Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. A. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. Š.,

viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui R. A., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvauja. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (e. b. l. 73-74). Prašymas bylą atidėti ar nagrinėti jam nedalyvaujant negautas.

5. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rsutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, tačiau nustatant A. A. ir R. A. bendravimo tvarką, tikslinga numatyti, kad dukra su tėčiu galėtų bendrauti dviese, susitikimo laiką tėvams suderinus prieš tris dienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 17, 55-56). Šalys nebeveda bendro ūkio, kartu negyvena. Santuokos metu neįgijo Lietuvoje nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto (e. b. l. 8, 9, 10, 11). Nekilnojamasis turtas, kurio nuosavybės teisės registruotos atsakovo vardu, yra asmeninė jo nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas (e. b. l. 12-14). Šalys turi vieną nepilnametį vaiką – A. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15, 18). Išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu sutinka. Įstatyme nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nesutarimų priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad šalys nevykdė savo kaip sutuoktinių pareigų. Sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Teismas daro išvadą, kad šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, be to, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, šalys taikytis nesutinka. Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl santuoka nutraukiama.

8. Įstatyme suteikta teisė sutuoktiniui po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo nutraukus santuoką ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama iki santuokos buvusi pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametis vaikas A. A. gyvena su motina ieškove. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina šalių vaikas A. A. bus prižiūrėta ir auklėjama, atsakovo remiamas nepilnametis vaikas galės tinkamai augtis ir vystytis.

10. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametei A. A. bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, be to, pati mergaitė išreiškė norą gyventi su mama (e. b. l. 97-103, 104-106). Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, A. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko A. A. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

11. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, atsakovas neteikia tinkamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

12. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

13. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

14. Pagal ieškovės pateiktą dukros poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, dukrai per mėnesį reikia skirti apie 730 Eur, t. y. 340 Eur maistui, 100 Eur rūbams ir avalynei, 100 Eur būsto išlaikymo išlaidoms, 30 Eur higienos ir buities reikmėms, 50 Eur gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms, 50 Eur pramogoms, atostogoms, 50 Eur ugdymo priemonėms, 30 Eur įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.). Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinės A. A. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, higienai, ugdymui (e. b. l. 1-6). A. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, specialių poreikių neturi, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. (e. b. l. 20).

15. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 122,50 Eur vaiko išmoka (e. b. l. 123). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiam vaikui A. A. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 730 Eur, mažintinas 122 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 608 Eur sumos.

16. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis darbo užmokestis apie 900 Eur (atskaičius mokesčius) (e. b. l. 19). Ieškovė gauna 122,50 Eur išmoką už vaiką, kitų pajamų neturi (e. b. l. 123). Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (e. b. l. 8, 9). Kitų išlaikytinių neturi (e. b. l. 15).

17. Atsakovas Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, neregistruotas užimtumo tarnyboje (e. b. l. 59, LITEKO duomenys). Socialinių išmokų negauna (e. b. l. 90). Byloje duomenų apie gaunamas pajamas nėra. Turi nekilnojamojo turto – ½ žemės sklypo dalį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-14). Registruoto kilnojamojo turto neturi (e b. l. 10, LITEKO duomenys). Kitų nepilnamečių vaikų neturi (e. b. l. 112). Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra (e. b. l. 117). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas turi suvirintojo specialybę, yra geras specialistas. Suvirintoju dirbo (duomenys neskelbtini) ir kitose užsienio valstybėse, gaudavo pakankamai nemažas pajamas. Šiuo metu, jos žiniomis, atsakovas galimai yra Lietuvoje.

18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

19. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovės pajamos nėra didelės, gyvena tėvų būste, neturi nekilnojamojo ir kito vertingo turto. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą ir jauną amžių, tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimams byloje neprieštaravo (nepateikė atsiliepimo), duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, teismas sprendžia, kad išlaikytinės A. A. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 600 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 300 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 16 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

22. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas su nepilnamete dukra paskutinį kartą matėsi 2024 m. rugsėjo mėnesį (e. b. l. 99). Ieškovės teigimu, atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio ir dėl šios priežasties dukra bijo tėčio, jaučiasi su juo nesaugi. Ieškovė mano, kad tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra bendrautų kartu dalyvaujant ir jai, o bendravimo laikas tarp tėvų turėtų būti suderinamas iš anksto prieš tris dienas iki tėvo ir dukters susitikimo. Neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.

24. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad, pasak ieškovės, atsakovas elgiasi su ja nepagarbiai, įžeidžiamai, jie nepalaiko jokių tarpusavio ryšių, tikėtina, kad ieškovės dalyvavimas tėčio ir dukters susitikimuose galėtų daryti neigiamą įtaką jųdviejų emociniam ryšiui. Todėl nustatant A. A. ir atsakovo bendravimo tvarką, tikslinga numatyti, kad dukra su tėčiu galėtų bendrauti dviese, susitikimo laiką tėvams suderinus prieš tris dienas. Teismas sutinka su institucijos, teikiančios išvadą, atstovės pateikta išvada ir mano, kad ieškovės dalyvavimas dukters ir atsakovo susitikimuose gali tarp šalių sukelti konfliktines situacijas, kurios neigiamai paveiks nepilnametę dukterį. A. A. yra jau (duomenys neskelbtini) metų, mergaitė yra tokio amžiaus, kad pati geba reikšti savo mintis, nuomonę bei emocijas, be to, moka naudotis telefonu, kurį galės panaudoti, kai nebepageidaus būti viena su atsakovu ir toliau tęsti jųdviejų bendravimo, todėl teismas daro išvadą, kad nepilnametė A. A. gali bendrauti su tėčiu savarankiškai nedalyvaujant motinai. Teismas nustato tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku – atsakovas su dukra A. A. bendrauja būdamas blaivus bei neapsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų, susitikimo laiką suderinęs su ieškove prieš tris dienas, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.

25. Pažymėtina, kad abu tėvai bendravimo su vaiku metu turi užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Jei kurio nors vieno iš tėvų bendravimas pažeidžia vaiko teises (fizinį, emocinį saugumą ir kt.), kitas įstatyminis atstovas turi teisę ir pareigą į tokį elgesį reaguoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 81 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1200 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,93 Eur.

27. Iš atsakovo priteistinas 81 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo visiškai patenkintas, todėl iš atsakovo priteistinas 110 Eur žyminis mokestis ieškovei. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 86 procentus, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 procentų, todėl darytina išvada, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93 procentus (86 proc. + 100 proc. = 186 : 2). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 1116 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. A. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o I. A. ikisantuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

- atsakovas su dukra A. A. bendrauja būdamas blaivus bei neapsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų, susitikimo laiką suderinęs su ieškove prieš tris dienas, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, 1116 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti - ieškovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį - valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją nusiųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.