Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016 m. gegužės 21 d., apie 22.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,29 promilės), veikdamas kartu su L. M. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam mirus), viešoje vietoje Buivydiškių gatvėje, Vilniuje, viešojo transporto sustojime „Rygos“, priėjo prie V. Š., pastarojo paprašė duoti cigaretę, o šiam atsisakius, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, L. M. pakėlus koją ir kelis kartus pasukinėjus prie veido, pasakius, kad spirs į galvą, po ko V. Š. pradėjus skambinti bendrosios pagalbos numeriu, jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kartu su L. M. vėl priėjo prie pastarojo ir jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, L. M. griebus jį už peties, jis griebė už rankoje laikyto telefono, o kai V. Š. padarė žingsnį atgal, jis vieną kartą jam kumščiu sudavė į veidą, po ko L. M. spyrė nukentėjusiajam į šoną, nuo ko pastarasis nukrito, tuomet jis kartu su L. M. kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą ėjo su savo draugu L. M.. Ties stotele sutiko nukentėjusįjį, kurio L. M. paprašė cigaretės, tarp jų įvyko konfliktas. Jo metu jis (S. S.) trenkė nukentėjusiajam ranka, kur pataikė, nepamena, ar daugiau sudavė smūgių, nepamena, nes buvo neblaivus. Gali būti, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai išgirdo policijos automobilio sirenas, pabėgo. Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklaustas kaip nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 22.50 val., ėjo Buivydiškių gatve, netoli visuomeninio transporto stotelės „Rygos“ prie jo priėjo trys nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jų paklausė, ar jis turi cigarečių. Jam atsakius, kad ne, pradėjo jį įžeidinėti, grasinti sumušti. Tuomet vienas iš vaikinų iškėlė porą kartų koją į viršų, jam palei veidą, grasindami spirti jam į veidą. Iškart po to vaikinai nuėjo link Buivydiškių g. – Laisvės pr. sankryžos, o jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu vaikinai nuėjo pasitikti merginos. Grįždami atgal jie suprato, kad jis kalbasi su bendruoju pagalbos centru, todėl vėl pradėjo jį įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Tuomet visi jį apsupo ir pradėjo smūgiuoti. Tikrai matė, kad smūgiavo L. M. ir S. S.. Tikslaus smūgių kiekio pasakyti negali, tačiau jų buvo ne mažiau kaip 15, buvo nukritęs ant žemės. Pasigirdus policijos sirenų garsams vaikinai pasišalino link Saltoniškių kapinių. Po kurio laiko prie jo privažiavo policijos pareigūnų ekipažai su sulaikytais asmenimis, kuriuos jis atpažino. Nuo sumušimų jis patyrė fizinį skausmą, bet nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė. Jam padaryta 1000 eurų moralinė žala (b. l. 10, 13);

apklausta kaip liudytoja O. G. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 23 val., patruliavimo metu kartu su V. V. išgirdo pranešimą, kad prie Rygos – Taikos gatvės buvo užpultas vyras, įtariamieji pasišalino link Buivydiškių gatvės. Važiuojant ties Buivydiškių – Laisvės pr. sankryžos pastebėjo į kiemus bėgančius jaunuolius, matė, kad raitojo būrio patruliai nusivijo vaikinus. Ji matė tik du bėgančius vaikinus. Jos porininkas V. V. nubėgo paskui vaikinus, o ji liko prie tarnybinio automobilio. Po kurio laiko V. V. atsivedė vieną iš sulaikytų vaikinų L. M., kuris buvo girtas. L. M. ir kiti vaikinai, kuriuos sulaikė kiti patruliai, buvo nuvesti iki „Rygos“ sustojimo, kur nukentėjusysis vaikinus atpažino (b. l. 18-19);

apklaustas kaip liudytojas N. P. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d. patruliavimo metu, apie 23 val., išgirdo per raciją, kad Rygos – Taikos gatvėje buvo užpultas vyras, o įtariamieji pasišalino link Buivydiškių gatvės. Kadangi buvo netoli, jie pasuko link Buivydiškių gatvės, kur pamatė į kiemus einančius tris vaikinus, kurie atitiko nurodytus įtariamuosius. Pamatę policijos automobilį vaikinai puolė bėgti, tačiau jie sulaikė S. S. bei merginą E. T., visi sulaikytieji buvo pristatyti į Vilniaus m. 1 PK (b. l. 22-23);

apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 22.58 val., patruliavimo metu gavo pranešimą, kad prie Laisvės – Buivydiškių gatvių sankryžos trys jaunuoliai kabinėjosi prie pranešėjo ir pradėjo jį mušti. Iš kito ekipažo išgirdo, kad jaunuoliai bėga link namų, esančių Laisvės prospekte. Važiuodami ties Laisvės pr. 49 namu pamatė bėgantį jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo R. M., kurį jie sulaikė. Nukentėjusysis atpažino R. M. kaip asmenį, kuris buvo su kitais jį užpuolusiais vaikinais (b. l. 28);

apklaustas kaip liudytojas L. P. parodė, kad 2016 metų gegužės mėnesį vielai vakare savo namo kieme Laisvės pr. 55A, Vilniuje, stovėjo prie savo automobilio ir rūkė. Pro kiemą ėjo trys vaikinai ir panelė, kurie tarpusavyje kalbėjosi apie muštynes. Jaunuoliai nuėjo nuo Rygos sustojimo pusės Buivydiškių gatve link centro. Po kelių minučių jis išgirdo policijos garsinį signalą ir pamatė, kaip visi jaunuoliai pradėjo bėgti į skirtingas puses. Pro jį vėl praėjo mergina, todėl jis ją sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams (b. l. 31);

apklausta kaip liudytoja E. T. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 11 val., ji susitiko su savo draugu R. M. prie sustojimo „Rygos“. Kartu su R. M. buvo ir kiti jo draugai L. M. ir S. S.. Jie nuėjo pro sustojimą „Rygos“ link prekybos centro „Akropolis“, ji ėjo priekyje, o paskui ją vaikinai. Praėjusi pro sustojimą pamatė, kad L. M. su S. S. priėjo prie sustojime buvusio nukentėjusiojo ir kažko iš jo prašė, o vėliau pamatė, kad nukentėjusysis sustojime jau guli ant žemės, o vaikinai stovėjo prie jo. Tada R. M. priėjo prie jų ir liepė palikti vyrą ramybėje. Kas ir kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, ji nematė. Po to jie visi nuėjo pro miškelį, tačiau išgirdę atvažiavusius policijos pareigūnus išsigando ir visi pabėgo (b. l. 44);

apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 23 val., jis kartu su L. M. ir S. S. buvo Buivydiškių gatvėje, visuomeninio transporto sustojime „Rygos“, jis ėjo pasitikti savo panelės E. T.. Jie visi buvo išgėrę alaus. Atvažiavus E. T. jis pamatė, kaip S. S. ir L. M. priėjo prie nukentėjusiojo ir kažką su juo kalbėjo. Tuo metu jis su E. T. buvo maždaug apie 10-15 metrų atstumu nuo jų. Vėliau pamatė, kad S. S. ir L. M. smūgiavo rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jis du kartus buvo nukritęs, bet ir vėl atsistodavo. Jis liepė S. S. ir L. M. baigti, tačiau jie nereagavo ir toliau smūgiavo. Vienu momentu S. S. pasakė, kad atvažiuoja policija, todėl jie visi pasišalino į skirtingas puses, tačiau buvo sulaikyti. Jis nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp S. S., L. M. ir nukentėjusiojo (b. l. 161);

apklaustas kaip įtariamasis L. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 21 d., apie 22 val., kartu su R. M. ir S. S. buvo Buivydiškių gatvėje sustojime „Rygos“. Ten atvažiavo ir R. M. mergina. Tuo metu jie visi buvo išgėrę alaus. Būdami stotelėje užsimanė parūkyti, todėl priėjo prie stotelėje stovėjusio nukentėjusiojo paprašyti cigaretės, tačiau jis nedavė ir pasakė, kad jis galėtų mandagiau paprašyti, pradėjo juos pravardžiuoti, keikėsi. Jie irgi pradėjo keiktis ir vartodami necenzūrinius žodžius įžeidinėti vyriškį. Nukentėjusysis kumščiu sudavė jam vieną smūgį į smakro sritį, po to jis jam sudavė du kartus kumščiu į pilvo sritį. Tada draugai jį atitraukė ir jie visi nuėjo link miškelio. Kai išgirdo atvažiuojant policiją, pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ar R. M. ir S. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, jis nežino, nematė. Jis kojomis nukentėjusiojo nespardė (b. l. 65, 68).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. ir liudytojai O. G., N. P., R. V., L. P., E. T., R. M., bei įtariamasis L. M. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo S. S. kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia viešoje vietoje, be jokios pateisinamos priežasties, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas, bei suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam V. Š. pažeidė viešąją tvarką. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl jo gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, žadėjo atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistą neturtinę žalą. S. S. yra neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nesimoko, planuoja įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad kaltinamasis ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis S. S. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 21 d., 23.45 val., iki 2016 m. gegužės 22 d., 16.05 val. (b. l. 103, 105).

2016 m. gegužės 22 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 21). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. Š. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jis patyrė išgąstį dėl vėliu paros metu patirto užpuolimo, kentė fizinį skausmą dėl jo atžvilgiu panaudoto kaltinamojo smurto, kurį laiką jautė nepatogumą dėl ant veido ir kūno atsiradusių kraujosruvų. Tačiau nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė ir neadekvati padarytos veikos ir jos sukeltų pasekmių atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam jokių liekamųjų reiškinių nenustatyta, nors nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau jis yra nepilnametis, niekur nedirba, savo turto neturi, todėl civilinis ieškinys bus nukreiptas į jo įstatyminę atstovę. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Atsižvelgiant į tai V. Š. ieškinys mažintinas jam priteisiant 300 eurų neturinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais S. S. paskirti įspėjimą bei įpareigoti 6 (šešis) mėnesius tęsti mokslą, mokytis arba įsidarbinti bei šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš dalies tenkinti V. Š. civilinį ieškinį ir iš S. S. V. Š. naudai priteisti 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimui. O S. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš S. S. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.