- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-2129-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00482-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-686-418/2016 pagal suinteresuoto asmens antstolės J. J. prašymą dėl leidimo tęsti pradėtą turto realizavimo procedūrą S. S. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi priimtas pareiškėjos S. S. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolės J. J. kontora, AB DNB bankas, UAB „Druskininkų butų ūkis“, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, antstolės A. M. kontora, UAB „Litesko“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Snoras“ bankroto administratorius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“.Suinteresuotas asmuo antstolė J. J. pateikė prašymą leisti tęsti pradėtą turto realizavimo procedūrą. Prašyme nurodė, kad antstolės kontoroje 2016 m. birželio 29 d. gauta Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-686-418/2016, kuria priimtas pareiškėjos S. S. prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/16/00277 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-557 dėl 30 271,53 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo AB DNB bankas naudai. 2016 m. birželio 29 d. registrų centras informavo antstolę, kad 2016 m. birželio 29 d. baigėsi antrosios varžytinės Nr. 122747 dėl pareiškėjai priklausančio dviejų kambarių 39,34 m2 bendro ploto buto, su bendrojo naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytines laimėjęs dalyvis pasiūlė 10 711 Eur kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi leido antstolei J. J. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka baigti pradėtas pareiškėjos S. S. turto – 39,34 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto, su 4,98 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūras. Teismas nurodė, kad klausimo nagrinėjimo metu S. S. bankroto byla teismo nutartimi dar nebuvo iškelta, todėl teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, įkeisto turto pardavimas antstolio vėl turtėtų būti organizuojamas iš naujo. Dėl to teismas sprendė, kad atsisakymas leisti antstoliui pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.Teismas taip pat nurodė, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto išieškotojo AB DNB banko naudai, kuris neprieštaravo, kad skolininkui priklausantis turtas būtų parduotas iš varžytinių. Teismas pažymėjo, kad skola kreditoriui sudaro 30 271,53 Eur, o butas parduotas už 10 711 Eur sumą, todėl kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkės turtą, galimybių pretenduoti neturi. Teismas sprendė, jog skolininkei bankroto byla nėra iškelta, bankroto administratorius nepaskirtas, todėl gautas lėšas pervesti į teismo depozitinę sąskaitą yra netikslinga, kadangi jeigu būtų iškelta bankroto byla ir leista užbaigti su varžytinėmis susijusius vykdymo veiksmus visą darbą, susijusį su įkeisto turto pardavimu, jau bus atlikęs antstolis, dėl ko nėra pagrindo nei vilkinti lėšų perdavimą hipotekos kreditoriui, nei iš gautų lėšų skirti bankroto administratoriui atlygį už bankroto proceso vykdymą, nes įkeistas turtas buvo realizuotas ne bankroto procese ir ne bankroto administratoriaus veiksmais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo pareigą išklausyti tiek kreditorių, tiek ir fizinio asmens nuomones, kadangi pareiškėja nėra teikusi jokių paaiškinimų teismui dėl antstolės pateikto prašymo. Byloje nėra duomenų, kad ir kreditoriai būtų teikę kokius nors paaiškinimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, kadangi pareiškėja nesutinka su antstolės prašymu leisti toliau tęsti vykdymo veiksmus.Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškina FABĮ 20 straipsnio 1 dalį, kadangi antstolei leido atlikti daugiau veiksmų nei numato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad antstolei leidžia paskirstyti varžytinėse gautas lėšas įstatymo nustatyta vykdymo proceso tvarka, neteisingai aiškino minėtą įstatymo nuostatą, kadangi joje įtvirtina, jog gauta už varžytinėse parduotą turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą, o ne paskirstoma CPK nustatyta tvarka. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo jo netenkinti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamais šiais argumentais:Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo vilkinti lėšų, gautų už hipoteka įkeisto turto pardavimą, pervedimą bendrovei. Lėšos už parduotą hipoteka įkeista turtą yra iš esmės vienintelis šaltinis, galintis patenkinti bent dalį hipotekos kreditoriaus reikalavimo, tuo tarpu pagrindo spręsti, jog bankroto proceso metu turtas galėtų būti parduotas brangiau, nėra. Priešingu atveju, neleidus antstolei tęsti įkeisto turto realizavimo, o pardavinėjant jį bankroto proceso metu, būtų patirtos papildomos bankroto administravimo išlaidos, susijusios su turto pardavimu.Nors pareiškėja nurodo, kad nesutinka su leidimu antstolei tęsti įkeisto turto realizavimą, tačiau jokių nesutikimo argumentų nėra nurodžiusi. Pačiai bendrovei nutartis dėl antstolei suteikto leidimo įteikta tik 2016 m. liepos 15 d, todėl apie priimamą teismo sprendimo tuo metu dar nebuvo žinoma, tačiau teiktu atsiliepimu bendrovė patvirtino, kad neprieštarauja, jog antstolė pabaigtų turto realizavimo procedūras, dėl to skundžiama nutartis nepažeidžia bendrovės, kaip hipotekos kreditoriaus interesų. Kadangi kiti kreditoriai nepretenduoja į lėšas, gautas už hipoteka įkeisto turto pardavimą, todėl kitų kreditorių pozicija dėl įkeisto turto pardavimo nėra reikšminga. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo jį atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėja nepateikė skundžiamos nutarties gavimo faktą patvirtinančių duomenų, taip pat neprašę atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti.Nors pareiškėja ir kiti kreditoriai neišreiškė savo nuomonės dėl antstolės pateikto prašymo, tačiau nutartis atitinka CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi atsisakius iškelti pareiškėjai bankroto procedūra, įkeisto turto pardavimas turėtų būti vykdomas iš naujo, iškiltų būtinybė iš lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą, papildomai atlyginti bankroto administravimo išlaidas, o be to tokia situacija atitinka vieną iš Fizinio asmens bankroto instituto keliamų tikslų – veiksmingą kreditorių interesų patenkinimą. BAFĮ 20 straipsnio nuostata dėl lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą taikoma tik po , kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o iki jos įsiteisėjimo lėšos, kurias antstolis gavo vykdymo veiksmų procedūrų metu išieškant skolas, turėtų būti paskirstomos CPK nustatyta tvarka. Atsiliepimu į pareiškėjos skundą suinteresuotas asmuo antstolė J. J. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turi diskrecijos teisę spręsti duoti ar neduoti leidimą antstoliui tęsti pradėtą turto realizavimo procedūrą, tuo tarpu šiuo atveju buvo abi sąlygos leidimui duoti: vykdomoji byla vykdoma nuo 2016 m. kovo 4 d., turto varžytinės buvo paskelbtos 2016 m. gegužės 30 d. 11:42:04 ir baigėsi 2016 m. birželio 29 d. 12:06:57, teismo nutartis dėl turto realizavimo veiksmų sustabdymo gauta tą pačią dieną kaip ir baigėsi varžytinės – 2016 m. birželio 29 d., o teismo posėdis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo numatytas tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nustatytu atveju teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka. Dėl to pareiškėjos teiginys, kad teismas antstoliui leido atlikti daugiau veiksmų, nei yra leidžiama pagal įstatymą, yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šios apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolei leista užbaigti pradėtas pareiškėjos turto realizavimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje 2016 m. birželio 29 d. gauta Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis, kuria priimtas pareiškėjos S. S. prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/16/00277 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-557 dėl 30 271,53 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, AB DNB banko naudai. 2016 m. birželio 29 d. registrų centras informavo antstolę, kad 2016 m. birželio 29 d. baigėsi antrosios varžytinės Nr. 122747 dėl pareiškėjai priklausančio turto pardavimo, kuris parduotas už 10 711,00 Eur. Antstolė J. J. 2016 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo užbaigti pradėtą pareiškėjos S. S. turto realizavimo procedūrą, kuris Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo patenkintas. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, leisdamas antstolei tęsti pradėtus turto realizavimo veiksmus, neišklausė nei kreditorių, nei bankrutuojančio fizinio asmens nuomonės, taip pažeisdamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, be to, pirmosios instancijos teismas, leisdamas gautas pinigines lėšas antstolei paskirstyti įstatymo nustatyta vykdymo proceso tvarka, neteisingai aiškino FABĮ 20 straipsnio 1 dalį, kadangi gauta suma už parduotą varžytinėse turtą turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą.Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.Įstatymo normoje nėra konkrečiai įvardinti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti priimamas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas. Teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti priklauso teismo diskrecijai. Tačiau teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, privalo atsižvelgti į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas-užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. Taigi sprendimas leisti užbaigti vykdymo veiksmus ar ne, priklauso nuo konkrečioje situacijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių.Iš pateiktos apeliacinės instancijos teismui bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą dėl leidimo tęsti pradėtą apeliantės turto realizavimo procedūrą, sekančią dieną, t. y. 2015 m. liepos 8 d., jos prašymą patenkino, todėl akivaizdu, jog teismas priėmė skundžiamą teismo procesinį sprendimą neišklausęs nei kreditorių, nei bankrutuojančio fizinio asmens nuomonės dėl pareikšto prašymo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek atskiruoju skundu, tiek ir atsiliepimais į jį, proceso šalys turėjo visas galimybes pareikšti savo nuomonę dėl iškilusio ginčo. Nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodo, jog nesutinka su antstolės prašymu leisti toliau tęsti vykdymo veiksmus, siekiant realizuoti jai priklausantį nekilnojamą turtą, tačiau jokių nesutikimo argumentų ir motyvų nenurodo. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, formaliai nesilaikė įstatymu įtvirtintos pareigos išklausyti kreditorių ir pareiškėjos nuomones, šiuo konkrečiu atveju niekaip neįtakoja priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad gautas lėšas nėra tikslinga pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, pažymėtina, kad šiuo klausimu teismo išdėstyti motyvai yra pagrįsti ir pakankamai išsamūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iš varžytinių yra parduotas hipoteka įkeistas turtas, kas reiškia, kad FABĮ 27 straipsnio nustatyta tvarka pardavus turtą, iš jo galėtų būti atskaitoma tik suma administravimo išlaidoms apmokėti, o likusi suma pervedama hipotekos kreditoriui. Taigi bet kuriuo atveju, t. y. tiek įkeistą turtą iš varžytinių pardavus FABĮ, tiek CPK nustatyta tvarka, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti jo reikalavimų patenkinimą (FABĮ 27 straipsnio 3 dalis, CPK 754 straipsnio 1 dalis).Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad už parduotą turtą gautų piniginių lėšų nepakanka net hipotekos kreditoriaus reikalavimams pilnai patenkinti, kas reiškia, jog teismui leidus antstoliui gautas lėšas paskirstyti CPK nustatyta tvarka, antstolė visas lėšas, atskaičiusi vykdymo išlaidas, perves hipotekos kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Tuo atveju jeigu nebūtų leista paskirstyti gautų lėšų – jos turėtų būti laikomos depozitinėje sąskaitoje ir iškėlus bankroto bylą – antstolei, vėl gi atskaičius vykdymo išlaidas, likusi suma būtų pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalį iš įkeisto turto yra apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios yra susijusios su įkeisto turto administravimu. Taigi pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administravimo išlaidų apmokėjimo iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų tvarką – nagrinėjamu atveju visos lėšos (išskyrus antstolio vykdymo išlaidas), gautos už varžytinės parduotą turtą turėtų būti pervedamos hipotekos kreditoriui. Taigi bet kuriuo atveju, hipotekos kreditoriui būtų pervedama ta pati piniginių lėšų suma, tuo tarpu piniginių lėšų laikymas depozitinėje sąskaitoje neturėtų jokios teigiamos įtakos fizinio asmens bankroto procesui, tačiau neabejotinai pažeistų hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus – disponuoti atgautomis skolintinomis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrįsto pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas leisti antstoliui užbaigti pradėtą turto realizavimą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Tuo tarpu byloje nesant jokių įrodymų, kad buvo pažeista varžytinių vykdymo tvarka, to skunde neteigiant ir pačiai apeliantei, sutiktina, kad teismo leidimas paskirstyti lėšas CPK nustatyta tvarka labiau atitinka tikslus, kurių buvo siekiama leidžiant antstoliui pradėtus vykdymo veiksmus. Be to, palikus teismo nutartį galioti, skolininkės bankroto procedūra būtų paprastesnė – bankroto proceso metu nereikėtų pardavinėti skolininkei hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Šiuo atveju visiškai nėra tikslinga varžytines organizuoti iš naujo bankroto procese, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiamos ne tik hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę atgauti skolininkei paskolintas lėšas, bet ir atsisakymas leisti antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus neatitiktų nei ekonomiškumo principų nei paties skolininkės interesų, kadangi naujų varžytinių organizavimas bankroto procese sąlygotų ir naujų turto realizavimo išlaidų atsiradimą.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
Suinteresuoto asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą keliamas klausimas dėl atskirajam skundui pateikti praleisto termino, nurodant, kad pareiškėja yra praleidusi terminą atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog joje nebuvo nurodytas nutarties apskundimo terminas, dėl ko apeliantė, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo būti suklaidinta. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nusprendė priimti apeliantės atskirąjį skundą, todėl laikytina, kad tokiu būdu pats teismas savo iniciatyva atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 straipsnis), dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės atskirasis skundas negalėtų būti priimtas nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.