- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2VP-6048-832/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Suinteresuotas asmuo
- J. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Elenos Miliauskienės prašymą suinteresuotam asmeniui J. P., dėl procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, prašydama išaiškinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. vykdomojo rašto, Nr. 2-738-832/2009, vykdymo tvarką. Pareiškime nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu, Nr. 2-25-715/201, nustatė, kad J. P., nėra L. P. biologinis tėvas, bet liko nepanaikintas sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. vykdomasis raštas, Nr. 2-738-832/2009, dėl išlaikymo L. P. išieškojimo iš J. P., todėl yra neaišku, kaip sprendimas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo toliau turi būti vykdomas. Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0009/09/01663.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalis). Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis); teismas, aiškindamas sprendimą (nutartį), negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-421/2007).
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad antstolė pareiškime dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir teisės normos taikymo nenurodo argumentų, kokie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies trūkumai ar neaiškumai kelia kliūčių šio sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai suformuluota.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas neįpareigoja antstolio detalizuoti kaip vykdyti ir kokiu būdu atlikti vykdomajame dokumente teismo nurodytus veiksmus. Teismo sprendimą skolininkas privalo įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl antstolis, vadovaudamasis jam suteiktomis įstatymo teisėmis ir pareigomis turi teisę pats spręsti dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu vykdomojoje byloje.
Apibendrindamas argumentus teismas pažymi, kad nenustatyta sąlygų sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto, numatyto CPK 589 straipsnyje, taikymui nagrinėjamoje byloje, todėl antstolės prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir teisės normos taikymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 589, 593 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/09/01663, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.