Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. V., J. V., D. K., E. V., D. V., S. V., institucija teikianti išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė pareiškimą palaikė iš dalies, nurodė, kad pareiškimas teismui parengtas pagal 2019 m. liepos 11 d. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, šiuo metu pagal gautą ekspertizės išvadą matyti, kad O. V. pripažintina neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl prašo O. V. pripažinti neveiksnia visose prašomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėja paaiškino, kad motina daugiau nei prieš aštuonerius metus ilgą laiką gulėjo psichiatrijos ligoninėje, jai buvo diagnozuota šizofrenija, nuo to laiko motina nieko nesidomi, nieko nenori, pati nieko nedaro. Motina gyvena kartu su ja ir jos mažamečiu vaiku, dienomis pastoviai guli lovoje arba sėdi prie lango, iš namų niekur neina, jokia veikla neužsiima, bendrauja mažai, pati savimi nesirūpina, jai reikalinga paduoti pavalgyti, vaistus, nuprausti, sušukuoti, sutvarkyti jos buitį, ji nesupranta koks yra metų laikas, kaip reikia rengtis atitinkamu sezonu, nespėja laiku nueiti į tualetą, ne visada pasako, jog kur nors skauda, nesupranta pinigų bei dokumentų reikšmės, jog reikia gerti vaistus, mokėti mokesčius, nueiti pas gydytoją ir yra visiškai priklausoma nuo jos. Mama pažįsta savo vaikus, tačiau nenori svetimų žmonių, jų atžvilgiu elgiasi agresyviai, be priežasties aprėkia. Motina gauna netekto darbingumo bei našlių pensijas, turi nekilnojamojo turto, motinos pinigais disponuoja ji, taip pat ji tvarko ir prižiūri motinos namą, moka mokesčius už žemę. Broliai ir seserys turi sukūrę savo šeimas ir galimybių prižiūrėti motinos neturi, ji niekur nedirba ir gali tinkamai pasirūpinti mama bei sutinka būti mamos globėja ir jos turto administratore.

Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, O. V. ir jos atstovas advokatas Vytas Kantaravičius teismo posėdyje parodė, jog sutinka, kad O. V. būtų pripažinta neveiksnia visose prašomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta R. V.. O. V. teismo posėdyje nurodė savo vardą, pavardę, tačiau negalėjo pasakyti savo gimimo datos, kokia savaitės diena, mėnuo, nurodė, jog dabar 2000 metai. Paaiškino, kad veiksnus asmuo yra asmuo, kuris gali dirbti, neveiksnus asmuo – asmuo, kuris dirbti negali, nori, kad ją globotų dukra. Ji sveikatos problemų neturi, nieko neserga, pas gydytojus nevaikšto, vaistų nevartoja, jai niekuomet niekas neskauda, tik kartais nespėja laiku nueiti į tualetą. Turi šešis vaikus, du sūnus ir keturias dukras, gyvena pas dukrą ir anūką, dienomis nieko nedaro, guli lovoje arba sėdi prie lango ir žiūri, kur žiūri paaiškinti negali. Pati nesitvarko, prausiasi mažai, valgyti nedaro, nes nenori, jai viską padaro dukra R. V., kuri ją rūpinasi. Jai dukra nesirūpintų pas gydytoją neitų, maisto nebūtų, nes jai nereikia, nenori užsiimti jokia veikla, dirbti, kodėl nežino, nesugebėtų prižiūrėti kito asmens, nemoka skaityti. Kas yra pinigai, sąskaita, lizingas, kreditas, turtas, paveldėjimas, testamentas, dovanojimas, įmonė, bendrovė, santuoka paaiškinti negali, nes nesupranta. Su dukra R. V. sutaria gerai, nori, kad ir toliau ši dukra jai padėtų.

Suinteresuoti asmenys J. V., D. K., E. V., D. V., S. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad sutinka, jog R. V. taptų motinos O. V. globėja (e. b. l. 2 t., b. l. 132-136).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė V. J. nurodė, kad O. V. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, jai reikalinga pastovi kito asmens slauga ir globa, todėl neprieštarauja, kad O. V. būtų pripažinti neveiksnia visose prašomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl sveikatos būklės O. V. negali savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių ir teisėtų interesų, negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, todėl jai turi būti nustatyta globa. O. V. prižiūri dukra R. V., kuri deramai užtikrina motinos teisių ir interesų apsaugą, jos moralinės ir dorovinės savybės, sveikatos būklė leidžia globoti motiną, todėl rekomenduoja O. V. globėja ir turto administratore paskirti R. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais bei asmens sveikatos istorijomis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo O. V. yra neįgali, įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą, jai 1996 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, nuo 2003 m. jaučia baimę, girdi balsus, nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 22 d. gydėsi viešosios įstaigos Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, ūmios psichozės epizodas. O. V. dėl diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. nustatytas 80 procentų netektas darbingumas bei neterminuotai specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. 1 t., b. l. 106-167). Pareiškėja, gavusi Vilkaviškio socialinės pagalbos socialinės darbuotojos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti O. V. neveiksnia bei ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ir nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 473 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) pripažinimo pagrindas yra medicininis kriterijus, t. y. asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtina asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis (teisinis) kriterijus, t. y. psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti O. V. neveiksnia bei ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse teismui parengtas pagal 2019 m. liepos 11 d. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, prašo O. V. pripažinti neveiksnia visose prašomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, O. V. teismo posėdyje elgėsi ramiai, į užduodamas klausimus atsakinėjo lėtai, dažniausiai vienu žodžiu, neinformatyviai, nurodė savo vardą, pavardę, tačiau nežinojo savo gimimo datos, nurodė, kad šiuo metu yra 2000 metai, atvyko į teismą, jog būtų paskirtas globėjas, kuris ja rūpinsis. Aiškino, kad dienomis guli lovoje ir žiūri pro langą, neturi jokių sveikatos problemų, nesilanko pas gydytoją, negeria vaistų, nesitvarko, prausiasi mažai, valgyti nedaro, nes jai nereikia, neužsiima jokia veikla, nieko nenori daryti, nori, kad ją globotų dukra.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti O. V. psichinę būseną, buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, gauta išvada, kad O. V. serga psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija – dėl ko ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, bei neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių (e. b. 2 t., b. l. 36-41). Ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių. Be to, tai, kad O. V. dėl teismo psichiatrijos ekspertizės metu patvirtinto psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad O. V. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, jai reikalinga pastovi kito asmens slauga ir globa, ji dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo posėdyje O. V. dukra R. V. parodė, kad motina dėl ligos nieko nesidomi, nieko nenori, nieko nedaro, pastoviai guli lovoje arba sėdi prie lango, savimi nesirūpina, jai reikia nupirkti maisto, paduoti valgyti, vaistus, nuvesti pas gydytoją, pasirūpinti jos higieną bei buitimi, tinkamai aprengti, nes motina nesupranta metų laikų, pinigų bei dokumentų reikšmės, jog reikia gerti vaistus, daryti valgyti, motina yra visiškai priklausoma nuo jos ir ja nesirūpinant visą laiką pragulėtų lovoje. Gydytojas psichiatras G. A. parodė, kad O. V. gydoma vaistais, jog nesivystytų ūmių būsenų, jai kažkiek yra išlikęs suvokimas, tačiau išnykęs interesas gyventi, savimi rūpintis, save apsitarnauti, dėl progresuojančios ligos, psichinės būsenos O. V. nesupranta savo veiksmų, nesugebėtų savimi pasirūpinti visose ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pati O. V. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pastoviai guli lovoje arba žiūri pro langą, nes ji nieko nenori daryti, nurodė, kad ji niekuo neserga, pas gydytojus nevaikšto, vaistų negeria, nesitvarko, valgyti nedaro, prausiasi mažai, nes jai nereikia. Paaiškinti, kas yra pinigai, sąskaita, lizingas, kreditas, turtas, paveldėjimas, testamentas, dovanojimas, įmonė, bendrovė, santuoka negali, nes nesupranta. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos 2019 m. liepos 11 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, jog O. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai ir kt. srityje, dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, darbo teisinių santykių srityje, nes vertinimo metu nesuprato klausimų reikšmės apie lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai, kreditų ir kitų finansinių operacijų sąvokas ir procesus, nesuprato pateikiamos informacijos, susijusios su ūkine komercine veikla, dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus negali sudaryti darbo sutarčių, atitinkančių jos galimybes ir poreikius, jai pačiai reikalinga pagalba visose srityse, todėl ji negali būti kitų asmenų globėja (e. b. 1 t., b. l. 27-28). Nors šioje išvadoje nurodyta, kad O. V. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi kito asmens pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais, naudojant, valdant ir disponuojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių srityse, tačiau teismas įvertinęs tai, kad išvadoje O. V. gebėjimus vertino specialių žinių neturinti specialistė, daugiau nei prieš metus laiko, be to, teismo posėdyje gydytojas psichiatras nurodė, kad O. V. liga laikui bėgant progresuoja bei priešingai nei nurodyta socialinės darbuotojos išvadoje, atliekant ekspertizę O. V. buvo abejinga aplinkai, skundėsi blogumu, įvardinti bei paaiškinti savo skundų neįstengė, nurodė, kad galva tuščia, minčių neturi, nedomina aplinka, nori tik gulėti, laike ir vietoje dezinformuota, savyje nepilnai – negali pasakyti kiek jai metų, aiškina, kad nemoka skaičiuoti, nenurodo, kokie metų laikai, negali pasakyti, kokie yra mokesčiai, nežino kokia valiuta Lietuvoje, pinigų nominalų, jų neišvardina, nežino, kas yra kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, testamentas, neturi orientacijos sveikatos priežiūros srityje, prarasti įgūdžiai savitvarkos srityje, teismo posėdyje nurodė, jog skaityti nemoka, pati perskaityti priesaikos teksto negalėjo, pinigų, dokumentų, turto, paveldėjimo, testamento sąvokų nepaaiškino, nurodė, kad jų nesupranta, aiškino, kad pati maisto nepirktų, nes jai nereikia, sveikatos problemų neturi, pas gydytoją nesilanko, vaistų negeria, niekada nieko neskauda, šia, kitai bylos medžiagai prieštaraujančia išvados dalimi, nesiremia.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, aukščiau aptartus pareiškėjos, suinteresuoto asmens O. V. paaiškinimus, gydytojo psichiatro parodymus, pripažintina, kad O. V. psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija – apriboja jos galimybę savarankiškai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, ji negali priimti sprendimų turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse ir už juos atsakyti, t. y. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgydama ir realizuodama savo civilines teises ir pareigas, todėl vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi O. V. pripažintina neveiksnia visose prašomose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros – srityse (CPK 468 straipsnio 1 dalis, 473 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo pripažinti O. V. neveiksnią ir šeimos santykių srityje, asmens gebėjimu būti globėju bei darbo teisinių santykių srityje. Pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatas neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką ar rinkimų teisė. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima (kraštutinė priemonė), todėl sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančiomis priemonėmis (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių santykių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Bylos medžiaga nustatyta, kad O. V. psichikos sutrikimas egzistuoja jau apie dvylika metų, dėl kurio ji yra nedarbinga, netektas darbingumas sudaro 80 procentų, jai nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis, jos sveikatos būklė negerėja, ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neplanuoja kurti šeimos ar susilaukti, įsivaikinti bei globoti, dėl nustatyto nedarbingumo ji negali pradėti dirbti, ji nesiekia užsiimti jokia individualia veikla, iš esmės ji dėl psichinės sveikatos sutrikimo, negebėjimo komunikuoti (kalba pavieniais žodžiais, neskaito, sunkiai rašo) net negali lygiaverčiai dalyvauti jokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad jos motina dėl sveikatos būklės nieko nedaro, pastoviai guli lovoje ar sėdi prie lango, pati jokių sprendimų nepriima, nesugebėtų globoti ar dirbti. Be to, asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad O. V. asmeninių neturtinių santykių sritys, kaip šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus bei darbo teisinių santykių sritis yra neaktualios, nepripažinus jos neveiksnia šiose srityse nekils nei jai, nei kitiems asmenims jokių pavojų, o riboti O. V. veiksnumą šeimos santykių srityje prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Nurodytų motyvų pagrindu, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, pareiškėjos prašymas pripažinti O. V. neveiksnia neturtinių santykių srityse – šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje – atmestina.

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. V. dėl psichikos sutrikimo negali pati savimi pasirūpinti, įgyvendinti, apginti, apsaugoti savo teisių ir interesų, nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, todėl jai nustatytina globa ir paskirtinas globėjas (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rekomenduoja O. V. globėja skirti jos dukrą R. V.. Sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad O. V. gyvena kartu su dukra R. V., kuri prižiūri motiną, ja rūpinasi bei jai padeda. R. V. nedirba, yra sveika, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, raštu išreiškė sutikimą būti motinos globėja (e. b. 1 t., b. l. 60, 2 t., b. l. 69-72, 128, 131). Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad R. V. gerai atlieka globėjos pareigas, su ja O. V. jaučiasi gerai, santykiai tarp mamos ir dukros yra šilti, R. V. moralinės ir dorovinės savybės, sveikatos būklė leidžia globoti motiną ir ji deramai užtikrina motinos teisių ir interesų apsaugą. O. V. bei jos interesus atstovaujantis advokatas sutiko, kad R. V. būtų paskirta O. V. globėja. Pareiškėja patvirtino, kad sutinka būti mamos globėja, tam neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. V. pagal savo moralines savybes, sveikatos būklę, santykius su motina turi galimybę tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas. Tuo pagrindu, siekiant apsaugoti neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintinos O. V. teises ir interesus, įvertinus tai, kad O. V. išankstinių nurodymų nėra pateikusi (e. b. 1 t., b. l. 103), kitų artimųjų, giminaičių, pageidaujančių ir (ar) sutinkančių tapti O. V. globėjais, nėra, jos globėja skirtina R. V. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 3.245 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. V. mokamos netekto darbingumo ir našlių pensijos (e. b. 1 t., b. l. 17-18), jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, malkinė, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., b. l. 63-67), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl skirtinas O. V. turto administratorius (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodė, kad motinai priklausantį namą prižiūri ir tvarko, mokesčius už gyvenamąjį namą bei žemės sklypus moka ji. O. V., jos interesus atstovaujantis advokatas, kiti suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad pareiškėja būtų paskirta O. V. turto administratore. Institucijos teikiančios išvadą atstovė rekomenduoja pareiškėją skirti O. V. turto administratore. Esant nurodytoms aplinkybėms, O. V. turto administratore skirtina pareiškėja R. V. (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Teismo paskirtai globėjai ir turto administratorei R. V. išaiškintinos jos teisės ir pareigos: 1) įgyvendinti ir ginti tam tikroje srityje neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 Eur sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo psichiatrijos ekspertizės apmokėjimu ir procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ir 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 468, 507 ir 508 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Nustatyti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šiame sprendime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.