- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-27-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00101-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas V. P. skundas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. vasario 19 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusias iš eilės dvi transporto priemones neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir netrukdys prieš priešais atvažiuojančiai transporto priemonei. Lenkimo metu, aplenkęs pirmąją transporto priemonę, staiga padidino greitį, tačiau prieš baigdamas manevrą, privertė prieš priešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y., pasitraukti į dešinįjį šoną, kad praleistų lenkiančią transporto priemonę ir išvengtų susidūrimo.
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkintas V. P. skundas. Nutartyje konstatuota, kad nutarimas, kuriuo V. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, nes priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai pritaikius materialines teisės normas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovas advokatas S. Juzukonis skundu prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu.
3.1. Skunde nurodo, kad teismo nustatvtos tariamo V. P. padaryto pažeidimo aplinkybės neparemtos nei byloje esančiais konkrečiais įrodymais, nei šių įrodymų visuma.
3.2. Teigiama, jog atlikdami veiksmus įvykio vietoje, policijos pareigūnai, ne kartą pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukciją (toliau Instrukcija), patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 201l m. liepos mėn. 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673: 25 punktą, kadangi stabdant ginamojo automobilį, specialieji garso signalai nebuvo įjungti, tą byloje patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai; 28 punktą (Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį), kadangi sustabdę pareigūnai šio privalomo reikalavimo neatliko ir tai patvirtino policijos pareigūnai duodami parodymus teisme; 35 punktą (Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti), kadangi surašant administracinio nusižengimo protokolą, policijos automobilyje, to padaryta nebuvo. Tai akivaizdžiai matosi ir girdisi policijos pateiktame vaizdo ir garso įraše; 44 punktą (Atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: nustatyti įvykio liudytojus), kadangi ginamojo automobilyje buvo asmenys, kurie matė įvykį, tačiau policijos pareigūnai nefiksavo jų duomenų, jų neapklausė. Tokie pažeidimai rodo, kad galimą administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, aplaidžiai atliko savo pareigas.
3.3. Atkreipia dėmesį dėl liudytojų parodymų:
3.3.1.paaiškinime Telšių AVPK Kelmės r. PK, liudytojas S. S. teigia: „tuo metu man iš kairės, dideliu greičiu važiuoja AUDI markės automobilis juodos spalvos, valstybinių numerių nemačiau, lenkė mane važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Aš, matydamas, kad AUDI automobilio vairuotojas važiuodamas nesusidurtų su prieš priešais atvažiuojančia transporto priemone, atleidau akseleratorių, truputį pasukau dešiniau arčiau dešinės kelio pusės“. Liudytojas neteigia, kad buvo priverstas „staigiai stabdyti, staigiai keisti judėjimo kryptį ir pan.“ Tai kad liudytojas S. S. nestabdė savo vairuojamo automobilio, staiga nekeitė važiavimo krypties įrodo ir policijos automobilio priekinės vaizdo kameros įrašas nuo 30 iki 45 sekundės. Liudytojo vairuojamo automobilio STOP žibintai nerodė, jog automobilis buvo stabdomas.
3.3.2. paaiškinime Telšių AVPK Kelmės r. PK, liudytojas S. S. teigia: „važiavau link (duomenys neskelbtini) pusės, kai pastebėjau priešais atvažiuojantį automobilį AUDI A6, juodos spalvos, valstybinių numerių nepastebėjau. Pamačiau kaip minėtą transporto priemonę vairuojantis asmuo lenkia link Kelmės važiuojančias transporto priemones, iš jų vieną policijos automobilį, didindamas greitį važiavo priešpriešine eismo juosta, artėjo prie manęs, todėl vengdamas pavojingos situacijos, t. y., kad nesusidurčiau, stabdžiau savo automobilį ir sukau kuo dešinės kelio pusės.“ Liudytojas neteigia staigiai stabdęs, ar staigiai keitęs važiavimo kryptį. Tai, kad S. S. vairuojamas automobilis staigiai keitė vairavimo kryptį, paneigia policijos automobilio priekinės vaizdo kameros įrašas nuo 30 iki 45 sekundės.
3.3.3. Atkreipia dėmesį, kad liudytojų paaiškinimus priėmė ir juos užrašė vyresnysis tyrėjas V. R., kuris pats yra tiriamo įvykio liudytojas. Teisme nurodė, jog įvykio tyrimas atliktas neteisėtai, nes pagal ANK nuostatas įvykyje dalyvavę asmenys patys negali atlikti tyrimo, nes pažeidžiami bylos aplinkybių tyrimo nešališkumo principas. Plius, tas pats pareigūnas V. R., kuris betarpiškai buvo įvykyje, pats vėliau apklausė liudytojus S. S. ir S. S. ir iš esmės surašė tai, ką pats matė, o ne tai, ką ir kaip galėjo papasakoti įvykio liudytojai.
3.3.4. Policijos vyriausiojo tyrėjo A. B. surašytame tarnybiniame pranešime remiamasi ne faktais, o subjektyviais pastebėjimais ir iš vedžiojimais, tokiais kaip: „didelis išmestų dūmų kiekis, kas būtų jei būtų susidūrę, manau, kad tik SUBARU vairuotojo dėka, išgąsdindamas FIAT vairuotoją (pastarasis savo parodymuose, net neužsimena apie tai), kad pažeidimas pavojingas parodo statistika. Mano, jog teismas negali priimti tokių parodymų, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą. Policijos pareigūnų V. R., ir A. V. tarnybiniai pranešimai kartoja vienas kitą ir neatspindi tikrųjų įvykio aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
3.3.5. Pirmosios instancijos teismas, atmetė liudytojų N. P. ir G. D. parodymus, neva, jie gali būti suinteresuoti, kad V. P. išvengtų administracinės atsakomybės. Pažymi, jog visi proceso dalyviai yra suinteresuoti, tačiau teismas turi konkrečiai nurodyti, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus ne, pvz., dėl liudytojo G. D. iš dalies pasisako (dėl vaikiškos kėdutės padėties, kuri atstovo nuomone, jokios įrodomosios reikšmės neturi), tačiau dėl N. P. nieko, tačiau remiasi išimtinai liudytojais — policijos pareigūnais, kurie net nefiksavo, kad buvo liudytojai ir net nesiėmė priemonių jiems nustatyti.
3.4. Skunde nurodoma, kad tam, kad vairuotojo veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnį, vairuotojas privalo padaryti kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, o taip pat aktyviais veiksmais, šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir rodyti aiškų visuomenės negerbimą. Nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei bylą nagrinėjant teisme, tai nebuvo tiriama ir tokių faktų byloje nenustatyta.
3.5. Pažymi, kad ginamasis yra kaltinamas pažeidęs du KET punktus: KET 9 punktą ir 136.3 punktą. Darytina išvada, kad ginamasis jeigu ir pažeidė, tai tik vieną KET punktą. Jei šis KET pažeidimas ir buvo padarytas, tai gali būti taikomas tik ANK 417 straipsnis.
Atsiliepimas
4. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir nutartį palikti galioti, nes ji priimta objektyvi, teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria paliktas nutarimas, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad V. P. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia medžiaga: paties pažeidėjo paaiškinimais ir Institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, vaizdo įrašu. Apylinkės teismas nutartyje išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, įvertino pažeidėjo parodymus kitų įrodymų kontekste. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismas neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
11. Pažymėtina, kad V. P., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 9 punkte ir 136.3 punkte numatytų reikalavimų.
12. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, esančios pareigūnų tarnybinio automobilio viduje, 2020 m. vasario 19 d. 14:26:12 policijos automobiliu važiuoja trys pareigūnai, stebėdamiesi juos lenkiančiu Audi markės juodos spalvos automobiliu, ir ties 14:26:37 pareigūnams galimai pamačius tolimesnį vairuotoją manevrą, jų nuostaba dar suintensyvėja ir nusprendžiama juos lenkusį automobilį stabdyti. 14:26:54 įjungiamos sirenos, po ko, policijos automobilis sustoja ir iš jo išlipa du policijos pareigūnai. Paskui, pareigūnai grįžta administracinio nusižengimo protokolo surašymui ir matyti, kad V. P. aiškina, kad jis tikrai matė, jog spės tinkamai užbaigti lenkimą. Pripažino, kad paspaudė, siekdamas netrukdyti kitiems. Ties 14:35:01 matyti, kaip vairuotojo kėdėje sėdintis pareigūnas kalbasi su šalia sėdinčiu kolega, kad reikia informuoti apie sustabdytą automobilį ir paima automobilinę raciją ir girdėti kaip praneša apie tikrinamus automobilio valstybinius numerius. Pareigūnų automobilyje sėdinčio V. P. kairės pusės viršuje yra trikampio formos įspėjamasis ženklas (lipdukas) apie vaizdo įrašo darymą automobilyje, taip pat ir ant durų. Apie tai, kad buvo daromas vaizdo įrašas V. P. suprato, kadangi klausė pareigūno kaip būtų galima peržiūrėti vaizdo įrašą. V. P. reiškia nepasitenkinimą pareigūnui ir sako, kad skųs tokį sprendimą. Šie duomenys paneigia skundo argumentus dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.
13. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo medžiagos, filmuojančios išorę, 2020 m. vasario 19 d. 14:26:33 pareigūnų automobilį lenkia juodos spalvos Audi markės automobilis, tačiau negrįžta į savo eismo juostą, o važiuoja toliau ir lenkia dar vieną automobilį, tuo pat metu jam prieš priešais atvažiuoja kitas automobilis ir Audi markės automobilis staiga grįžta į savo eismo juostą.
14. Skunde atstovas pavojingos situacijos nebuvimą grindžia tuo, kad nei vienas iš liudytojų nei S. S. nei S. S. nenurodė, kad buvo priversti staigiai stabdyti, staigiai keisti judėjimo kryptį ir pan., tačiau negalima sutikti su tokiu liudytojų paaiškinimų interpretavimu, kadangi vaizdo medžiagoje užfiksuoti pavojingi V. P. veiksmai, o tai, kad juos liudytojai apibūdino ne ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardintais veiksmais, V. P. veiksmų pavojingumo nešalina (liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobiliai nesusidurtų, atleido greičio akseleratorių ir pasuko labiau į dešinę; liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nebūtų eismo įvykio, pristabdė savo automobilį ir pasuko dešiniau į kelkraštį, praleisti atvažiuojančią AUDI, nes buvo pavojinga situacija).
15. Apeliantas, ginčydamas veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad dėl jo lenkimo, kiti automobiliai neturėjo staiga stabdyti ar keisti važiavimo krypties, t. y., nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie jo veiksmai gali būti kvalifikuojami tik nebent pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 420 straipsnį. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka.
16. Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios prieš priešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.
17. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jame užfiksuoti pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – lenkė priekyje važiavusias iš eilės dvi transporto priemones, lenkimo metu, aplenkęs pirmąją transporto priemonę, staiga padidino greitį, be to, prieš baigdamas manevrą, privertė prieš priešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją pasitraukti į dešinįjį šoną, kad praleistų lenkiančią transporto priemonę ir išvengtų susidūrimo. Akivaizdu, jog tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo pavojingo vairavimo ir visiškai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalies, o ne ANK 417 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl nėra jokio pagrindo juos perkvalifikuoti. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad V. P. KET pažeidimo esmė buvo ne draudimo lenkti įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, bet pavojingos situacijos sukėlimas, kuris atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. V. P. paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę, be to, jo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl V. P. kaltei pagrįsti įrodymų pakankamumo ir jo kaltės tinkamo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, neturi teisinio pagrindo.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
20. Atsižvelgiant į padarytą išvadą dėl tinkamo V. P. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinio skundo netenkinti.
Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.