Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-17 · Administracinė byla Nr. eI-6010-484/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
eI-6010-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03385-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6010-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03385-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – pareiškėja ar VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. N. 767,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir 38,87 Eur delspinigių.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą, Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Teigia, kad remiantis jos turimais duomenimis, atsakovas valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, todėl jam taikoma prievolė mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus (toliau – NTO) esančius: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 57 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 146,31 kv. m. Nurodo, kad pareiškėjai, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti mokėjimo pranešimai, kurie atsakovui pateikti adresu: (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie pateiktą pareiškėjos prašymą, teismo posėdžio datą ir laiką atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavos nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 7.5 punktą, Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą – Rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys nekilnojamojo turto objektus (toliau – NTO) panaudos ar kitais pagrindais.

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).

Rinkliavos nuostatų 41 punkte nustatyta, kad rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja VASA. Apskaičiuotą Rinkliavą VASA nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime, siunčiamame kiekvienam Rinkliavos mokėtojui. Mokėjimo pranešimai siunčiami Rinkliavos mokėtojams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų adresus (Rinkliavos nuostatų 42 punktas). Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota Rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo, o esant Rinkliavos mokėtojo rašytiniam prašymui toks mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas kitu faktiniu (nuolatinės gyvenamosios ar veiklos) vietos adresu (Rinkliavos nuostatų 43 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Remiantis byloje esančiais 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise nuo 2013 m. lapkričio 15 d. valdo prekybos paskirties patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), nuo 2001 m. rugpjūčio 2 d. – butą adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Kadangi šiuo atveju nėra teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikytinos vietinės rinkliavos atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 20221 m. birželio 30 d. kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 17 d., todėl, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti skaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėja su prašymu priteisti vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 17 d., teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti šią rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 684,92 Eur (125 Eur už 2019 metus; 230,76 Eur už 2020 metus; 226,90 Eur už 2021 m.; 102,26 Eur už 2022 m. sausio – birželio mėn.) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o pareiškėjos prašymo dalis dėl vietinės rinkliavos skolos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 38,87 Eur delspinigių, susidariusių pastarajam nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį (4,48 Eur už 2018 metus; 6,75 Eur už 2019 metus; 12,46 Eur už 2020 metus; 12,25 Eur už 2021 metus; 2,93 Eur už 2022 m.)

Kadangi padaryta išvada, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl prašymas dėl 38,87 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai 34,39 Eur delspinigių (3,75 Eur už 2019 metus; 12,46 Eur už 2020 metus; 12,25 Eur už 2021 metus; 2,93 Eur už 2022 m.), susidariusių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. N. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 684,92 Eur šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt du centus) nesumokėtos rinkliavos ir 34,39 Eur (trisdešimt keturis eurus ir trisdešimt devynis centus) delspinigių, sumokant nurodytas sumas į biudžeto sąskaitą Nr. LT344010051004227917 Luminor Bank, AB.

Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė