- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2-291-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00147-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“
- Atsakovas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- I. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo I. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“ ieškinį atsakovei M. Z. dėl skolos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo I. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. L. 2024 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Svaitina“ ieškinį atsakovei M. Z. dėl skolos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo I. L., kuriuo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ieškovės ir atsakovės pateikto prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti ir atsisakyti tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024 tarp UAB „Svaitina“ (toliau – ieškovė), M. Z. (toliau – atsakovė) ir I. L. (toliau – trečiasis asmuo) buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino.
3. Ieškovė 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties sąlygų neįvykdymo. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 220 000 Eur skolos, 80 000 Eur baudos, 50 000 Eur baudos ir 806,25 Eur + 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. 220 000 Eur reikalavimą sudaro 103 250 Eur + 80 000 Eur + 36 750 Eur sumos, iš kurių 103 250 Eur yra pagal vekselį, kurio pagrindu Kauno miesto 22–ojo notarų biuro notarė Z. R. 2022 m. spalio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą, o 2023 m. gegužės 15 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/23/00770.
4. Nė viena iš šalių – atsakovė ir trečiasis asmuo – nežinojo, kad ieškovė sumanys dubliuoti reikalavimus (trečiasis asmuo apie tai sužinojo tik 2024 m. liepos 25 d.). Todėl šioje apimtyje vykdomasis raštas negali būti išduotas, o civilinė byla Nr. e2-560-886/2024 turėtų būti atnaujinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Trečiasis asmuo visą laiką buvo įsitikinęs, kad ieškovės reikalavimas dėl 103 250 Eur yra nepagrįstas, kadangi jis dubliuojasi su vykdomąja byla Nr. 0137/23/00770. Tačiau, sudarant taikos sutartį, ieškovė žodžiu nurodė, kad atsisakys savo reikalavimo vykdomoje byloje Nr. 0137/23/00770. Be to, trečiasis asmuo ir ieškovė toliau tęsė tarpusavio verslo santykius – trečiasis asmuo, atstovaujamas UAB „C Inv“, 2024 m. gegužės 16 d. įsigijo žemės sklypą iš ieškovės.
5. Ieškovė, paprašydama išduoti vykdomąjį raštą visa apimtimi, klaidina trečiąjį asmenį, nes šis sužinojo, kad ieškovė siekia atgauti tas pačias pinigines lėšas du kartus. Taikos sutarties sąlygos neatitinka trečiojo asmens valios. Be to, sudarant taikos sutartį, trečiasis asmuo nebuvo atstovaujamas advokato ar advokato padėjėjo. Trečiasis asmuo ieškovės buvo suklaidintas ir apgautas, todėl sudaryta taikos sutartis yra ydinga dėl esminės nelygybės. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis ir jos turi reikšmės šiai civilinei bylai. Neteisingas sprendimas iškreiptų ne tik teisingumą, bet pažeistų ir šalių teisių bei pareigų balansą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Svaitina“ atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti, priteisti iš I. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės nėra esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodyti teiginiai apie besidubliuojančias sumas yra visiškai nepagrįsti, be to, trečiasis asmuo žinojo apie taikos sutarties sąlygas, kadangi būsimos taikos sutarties projektą parengė ir perdavė atsakovės advokatas M. K. Pasirašydamas taikos sutartį trečiasis asmuo sutiko su šiomis sąlygomis. Trečiojo asmens tariami susitarimai dėl reikalavimų vykdomojoje byloje atsisakymo nebuvo sudaryti. Jei tokios aplinkybės būtų buvusios, jos būtų aptartos taikos sutartyje. Be to, trečiasis asmuo teigia, kad aplinkybės apie tariamą dubliuojamą sumą jam buvo žinomos nuo pat pradžių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024 ir priteisė iš I. L. UAB „Svaitina“ patirtas 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas civilinės bylos Nr. e2-560-886/2024 duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurią 2024 m. gegužės 22 d. sudarė ieškovė UAB „Svaitina“, atsakovė M. Z. ir trečiasis asmuo I. L. (kuris, taikos sutartimi prisiimdamas materialinius įsipareigojimus, faktiškai įgijo atsakovo procesines teises ir pareigas), ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Svaitina“ ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovės M. Z. 220 000 Eur skolą, 80 000 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 25 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties sąlygų neįvykdymo, iš viso dėl 352 006,25 Eur (220 000 Eur skola + 80 000 Eur bauda + 806,25 Eur žyminis mokestis + 1 200 Eur atstovavimo išlaidos + 50 000 Eur bauda dėl neįvykdo įsipareigojimo įkeisti žemės sklypą) išieškojimo solidariai iš M. Z. ir I. L.
11. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi išdavė ieškovės prašomą vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose patvirtintas taikos sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
12. I. L. 2024 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas advokatas M. K. 2024 m. gegužės 9 d. parengė ir ieškovės atstovui atsiuntė taikos sutarties projektą, kuriame, vadovaujantis atsakovės išreikšta valia, buvo numatyti 220 000 Eur skolos, 80 000 Eur ir 50 000 Eur baudų bei 806,25 Eur ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo terminai ir sąlygos. Ieškovė šį projektą pakoregavo ir 2024 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku persiuntė savo atstovui I. L. bei atsakovės atstovui M. K.. Šalys ir trečiasis asmuo, nepateikę jokių pastabų dėl pataisyto taikos sutarties teksto, laisva valia ją pasirašė elektroniniais parašais 2024 m. gegužės 22 d. ir pateikė teismui tvirtinti.
14. Trečiasis asmuo buvo susipažinęs su taikos sutarties sąlygomis ir žinojo apie vadinamąsias dubliuojamas sumas dar iki 2024 m. gegužės 22 d., kai buvo pasirašyta taikos sutartis. Nagrinėjant civilinę bylą iki taikos sutarties patvirtinimo, atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimai į ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus buvo grindžiami būtent argumentais dėl šių sumų dubliavimosi – šalys buvo išdėsčiusios savo poziciją. Nepaisant to, buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje patvirtinta 220 000 Eur skola ieškovei. Taigi, nepateikęs jokių pastabų, trečiasis asmuo laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, įskaitant ir įsipareigojimą dėl 220 000 Eur skolos sumokėjimo ieškovei.
15. Pagal įstatymą proceso atnaujinimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sužinoma apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Trečiasis asmuo apie taikos sutarties sąlygas ir galimas dubliuojamų sumų aplinkybes žinojo dar iki 2024 m. gegužės 22 d., kai buvo pasirašyta taikos sutartis. Todėl jis turėjo teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo minėtos datos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., tačiau šį terminą praleido. Pareiškėjas į teismą kreipėsi pavėluotai ir neprašė termino atnaujinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino.
16. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki taikos sutarties patvirtinimo buvo žinomos aplinkybės, kurias jis nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. kad ieškovės reikalavimas dėl 103 250 Eur yra nepagrįstas ir jog ši suma dubliuojasi su vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/00770 išieškoma suma. Pats pareiškėjas pripažino, kad apie šias aplinkybes žinojo, ir nurodė, jog sudarant taikos sutartį ieškovė žodžiu patvirtino ketinimą atsisakyti reikalavimo vykdomojoje byloje, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Būdamas verslininku, turinčiu patirties derybose ir teisminiuose procesuose, pareiškėjas galėjo ir turėjo šį susitarimą aptarti bei įtvirtinti taikos sutartyje, tačiau to nepadarė. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog iki 2024 m. liepos 25 d. jis nežinojo apie dubliuojamos sumos išieškojimą, yra nepagrįstas.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes jos neatitinka proceso atnaujinimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą ir nenurodė teisinių pagrindų proceso atnaujinimui, teismas nusprendė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024.
18. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas pirmą kartą, o naudojimasis įstatyme numatytomis teisėmis, suteikiančiomis galimybę pateikti prašymą, pats savaime nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nusprendė netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
19. Pareiškėjas I. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024 bei perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareiškėjas 2024 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, nurodydamas, kad apie aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojo 2024 m. liepos 25 d. Todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymą pasibaigė tik 2024 m. spalio 25 d. ir pareiškėjas kreipėsi laiku, nepraleidęs įstatyme nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
19.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie aplinkybes buvo žinoma jau 2024 m. gegužės 22 d., kai buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis, todėl trijų mėnesių terminas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 22 d. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Nors pareiškėjas žinojo apie dubliuojamas sumas, jis gavo ieškovės žodinį pažadą nereikalauti visos sutartyje numatytos sumos, todėl siekė užbaigti teisminį ginčą ir nesikreipė dėl prieštaravimų.
19.3. Pareiškėjas pagrįstai pasitikėjo ieškovės sąžiningumu, nes tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, jis tikėjo, kad ieškovė nesieks nepagrįsto praturtėjimo. Be to, pareiškėjas, būdamas neprofesionalus teisininkas, negalėjo tikėtis, kad ieškovė, nors ir įrašius dubliuojančią sumą į taikos sutartį, kreipsis dėl tos pačios sumos išieškojimo dar kartą.
19.4. Pareiškėjas mano, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių turi būti atnaujintas procesas, yra ne tai, jog teismas patvirtino taikos sutartyje numatytą besidubliuojantį reikalavimą, bet tai, kad ieškovė pradėjo papildomą išieškojimą dėl tos pačios sumos. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie galimybę ar ketinimus išieškoti besidubliuojantį reikalavimą, todėl šios aplinkybės tapo žinomos tik 2024 m. liepos 25 d., kai ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vadinasi, pareiškėjas objektyviai negalėjo sužinoti apie šias aplinkybes anksčiau.
19.5. Teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nors pareiškėjas neginčijo nenaudingų sutarties sąlygų, nesuprato jų pasekmių, taikos sutartis suteikė ieškovei galimybę nepagrįstai praturtėti. Pareiškėjas klaidingai įvertino teisių ir pareigų apimtį.
19.6. Pareiškėjas neginčijo taikos sutarties sąlygų dėl tarpusavio pasitikėjimo, nes ieškovė žodžiu patikino, kad nereikalaus papildomo išieškojimo, tačiau vėliau paaiškėjo, jog ieškovė pradėjo papildomą išieškojimą dėl tos pačios sumos. Pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nesąžiningų taikos sutarties sąlygų tik po to, kai ieškovė pradėjo papildomą išieškojimą.
19.7. Nors šalių teisė sudaryti taikos sutartį yra grindžiama dispozityvumo principu, teismas turi teisę netvirtinti sutarties, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, kaip ir šiuo atveju, kai taikos sutartis leido ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta taikos sutartis, kuri sukūrė galimybę išieškoti tas pačias sumas pagal du vykdomuosius raštus, prieštarauja tiek imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tiek viešajam interesui, nes tai gali sukurti galimybę nesąžiningai praturtėti.
19.8. Pareiškėjo teigimu, teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XX skyriaus nuostatoms, draudžiančioms nepagrįstą praturtėjimą, nes ieškovei sudaryta galimybė gauti dvigubą išieškojimą dėl tos pačios sumos. CK 6.228 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar jos sąlygos, jei sudarymo metu ji nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šiuo atveju taikos sutartį parengė ieškovės atstovas, todėl atsakomybė už sutartimi iškreiptą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat už sutarties prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai tenka ieškovei.
19.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo teisinę galią, todėl jai taikomos tos pačios taisyklės dėl galiojimo, vykdymo, keitimo ar ginčijimo. Tačiau, kaip ir bet kokios kitos sutarties atveju, ir teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nuginčyta ar pakeista, ypač kai išryškėja esminės aplinkybės, leidžiančios abejoti jos teisėtumu.
19.10. Kadangi šiuo atveju taikos sutartis buvo patvirtinta teismo, jos ginčijimas galimas tik teismo tvarka. Jei yra praleisti apskundimo terminai, vienintelė įstatyme numatyta priemonė sutarties teisėtumui peržiūrėti – proceso atnaujinimas pagal CPK XVIII skyriaus nuostatas ir CPK 366 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė teisinė priemonė, leidžianti iš esmės peržiūrėti taikos sutarties sąlygas, įvertinti jų atitikimą imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai bei užkirsti kelią nepagrįstam ieškovės praturtėjimui.
Atsiliepimas
20. Ieškovė UAB „Svaitina“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
20.1. Nesutinka su trečiojo asmens nuomone, kad terminas prašymui atnaujinti procesą turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 25 d. (prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo), o ne nuo 2024 m. gegužės 22 d. (taikos sutarties patvirtinimo). Pareiškėjas turėjo galimybę ir teisę teikti pastabas dėl taikos sutarties iki jos patvirtinimo, taip pat įtraukti interesus atitinkančias sąlygas ir numatyti priverstinio išieškojimo pradžią, jei taikos sutartis nebus įvykdyta laiku. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes prašymas buvo pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, kuris pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po taikos sutarties pasirašymo 2024 m. gegužės 22 d.
Šalies argumentai
20.2. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad, patvirtinus taikos sutartį, ji nepagrįstai praturtėjo, gavusi dvigubai daugiau nei jai priklauso. Ieškovė taip pat nepritaria apelianto pozicijai, kad, parengus taikos sutartį, visa atsakomybė už šalių interesų pusiausvyros pažeidimus ir galimą prieštaravimą teisės normoms tenka ieškovei. Šie teiginiai yra nepagrįsti, nes taikos sutarties projektą parengė atsakovės atstovas, o ieškovė atliko tik minimalias korekcijas, kurios nepakeitė esminių sutarties sąlygų. Be to, trečiasis asmuo iki sutarties pasirašymo turėjo teisę teikti pastabas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pasirašydamas taikos sutartį pareiškėjas pripažino jos sąlygas, įskaitant ir dėl sumų, kurios vėliau buvo nurodomos kaip besidubliuojančios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė mano, kad jos veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, o taikos sutarties sudarymas atitiko šalių susitarimą, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.
20.3. Kasacinio teismo praktikoje išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, tarp kurių viena svarbiausių – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Taikant šį institutą būtina nustatyti visas kasacinio teismo išvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į 352 006,25 Eur sumą (įskaitant tariamai dubliuojamą sumą) pagrįsta teismo patvirtinta taikos sutartimi, dėl kurios trečiasis asmuo galėjo teikti pastabas nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. (sutarties patvirtinimo). Taikos sutartis buvo patvirtinta teismo, pareiškėjas, pasirašydamas ją, pripažino visus įsipareigojimus, o teismas nenustatė klaidų, susijusių su nepagrįstu praturtėjimu. Todėl teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.
20.4. Be to, Kauno apygardos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi įvertino trečiojo asmens nesutikimo su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nurodytas aplinkybes ir pateiktus motyvus bei teismo posėdyje dalyvavusio trečiojo asmens paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo I. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, kuri motyvuojama tuo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą (ne) praleidimo
24. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir vertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo – bonus pater familias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
25. Pareiškėjas 2024 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, nurodydamas, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2024 m. liepos 25 d. Pareiškėjo vertinimu, trijų mėnesių terminas baigėsi tik 2024 m. spalio 25 d., todėl prašymas pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
26. Iš bylos medžiagos, įskaitant ieškovės 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytinius paaiškinimus (DOK-20864), matyti, kad taikos sutarties derinime aktyviai dalyvavo visos proceso šalys, taip pat ir trečiasis asmuo – pareiškėjas. 2024 m. gegužės 9 d. atsakovės atstovas parengė taikos sutarties projektą, kuriame, pagal atsakovės valią, buvo nustatytos konkrečios finansinės prievolės: 220 000 Eur skola, 80 000 Eur ir 50 000 Eur dydžio baudos bei bylinėjimosi išlaidos. 2024 m. gegužės 15 d. ieškovė persiuntė pakoreguotą projektą visiems proceso dalyviams, įskaitant ir pareiškėją. Nė viena šalis, taip pat ir pareiškėjas, nepateikė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pakoreguoto taikos sutarties projekto. 2024 m. gegužės 22 d. visos šalys elektroniniu parašu pasirašė galutinę taikos sutartį ir pateikė ją teismui patvirtinti.
27. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis apie tariamą suklaidinimą dėl taikos sutarties sąlygų sužinojo tik 2024 m. liepos 25 d., kai ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartis buvo ne tik išsamiai suformuluota ir laisva valia patvirtinta visų ginčo šalių, bet ir sudaryta po aktyvaus sąlygų derinimo, kuriame pareiškėjas dalyvavo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad iki taikos sutarties pasirašymo šalių procesiniuose dokumentuose jau buvo keliami klausimai dėl reikalavimų apimties, galimo reikalavimų pasikartojimo ir teiktos pozicijos dėl jų pagrįstumo. Taigi pareiškėjui buvo žinomi esminiai finansiniai ginčo aspektai, o ginčijamos sąlygos jam objektyviai galėjo būti ir turėjo būti žinomos dar iki sutarties pasirašymo.
28. Pareiškėjas teigia, kad, nors žinojo apie besidubliuojančius reikalavimus, pastabų dėl taikos sutarties neteikė, nes ieškovė žodžiu pasižadėjo nereikalauti visos sutartyje nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis, kaip ir bet koks kitas procesinis susitarimas, turi būti aiškiai apibrėžtas raštu. Visi įsipareigojimai tarp šalių įgyja teisinę reikšmę tik tuomet, kai jie tinkamai įforminti ir patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos jos sąlygos, o papildomi neįforminti žodiniai susitarimai neturi teisinės galios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovė davė pažadą nereikalauti visos sutartyje nurodytos sumos ir jog jis galėtų daryti įtaką pareiškėjo sprendimui sudaryti taikos sutartį. Net jei toks susitarimas tarp šalių būtų buvęs, pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, turėjo pareigą pasirūpinti, kad tokia sąlyga būtų įtraukta į taikos sutartį arba nesutikti pasirašyti taikos sutarties nepriimtinų sąlygų. Pareiškėjas, neįvykdęs tokios pareigos, prisiėmė riziką dėl galimo susitarimo nevykdymo ir tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio prasme.
29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 22 d., kai buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2024 m. spalio 24 d. pareiškėjo pateiktas prašymas yra pateiktas, praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne) buvimo
30. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teigdamas, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, kad ieškovė kreipėsi dėl piniginių lėšų išieškojimo, dėl kurių, jo vertinimu, jau buvo vykdoma priverstinio vykdymo procedūra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
31. Kaip pažymi kasacinis teismas, naujai paaiškėjusi aplinkybė – tai tokia faktinė aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau buvo nežinoma ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bei turėjo esminę reikšmę bylos baigčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, kad nežinojo apie galimą ieškovės ketinimą realiai įgyvendinti visas taikos sutartimi numatytas prievoles, kurios, kaip jis nurodo, iš dalies dubliuojasi. Tačiau ši aplinkybė nėra nauja – ji kilo ne po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet yra tiesioginė taikos sutarties sąlyga, kurios turinys buvo aiškiai apibrėžtas, pareiškėjui žinomas ir jo paties pasirašytas.
32. Tai, kad ieškovė ėmėsi veiksmų įgyvendinti šalių suderintą taikos sutartį (inicijuodama vykdymo procesą dėl visos sutartyje nurodytos sumos išieškojimo), negali būti traktuojama kaip nauja, iki tol nežinoma aplinkybė. Tai – pasekmė, kylanti iš pačios sutarties turinio. Pažymėtina, kad taikos sutartyje nebuvo įtvirtinta sąlyginių atsisakymų nuo tam tikrų reikalavimų įgyvendinimo ar jų dalies. Taigi pareiškėjas, būdamas šalių ginčo derybų dalyviu, objektyviai turėjo ir galėjo žinoti apie taikos sutarties pasekmes.
33. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl to, kaip kita šalis (ieškovė) įgyvendino savo teises pagal taikos sutartį, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Tai yra subjektyvus lūkestis, kuris neturi teisinės reikšmės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Naujai paaiškėjusia aplinkybe nelaikomas ir kitos šalies elgesys po sprendimo priėmimo, jei toks elgesys tik realizuoja anksčiau sudarytą susitarimą ar jau nustatytą teisinę padėtį.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog nurodomos aplinkybės (ieškovės prašymas išduoti papildomą vykdomąjį raštą) būtų turėjusios esminę reikšmę pačios taikos sutarties sudarymui ar jos patvirtinimui. Taikos sutarties sąlygos buvo žinomos ir suprantamos visoms šalims, įskaitant pareiškėją. Jeigu pareiškėjas laikė, kad tam tikros prievolės dubliuojasi, jis turėjo pareigą atitinkamai reaguoti dar iki taikos sutarties sudarymo. To nepadarius, vėlesni veiksmai pagal taikos sutartį negali būti laikomi naujomis, bylos baigčiai lemiamos reikšmės turinčiomis aplinkybėmis.
35. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė neatitinka bent dviejų iš būtinųjų požymių, apibrėžtų kasacinio teismo praktikoje: ji nebuvo nauja (egzistavo ir buvo žinoma taikos sutarties pasirašymo metu) ir neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Todėl nėra pagrindo taikyti proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
36. Pareiškėjas nurodo, kad taikos sutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes suteikė ieškovei galimybę nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nėra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, be to jie yra nepagrįsti.
37. Taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, sutarties turinys buvo žinomas, ją pareiškėjas pasirašė, jokių prieštaravimų dėl sąlygų ar pasekmių nepateikė. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas nesuprato ar negalėjo suprasti taikos sutarties turinio ir galimų jos nevykdymo pasekmių. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, įvertino jos atitiktį imperatyviosioms teisės normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teiginiai dėl tariamo nepagrįsto praturtėjimo grindžiami subjektyviu taikos sutarties pasekmių vertinimu, kuris nėra laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
38. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
39. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.