Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-436-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
T-436-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00610-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
T. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-436-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00610-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-53 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-562/2015 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. išbūtas laikas (a. b. I d., b. l. 3-8).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-53 nutarė taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatant baudžiamojo poveikio priemones – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. sausio 31 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. sausio 31 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Išvadą, kad T. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisija padarė atsižvelgdama į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 34 balus, vieningą Komisijos sprendimą, nuteistojo kaltės pripažinimą, lygtinio paleidimo metu nepažeistas probacijos sąlygas, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja, palaiko ryšius, požiūris į save yra adekvatus, savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis normomis, emocinė būsena stabili, tačiau nuteistasis teigia jaučiantis kaltės, gėdos jausmą dėl savo paties padarytos nusikalstamos veikos, mąstymą ir elgesį – pasižymi itin gerais socialiniais tarpasmeniniais įgūdžiais, geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, laikosi įprastinių bendravimo formalumų, nuteistasis turi aiškius, realistiškus ir įgyvendinamus ateities tikslus, susijusius su darbine bei šeimine sritimis, vertinimo metu pastebima, kad nuteistasis geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, geba pakankamai objektyviai vertinti socialines situacijas, įsijausti į kitų asmenų poziciją, nuostatas – kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia, tiek savo paties padarytą, tiek nusikaltimus bendrai vertina neigiamai, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas du kartus (ankstesnių nuobaudų galiojimo panaikinimas anksčiau laiko), bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų kuris gyvena su nuteistojo tėvais, visada rūpinosi vaiko išlaikymu, turimus socialinius ryšius (turi tėvą, motiną, dvi seseris, (duomenys neskelbtini) metų sūnų bei (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pasak nuteistojo, ryšius palaiko su visais telefonu, lankomas pasimatymuose), turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ir sutikimą su intensyvia priežiūra (b. l. 2-5).

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo T. R. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra įstatyme numatytų formalių pagrindų, kuriems esant T. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra (b. l. 16), prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Komisijai pateikė (2019 m. kovo 4 d.) likus mažiau kaip devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2019 m. liepos 31 d.) (b. l. 16), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema (b. l. 6-10). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo T. R. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis T. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias ne tik laikė, bet ir platino, taip kėlė realų pavojų žmonių sveikatai. Tačiau nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskirta gerokai švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali (dešimt metų), penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Verta pažymėti, kad tokį sprendimą sąlygojo ne mažesnis padarytos veikos pavojingumas, bet iš esmės aplinkybių, apibūdinančių veiką padariusį T. R., visuma: pagrinde jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, šeiminės ir kitos aplinkybės. Tokia išvada išplaukia iš nuosprendžio motyvų (a. b. I d., b. l. 3-8). Pastebėtina ir tai, kad šiai dienai nuteistasis tėra atlikęs nedidelę, net pusės nesiekiančią ir taip išimtine tvarka perpus sumažintos bausmės, paskirtos už vieno pavojingiausių nusikaltimo padarymą, dalį. Todėl, teismo vertinimu, T. R. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pamintas visuomenės interesas, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Nors šiuo atveju ir egzistuoja formalūs T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai, tačiau pažymėtina, kad nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems įstatymo numatytą bausmės dalį ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Tuo tarpu nuteistajam T. R. paskirta bausmė dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, savo poveikiu bausmės tikslų nepasiekė.

Abejonių galimybe nuteistąjį T. R. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taip pat kelia jo ankstesni teistumai ir praeityje nuteistajam net du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad T. R. 1998 m. spalio 14 d. teistas už kitokio – turtinio ir smurtinio – pobūdžio nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalyje, padarymą (kvalifikuotas turto prievartavimas), už kurį jam paskirta griežta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, kuri, pritaikius amnestiją, sumažinta vieneriais metais, ir kurios dešimties mėnesių ir septyniolikos dienų dalį neatlikus nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat T. R. 2005 m. gruodžio 21 d. teistas už tapataus paskutiniam nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), už kurį jam paskirta ne mažiau griežta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pastaruoju atveju nuteistasis taip pat buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus vienuolikos mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Apie tai leidžia spręsti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys (a. b. I d., b. l. 16-19). Tačiau matyti tai, kad nei ankstesni teistumai, nei du kartus teismo išreikštas pasitikėjimas ir netgi auginamas nepilnametis sūnus bei prižiūrimi senyvo amžiaus tėvai nesulaikė T. R. nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nuteistasis kaip pagrindinę priežastį, susijusią su jo paties padarytu nusikaltimu, įvardijo pinigų trūkumą. Pastebėtina tai, kad T. R. turi tik vidurinį išsilavinimą, kol kas jokios specialybės neįgijęs, tuo tarpu jo turtiniai įsipareigojimai pagal vykdomuosius raštus sudaro net 172 058,38 Eur. Tai matyti iš pažymos dėl vykdomųjų dokumentų (b. l. 15). Šios aplinkybės pripažįstamos nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Nors T. R. teigė turįs apie 15 metų darbo stažą, taip pat lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turėtų galimybę įsidarbinti (b. l. 19), tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jis išties sugebės susitvarkyti su savo finansiniais sunkumais, netgi bankrutuodamas (b. l. 6-10), ir gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, t. y. ar pinigų trūkumas nepaskatins jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Nemažiau svarbu tai, kad nuteistojo T. R. elgesys bausmės atlikimo metu buvo nevienareikšmis. Iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad, viena vertus, nuteistasis T. R. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje mokosi, geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus, turi aukštą motyvaciją dirbti ir nedirba tik dėl darbo vietų stokos, telefonu palaiko ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, Vilniaus pataisos namuose pasirenka su kuo bendrauti, stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, dalyvauja įvairiuose organizuojamuose renginiuose, taip pat pats prisideda prie jų organizavimo, lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, anglų kalbos kursus, elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, nefiksuotas, dėl elgesio, susijusio su narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimu, nebaustas, bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už tai anksčiau laiko panaikintas ankstesnių nuobaudų galiojimas (b. l. 6-10). Visa tai teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiama paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tuo tarpu šiuo atveju abejoti tuo verčia T. R. bausmės atlikimo metu padaryti du bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai. Antai 2017 m. spalio 3 d. nuteistasis baustas už dienotvarkės pažeidimą – po signalo „miegas“ gulėdamas savo miegamojoje vietoje žiūrėjo televizorių, pareikalavus prisistatyti, pareigūnams atsakė „ką aš dabar kelsiuos“, už tai jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Pastebėtina tai, kad teikdamas paaiškinimą nuteistasis menkino savo kaltę, įvykio aplinkybes pateikdamas sau palankia linkme (a. b. II d., b. l. 63, 64, 65). Tuo tarpu 2018 m. kovo 22 d. T. R. padarė itin šiurkštų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – panaudojo fizinį smurtą – kitą nuteistąjį dėl tyrimo metu nenustatytų priežasčių pavadino „tirpila“ ir „ožiu“ bei kilus konfliktinei situacijai trenkė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą jam į veido sritį ir jį apstumdė, taip padarė apie 2,5 cm įdrėskimo žymę dešinio antakio srityje, sukėlė patinimą kairio skruostikaulio srityje, paraudimą pakaušio srityje dešinėje pusėje apatiniame trečdalyje, už tai jam buvo paskirta griežčiausia nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kurios terminas nustatytas maksimalus – penkiolika parų. Tai matyti iš atitinkamų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo tyrimo ir jo teisinių padarinių taikymo dokumentų (a. b. II d., b. l. 77, 78, 79-80). Visa tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms. Todėl negalima pagrįstai manyti, jog T. R. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, kai nuteistasis nesugeba laikytis laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkos, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad pastarojo pažeidimo atveju teikdamas paaiškinimus T. R. pripažino kilusį konfliktą su kitu nuteistuoju, tačiau ne tik atsisakė nurodyti konflikto priežastis, bet ir apibendrintai jį įvardino „apsistumdymu“, tuo tarpu socialinio tyrimo metu nuteistasis jau neigė naudojęs smurtą, nurodė, jog kitą nuteistąjį sumušė kažkas kitas, nors ir pripažino dalyvavęs konflikte, neva tik norėjęs išvaryti kitą nuteistąjį iš aukšto ir taip atpratinti nuo lošimų. Toks akivaizdus savo kaltės menkinimas, įvykio aplinkybes pateikiant sau palankia linkme, aiškintinas vieninteliu siekiu sulaukti kaip įmanoma palankesnės socialinio tyrimo išvados. Analogiškai spręstina ir dėl šio vertinimo metu pastebėto T. R. nenuoširdumo neigiant narkotinių medžiagų vartojimo patirtį. Tai atskleidžia socialinio tyrimo išvados ir tarnybinio tyrimo išvados „Dėl nuteistųjų T. R. ir K. Š. elgesio“ sugretinimas (b. l. 6-10; a. b. II d., b. l. 79-80). Šios aplinkybės dar labiau menkina pasitikėjimą nuteistuoju. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju tokios išvados padaryti nėra pagrindo.

Be abejo, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pateiktos T. R. teigiamai apibūdinančios aplinkybės. Štai nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja, palaiko ryšius, požiūris į save adekvatus, saviįvaizdis remiasi įprastomis socialinėmis normomis, stebima stabili emocinė būsena, teigia jaučiantis kaltės, gėdos jausmą dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižymi itin gerais socialiniais tarpasmeniniais įgūdžiais, geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, laikosi įprastinių bendravimo formalumų, impulsyvumas nestebimas, duomenų apie savitvardos praradimo atvejus nebuvo gauta, nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, geba atpažinti savo problemines sritis, turi aiškius, realistiškus ir įgyvendinamus ateities tikslus, susijusius su darbine bei šeimine sritimis, geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, pakankamai objektyviai vertinti socialines situacijas, įsijausti į kitų asmenų poziciją, kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia, tiek savo pateis padarytą, tiek nusikaltimus bendrai vertina neigiamai, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, praeityje buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir probacijos sąlygų nepažeidė. Teismas tai vertina teigiamai, tačiau pažymėtina, kad pirmiau nurodytų neigiamų aplinkybių kontekste pateiktiems teigiamiems T. R. gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas bei elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę apibūdinantiems duomenims nebegali būti suteiktas besąlyginis prioritetas.

Pagaliau, būtina paminėti tai, kad nuteistojo T. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinama žema, sudaro 34 balus. Nors pirmiau pateiktos aplinkybės išties leidžia spręsti apie nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau verta pastebėti, kad visuminį vaizdą apie jos kitimą neleidžia susidaryti 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuteistojo išreikštas atsisakymas teikti duomenis, reikalingus atlikti pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą (primintina, kad neužilgo (2017 m. spalio 3 d. ir 2018 m. kovo 22 d.) T. R. padarė du bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus). Tai rodo nuteistojo paaiškinimo ir tarnybinio pranešimo sugretinimas (a. b. II d., b. l. 46, 47). Todėl galima pagrįstai manyti, kad T. R. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu ne vien tik mažėjo, bet ir didėjo. Pažymėtina ir tai, kad T. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertį sudaro net 14 dinaminių balų, kurie gali būti mažinami. Todėl nuteistasis gali ir privalo toliau koreguoti savo nusikalstamo elgesio riziką, taip parodydamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir išties yra vertas dar vieno – šįkart trečio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo T. R. atlikta pernelyg trumpa paskirtos bausmės dalis, praeityje net du kartus jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nepateisintas teismo išreikštas pasitikėjimas, taip pat nuteistojo nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas. Tai sudaro pagrindą Komisijos nutarimo netvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-53 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus RamanauskasNuorašas tikras