktame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pateiktame apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde yra nurodyti visi tie patys argumentai, kurie išsamiai ir visapusiškai buvo aptartį ir išnagrinėti pirmos instancijos teisme vykusiuose žodiniuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose. Administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, Apeliantas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, bei prievolės atlyginti žalą.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Apelianto elgesys kelyje ir padaryti KET pažeidimai nulėmė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Šiuo konkrečiu atveju Apelianto veiksmai, t. y. KET 9, 103 ir 109 punktų nesilaikymas ir buvo sąlyga eismo įvykio atsiradimui.
5.3. Atsiliepime pažymima, kad apelianto minimi kito vairuotojo veiksmai nepašalina apelianto pareigos išvažiuojant iš kelio ar sukant į kairę duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms. Taip pat visados būti atidžiam ir įsitikinti dėl saugumo, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (transporto priemonę) ir keisdamas važiavimo kryptį, turi būti atidus, nes toks važiavimas tampa dar pavojingesnis lyginant su važiavimu tiesiai, todėl, kad atsiranda papildomų veiksnių aplinkoje kurie jo atžvilgiu jam nepalankūs, t. y. tokie veiksniai kaip kitų vairuotojų galimi veiksmai, numatant juos į priekį, taip pat kitos aplinkybės įtakojančios eismą.
5.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas išvažiuodamas iš pagrindinio kelio (sukdamas į kairę) nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančioms visoms transporto priemonėms. Nors ir kaip nurodo važiavo lėtai ir kažkurie eismo dalyviai jį praleido nesugebėjo išvengti eismo įvykio. Nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu, tiesiai, nekeisdamas važiavimo krypties priešingai nei apeliantas. Todėl būtent apeliantas keisdamas važiavimo kryptį turėjo įsitikinti jog tai daryti saugu ir kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad nukentėjusiuoju pripažintas eismo įvykio dalyvis A. L. laikėsi KET 119 punkto, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
5.5. Atsiliepime autorius nurodo, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. S. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad K. S. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad dėl įvykio yra kaltas kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas ir jo padaryti KET pažeidimai.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog K. S. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal šiuos straipsnius nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
12. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus. Kaip matyti iš Institucijos surašyto protokolo ir nutarimo, K. S. buvo inkriminuoti KET 9, 103 ir 109 punktų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 103 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 109 punkte įtvirtinta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykis įvyko ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuomet nukentėjusysis automobiliu „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto, o apeliantas, su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo priešinga kryptimi ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve ir atliko kairiojo posūkio manevrą į automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip teisingai nustatyta pirmos instancijos teismo, (duomenys neskelbtini) gatvėje kelias yra iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, o artėjant link Taikos prospekto, viena eismo juosta pasidalina į dvi, t. y. išskiriama eismo juosta, iš kurios leidžiama tik sukti į dešinę.
14. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusysis, važiuodamas pagrindiniu keliu prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, taip pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, jog KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šiuo atveju nukentėjusysis vairuodamas automobilį „Peugeot“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pr. laikydamasis minėtame KET punkte nurodyto reikalavimo. Skundo argumentas, jog nukentėjusysis dešine puse apvažinėjo automobilius, kurie stovėjo eilėje ir laukė kol bus galima sukti į kairę, taip pat yra nepagrįstas, nes nukentėjusysis vienintelis iš eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pr. važiavusių transporto priemonių vairuotojų laikėsi KET 119 punkto reikalavimų, kai tuo tarpu transporto priemonių vairuotojai, sustoję arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, pažeidė KET 119 punkto reikalavimus. Pastebėtina, kad kitų vairuotojų galimai padaryti KET pažeidimai, nešalina K. S. atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus pažeidžiant KET 9, 103 ir 109 punktų reikalavimus, kurių nesilaikymas buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Nors minėti vairuotojai, stovėdami arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, praleido (sudarė tarpą) apeliantą, kuris važiavo priešinga kryptimi pagrindiniu keliu, sukti į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jis, atlikdamas kairio posūkio manevrą, turėjo būti ypač atidus ir įsitikinti, jog nesudarys kliūčių kitiems eismo dalyviams. Tačiau, šiuo atveju apeliantas to nepadarė ir sukdamas į kairę sudarė kliūtį – savo automobiliu užblokavo kelią nukentėjusiajam, kuris važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, todėl būtent apelianto veiksmai (KET 9, 103 ir 109 punktų reikalavimų nesilaikymas) tiek Institucijos, tiek pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti, kaip pagrindinė priežastis lėmusi eismo įvykio kilimą, todėl jis teisingai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas) ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje (eismo įvykio sukėlimas).
15. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusysis savo veiksmais buvo neatidus, be to jis galėjo būti netinkamos sveikatos būklės, kad galėtų vairuoti transporto priemones, tačiau apygardos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad byloje nėra jokių šias aplinkybes galinčių pagrįsti duomenų, tai laikytina tik subjektyvia apelianto nuomone. Be to, byloje nustatyta, jog nukentėjusysis eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ji jam įstatymų nustatyta tvarka atimta ar sustabdyta nebuvo, vadinasi galiojo ir jo sveikatos patikrinimo pažymėjimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo netinkamos sveikatos būklės. Atmestini ir skundo argumentai dėl nukentėjusiojo neatidumo, nes būtent apeliantas, atlikdamas staigų posūkio į kairę manevrą, sudarė kliūtį nukentėjusiajam, o ne atvirkščiai. Nukentėjusysis A. L. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, tada prieš jį staiga išniro kitas automobilis, jis suko į kairę ir nepraleido nukentėjusiojo vairuojamo automobilio. Apygardos teismas pažymi, kad netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir atitinkantys kitas bylos aplinkybės nėra jokio pagrindo, o minėti apelianto skundo argumentai laikytini tink bandymu išvengti jam gresiančios atsakomybės.
16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad siekiant pašalinti kilusius neaiškumus ir prieštaravimus, turėjo būti išreikalauta nukentėjusiojo sveikatos patikrinimo pažyma, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, o vertinti ar šių duomenų pakanka bei pasirinkti įrodymų tyrimo vertinimo apimtis ir metodus yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek vėliau ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti asmens, sukėlusio eismo įvykį – apelianto, kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo K. S. padarytus KET pažeidimus, sudarančius ir jam inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos nutarimu jis pagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai neturėjo pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl nutarimo panaikinimo. Be to, apylinkės teismo nutartyje išsamiai pasisakyta ir dėl K. S. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, šiam vertinimui pritaria ir aukštesnysis teismas, todėl iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
19. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismo nutarties motyvuose neteisingai nurodyta, jog apeliantas su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atliko manevrą iš automobilių stovėjimo aikštelės į kairę pusę. Tačiau, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. S. 2024 m. gruodžio 23 d., 11.15 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), su transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pagrindinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) į ją atsitrenkė ir apgadino (b. l. 28-29). Tas pats kaltinimas nurodytas ir Institucijos priimtame nutarime (b. l. 7-9) bei skundžiamoje nutartyje, kuria paliktas Institucijos nutarimas nepakeistas. Be to, kaip nustatyta iš bylos duomenų, fotonuotraukų (b. l. 16-18), tarnybinio pranešimo (b. l. 27), ko iš esmės byloje neginčijo nei viena proceso šalis, apeliantas su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pr.) nei nukentėjusysis ir atliko kairiojo posūkio manevrą į automobilių stovėjimo aikštelę. Tai, kad apeliantas iš pagrindinio kelio atliko kairiojo posūkio manevrą jis pripažįsta ir savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą konstatuotina, jog apylinkės teismas palikdamas skundžiamą Institucijos nutarimą nepakeistą, kaltinimo, suformuluoto protokole, nurodyto Institucijos nutarime, nekeitė, tačiau, akivaizdu, jog nustatydamas bylos faktus savo nutarties motyvuose netiksliai nurodė aplinkybes, padarė rašymo apsirikimo klaidą. Pažymėtina, jog net ir nustačius, kad pirmos instancijos teismo nutartyje buvo padarytas minėtas netikslumas, rašymo apsirikimas, jis, įvertinus tai, kad kaltinimas suformuluotas protokole, nurodytas Institucijos nutarime, skundžiama teismo nutartimi paliktas nepakeistas, nekeičia priimtos nutarties esmės, todėl laikytinas ne esminiu ir vien dėl to naikinti priimtą apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo, o minėtas netikslumas ištaisytinas, pašalinant iš apylinkės teismo nutarties minėtą aplinkybę dėl K. S. važiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kairę pusę, nurodant, jog K. S. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pr.) priešinga kryptimi nei nukentėjusysis ir atliko kairiojo posūkio manevrą į automobilių stovėjimo aikštelę (ANK 638 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, jog K. S. su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pr.) priešinga kryptimi nei nukentėjusysis ir atliko kairiojo posūkio manevrą į automobilių stovėjimo aikštelę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.