Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3445-1161/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: eI2-3445-1161/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00387-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: I. E. N.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI2-3445-1161/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00387-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei,dalyvaujant pareiškėjo I. E. N. atstovei advokatei I. A.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. E. N. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. E. N. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir VSAT) pareiškėjo naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio rinktinės Medininkų užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos patekusius asmenis, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jis nebuvo užregistruotas ir priimtas. 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S30523 išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, kuris pareiškėjui buvo įteiktas tik 2022 m. sausio 10 d. ir, nepaisant aiškiai išreikštos pareiškėjo valios, jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl šio sprendimo apskundimo. Nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas gyveno Lietuvoje faktinio sulaikymo sąlygomis.

Nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo iniciatyva teikimu teismui sutiko suteikti jam laisvę 2022 m. rugpjūčio 2 d., tačiau jau 2022 m. lapkričio 11 d. apsigalvojo ir vėl priėmė sprendimą apriboti pareiškėjo laisvę. Po trijų mėnesių laisvės, per kuriuos nepadarė jokių pažeidimų, įsidarbino, tačiau 2022 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu vėl buvo faktiškai sulaikytas. Sprendimas apriboti pareiškėjo laisvę motyvuotas iš esmės vienintele aplinkybe, jog vykdant 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamento sprendimą organizuojamas pareiškėjo išsiuntimas į kilmės šalį, jau įvardijant ir konkrečią datą 2022 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjo skundai dėl laisvės ribojimo nebuvo tenkinti. Numatytą 2022 m. gruodžio 14 d. išsiuntimo dieną atvežtas į oro uostą ir laikytas nežmoniškomis sąlygomis bei visiškoje nežinioje, pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį taip pat nebuvo, o po keliolikos valandų streso buvo grąžintas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą.

Pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 10 d. per privatų advokatą kreipėsi į teismą dėl 2021 m. spalio 11 d. atsakovo sprendimo išsiųsti jį į kilmės šalį panaikinimo. Teismas šį skundą atsakovui išsiuntė 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau dar nepriėmus sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2270-331/2023, atsakovas pats savo iniciatyva šį sprendimą 2022 m. gruodžio 23 d. pripažino netekusiu galios.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo laisvės apribojimo, tačiau 2023 m. sausio 2 d. pats pateikė teismui prašymą bylą pagal jo teikimą nutraukti. Pareiškėjui šie duomenys nėra prieinami, tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-9-1556/2023 šie faktai teismo sprendime yra paminėti. Naujai teismui pateiktas teikimas, kuris buvo nagrinėjamas posėdyje 2023 m. sausio 4 d. buvo susijęs su tolimesniu laisvės ribojimu. Pareiškėjas niekada nesutiko su faktiniu jo sulaikymu, skundė sprendimus apriboti jo laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-1247-1047/2023, kuria pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pagrįstai ir teisėtai jo laisvė galėjo būti apribota tik iki 2022 m. gruodžio 14 d. (numatytos išsiuntimo į kilmės šalį datos), tačiau pareiškėjas nelaisvėje buvo iki 2023 m. sausio 10 d. ir tik pagal jo pakartotinį prašymą buvo priimtas nutarimas neberiboti pareiškėjo laisvės.

Teigia, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių patyrė itin reikšmingą neturtinę žalą. Pareiškėjo laisvė neteisėtai buvo apribota 28 dienas, jis patyrė stresą. Kai dėl to, jog atsakovas savalaikiai nepanaikino sprendimo dėl išsiuntimo, beveik parą laiko pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Užsieniečių registracijos centro į oro uostą, ten laikomas izoliuotai ir vėl vežamas atgal. Pareiškėjas dėl to patyrė siaubingus išgyvenimus, itin jaudinosi ir nerimavo, jog bus grąžintas savo persekiotojams, kurie nori jį nužudyti, o tokia patirtis sukelia ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Situacijos neapibrėžtumas ir netikrumas neigiamai įtakojo jo psichinę būseną.

Pažymi, kad 2022 m. sausio 11 d. laisvė jam buvo suteikta ne po institucijos teikimo, bet jo paties prašymu pasikreipus į teismą. Nors ir pripažinęs klaidą ir panaikinęs sprendimą atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad padaryta ir tebedaroma žala užsieniečiui būtų nutraukta. Atsakovui nepriėmus neteisėto sprendimo arba jį panaikinus per protingą terminą, pareiškėjas, tikėtina, nebūtų faktiškai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 11 d., nes teismų sprendimai sulaikyti jį būtent ir buvo grindžiami šio sprendimo vykdymu. Veikdamas sąžiningai ir dėdamas maksimalias pastangas atsakovas turėjo nepriimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimo arba turėjo panaikinti jį nedelsiant.

Nurodo, kad 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį buvo neteisėtas ir atsakovas Migracijos departamentas pripažino šį faktą 2022 m. gruodžio 23 d. pripažindamas šį savo sprendimą netekusiu galios. Tai, kad Valstybės dienos apsaugos tarnyba pareiškėją paėmė iš užsieniečių registracijos centro, vežė jį į oro uostą ir tik paskutinę akimirką neišsiuntė į kilmės šalį, liudija nepakankamą abiejų institucijų bendradarbiavimą ir netinkamą savo pareigų atlikimą, netinkamus veiksmus neišsiaiškinus situacijos iki galo.

Pažymi, jog, atsakovas Migracijos departamentas neatliko savo pareigų tinkamai, nesielgė pakankamai rūpestingai kaip to yra reikalaujama iš gero viešo administravimo pareigą turinčios institucijos ir tokiu būdu įtakojo pareiškėjo laisvės ribojimą. Jei atsakovas Migracijos departamentas būtų savalaikiai išsprendęs sprendimo dėl išsiuntimo panaikinimo klausimą, pareiškėjas tikėtinai nebūtų patyręs jo minėto išvežimo į oro uostą.

Mano, kad dėl atsakovų kaltės pareiškėjas buvo nepagrįstai laikomas faktinio sulaikymo sąlygomis. Vežimą į oro uostą vertina kaip grubų žmogaus gąsdinimą, bauginimą ir prilyginamą kankinimui. Netoleruotina tai, kad pareiškėjui sukeltos ženklios neigiamos pasekmės, dėl to kaltas asmuo (atsakovai) nepatirtų jokių nepatogumų, nukentėjusiam asmeniui nebūtų suteikta satisfakcija už jo patirtus nepatogumus ir pažeminimą, ilgalaikį jo laisvės ribojimą.

Pareiškėjo teigimu, neteisėtai ribojant pareiškėjo laisvę nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. atsakovai pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė jam reikšmingą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 10 000,00 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2021 m. liepos 4 d. pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, sulaikę neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją, atliko jo apklausą, kurios metu pareiškėjas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nesikreipė, pateikė bendro pobūdžio priežastis, kodėl jis nenori savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra neteisėtai ir neprašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs ar neteisėtai joje esantis užsienietis, jeigu nėra UTPĮ 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Nurodo, kad kilus abejonių dėl tikrojo pareiškėjo biologinio amžiaus, buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu VTMT medicininių tyrimų išvadoje Nr. MK-O 228/2021 (01) nurodyta, jog I. E. biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) metų intervale, t. y. pareiškėjas yra pilnametis. Pareiškėjas nurodė, kad paso neturi, nes atvykus į Minsko oro uostą, jį paėmė agentas. Iš kilmės valstybės jis išvyko 2021 m. gegužės mėn. dėl daugybės priežasčių. Europoje jis tiesiog norėjo gyventi saugų ir gerą gyvenimą. Valkataudamas Baltarusijoje, Mogiliovo mieste jis susitiko draugą, kuris pasiūlė vykti šia kryptimi. Draugas užsakė mašiną, jį įsodino ir likus 30 km iki pasienio, pareiškėją išlaipino. Jis nežinojo ką daryti, ėjo, plaukė per pelkes dieną naktį, kol jį sugavo. Pareiškėjas nurodė, kad politinis karas, politinė krizė, „B. H.“ grupuotė – tai visos priežastys, dėl kurių jis negali grįžti. Kadangi jis yra krikščionis, „B. H.“ grupuotė kelia jam pavojų. Asmeniškai jis susidūręs nebuvo, tačiau buvo daug išpuolių bažnyčiose, sprogdinimų. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo grėsmių, kurios kiltų jam grįžus į kilmės šalį, nepateikė nei faktinės informacijos, kuri galėtų būti patikrinta ir patvirtinta, nei kitų įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą, taigi jo teiginys, kad sugrįžus į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė, vertintinas, kaip nepagrįstas.

Daro išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu jam gresiančios grėsmės įrodymu. Taip pat, Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjas neatitiko UTPĮ 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, draudžiančios išsiųsti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30523, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Teigia, jog pareiškėją supažindinus su 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, šis nurodė, kad pageidauja sprendimą skųsti ir nori advokato. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, nėra prieglobsčio prašytojas, o UTPĮ nesuteikia teisės neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skundžiant sprendimus dėl jų išsiuntimo, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo.

Migracijos departamentas nurodo jog 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. vasario 15 d. 2022 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S63534, kuriuo nusprendė pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti pareiškėją UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 3 d., skųsti nepageidavo. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pakeisti Alytaus apylinkės teismo pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, šį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) užregistruotas 2022 m. gruodžio 1 d., tą pačią dieną atlikti pirminiai prašymo suteikti prieglobstį priėmimo veiksmai, išduota pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo.

Teigia, kad Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo apgyvendinimo klausimo, kadangi šis klausimas buvo išspręstas teismų. 2022 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą ir, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S162424, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Nigerijos Federacinę Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su sprendimu supažindintas 2022 m. gruodžio 13 d. 2022 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau nei paaiškės pareiškėjo teisinė padėtis. 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir nusprendė: taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d.; taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d. 2022 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S166410, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30523, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2023 m. sausio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo suvaržymų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Pažymi, jog nors pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovių reikalavimą grindžia tuo, kad Migracijos departamentas neturėjo priimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba turėjo jį panaikinti per protingą terminą, skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 11 d.) pareiškėjo apgyvendinimo sąlygas nustatė ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento sprendimas, o teismo sprendimai.

Nurodo, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo daromomis hipotetinėmis prielaidomis, o ne objektyviai egzistuojančiais faktais. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti 2022 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, apklausos metu dėl prieglobsčio nesikreipė, savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę atsisakė. Nei viename iš aukščiau nurodytų teismų sprendimų nėra konstatuota, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtus sprendimus, arba nepriėmė sprendimų, kuriuos privalėjo priimti.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo neteisėtumą tariamai patvirtina tai, kad pats Migracijos departamentas šį sprendimą pripažino netekusiu galios, Migracijos departamentas minėtą sprendimą netekusiu galios pripažino ne dėl to, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o dėl to, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento nuomone, jis turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir iki 2022 m. lapkričio 11 d., kaip nurodyta skunde, neturėjo pagrindo šį sprendimą pripažinti netekusiu galios. Migracijos departamento vertinimu, pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu veikė, tariamai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nesudaro ir hipotetiniai skundo teiginiai, kad, jeigu Migracijos departamentas nebūtų priėmęs 2021 m. spalio 11 d. sprendimo arba būtų šį sprendimą pripažinęs netekusiu galios iki 2022 m. lapkričio 11 d., pareiškėjas tikėtinai nebūtų faktiškai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 10 d. Kaip matyti iš tokių skundo teiginių, pareiškėjas pats nėra tikras dėl to, ar Migracijos departamentui pripažinus 2021 m. spalio 11 d. sprendimą iki 2022 m. lapkričio 11 d., jam teismų būtų skirta kitokia alternatyvi sulaikymui priemonė, o aukščiau nurodytų teiginių pareiškėjas nepagrindžia jokiomis teisės aktų normomis. Pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnyje yra išdėstytas sąrašas užsieniečių sulaikymo pagrindų ir aplinkybių, kurios turi būti įvertintos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Taigi, net ir nesant Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, pareiškėjui galėjo būti skirtas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė kitais Įstatyme nustatytais pagrindais, t. y., Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga išvadai, kad pareiškėjui būtų pritaikytos kitokios alternatyvios sulaikymui priemonės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai laikytini išimtinai kaip jo subjektyvi nuomonė, kuri nėra paremta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis ir nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Migracijos departamentas nesutinka ir su skundo teiginiais, kad, priėmus pareiškėjo prieglobsčio prašymą 2022 m. gruodžio 1 d., Migracijos departamentas, remiantis Įstatymo nuostatomis, turėjo pareigą spręsti dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo arba neribojimo. Pirma, jokių Įstatymo nuostatų, remiantis kuriomis Migracijos departamentas tariamai turėjo spręsti dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo, pareiškėjas skunde nepateikė. Antra, pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 128 punktą, Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (toliau – sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo), išskyrus Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse ir 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir atvejus. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu jam buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, taigi, Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjo apgyvendinimo, kas ir buvo nurodyta pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Atkreipia dėmesys ir į tai, kad Migracijos departamentas nedalyvauja nei sprendimų išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymo procedūrose, nei sprendžiant klausimus dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, atitinkamai, negali daryti įtakos šių procedūrų vykdymui. Nurodo, kad su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o šias priemones pritaiko teismas, įvertinęs bylos dalyvių argumentus ir teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, sprendžiant klausimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo, kuriuose ir galėjo pateikti visus savo argumentus, o nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu – skųsti jį apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju jokios įtakos ginčui neturi aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pripažino netekusiu galios tik 2022 m. gruodžio 23 d., kadangi, pareiškėjo teisinė padėtis pasikeitė dar 2022 m. gruodžio 1 d., jam pateikus prieglobsčio prašymą, o tai sudarė pagrindą Valstybės sienos apsaugos tarnybai iš naujo spręsti dėl pareiškėjo tolimesnio laikymo sąlygų, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 1 d. sprendime. Dar daugiau, LVAT, spręsdamas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo teisėtumo ir 2023 m. sausio 12 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjo judėjimo ribojimas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d. buvo neproporcingas, šį sprendimą argumentavo ne tuo, kad Migracijos departamentas nebuvo „savalaikiai“ panaikinęs 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, o tuo, kad nustačius, kad pareiškėjas pageidauja skųsti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir dėl šios priežasties nutraukus pareiškėjo atžvilgiu vykdomą išsiuntimo procedūrą, nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės ribojimų būtinumą ir proporcingumą. Taigi, LVAT pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumą siejo ne su Migracijos departamento priimtais sprendimais ar būtinybę juos vykdyti, bet su pirmosios instancijos teismo nustatyta priemone, kuri nebuvo būtina. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, o būtent – žalos. Pareiškėjas nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad, remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyrė reikšmingus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Migracijos departamento veiksmų, atliekamų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame su prašymu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiu E. I. Nathan gim. (duomenys neskelbtini) prisistatantis asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., masinio užsieniečių antplūdžio metu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas kai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Pažymi, kad sulaikytas pareiškėjas neturėjo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatė O. G., 2005 m. lapkričio 12 d. gimusiu nepilnamečiu, tačiau, 2021 m. spalio 5 d. atlikus jo biologinio amžiaus tyrimą nustatyta, kad jis yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsienietis neteikė. 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S30523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, 5 metus nuo išsiuntimo dienos jam uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjui iki 2022 m. vasario 15 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 22S63534 pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo šio asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame sprendime akcentuota, jog pirminės apklausos metu pareiškėjas sąmoningai klaidino pareigūnus nurodydamas savo amžių, teigė, kad jam nesvarbu kurioje Europos Sąjungos šalyje gyventi, kilmės šalyje jam kylančių grėsmių nenurodė. 2022 m. vasario 2 d. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Nigerijos ambasadą Ukrainos Respublikoje su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus. 2022 m. birželio 1 d. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras pakartotinai kreipėsi į Nigerijos ambasadą Ukrainos Respublikoje su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus, patikslinta pareiškėjo gimimo data ir, 2022 m. liepos 12 d. raštu pateikti kiti asmens duomenys. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, jam pasiūlius savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pareiškėjas atsisakė. 2022 m. rugsėjo 20 d. Nigerijos ambasada išdavė šio užsieniečio grįžimo į Nigerijos Federacinę Respubliką pažymėjimą, galiojusį iki 2022 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas informuotas, kad planuojama jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu, įvertinus tai, kad jis kategoriškai atsisakė savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, o FRONTEX 2022 m. gruodžio 14 d. organizuojamam jo ir kitų užsieniečių grąžinimui būtina atlikti visapusišką pareiškėjo fizinės būklės patikrinimą ir tai, kad yra rizika, jog siekdamas būti nesugražintas į Nigeriją jis, neribojant judėjimo laisvės, gali bandyti pasislėpti, užsieniečiui iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne vėliau kol bus įvykdytas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gruodžio 1 d. jo apeliacinį skundą atmetė. 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. 2022 m. gruodžio 2 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas tarnybiniu pranešimu informavo šio centro viršininką kad, susitikęs su grupe užsieniečių, tarp jų ir pareiškėju, jis pateikė informaciją apie Migracijos departamento priimtus sprendimus išsiųsti juos į kilmės šalį, pasiūlė susisiekti su giminaičiais, tačiau šie kategoriškai nesutiko būti sugrąžinti į Nigeriją, teigė, kad bet kokiu atveju siekia likti Lietuvos Respublikoje. Pareigūno vertinimu, apklaustieji asmenys nėra linkę bendradarbiauti, yra linkę organizuoti neramumus jų gyvenamajame aukšte ir atsisako jiems tiekiamo maisto, taigi, siekdami išvengti jų išsiuntimo į kilmės šalį, gali pasipriešinti VSAT pareigūnams, todėl, siekiant tinkamai atlikti jų išsiuntimo procedūras, tikslinga šiuos asmenis atskirti nuo kitų Nigerijos piliečių. 2022 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Priimtą sprendimą ši valstybės institucija motyvavo tuo, kad užsienietis apie tariamas grėsmes jam gimtojoje šalyje teigė abstrakčiais, faktiniais duomenimis nepagrįstais ir nenuosekliais teiginiais, taip pat nepagrindė ir grėsmės dėl jo religinių įsitikinimų, negalėjo paaiškinti, kodėl prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik praėjus pusantrų metų nuo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką ir kodėl klaidino VSAT pareigūnus dėl jo amžiaus, sąmoningai prisistatydamas nepilnamečiu. Akcentuotina, kad šiame sprendime Migracijos departamentas atskirai pasisakė dėl UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies aplinkybių, todėl jo išsiuntimo procedūros buvo nutrauktos, pareiškėjui akivaizdžiai išreiškus valią apskųsti šį sprendimą. Pasikeitus pareiškėjo sulaikymo pagrindams (tapus prieglobsčio prašytoju), Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą apskundusio pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 22S166410, pasikeitus pareiškėjo teisinei padėčiai (jam tapus prieglobsčio prašytoju), pripažintas netekusiu galios šio departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje, šio užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d. 2023 m. sausio 17 d. pareiškėjas pateikė darbo sutartį su UAB „U. A.“, kuri suteikė jam gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, įpareigojimas kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui savo buvimo vietą. Apibendrindama šiuos chronologine tvarka išdėstytus faktinius duomenis VSAT konstatuoja, jog Nigerijos pilietis E. I. Nathan gim. (duomenys neskelbtini) yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs, prieglobsčio prašymo motyvai nenustatyti. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė identifikuota, jis pagal galimybes bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, dirba pagal terminuotą darbo sutartį UAB „U. A.“. Pažymi, kad vykdydamas Migracijos departamento sprendimą šį užsienietį išsiųsti iš šalies, VSAT Užsieniečių registracijos centras atliko šio užsieniečio parengimo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex koordinuotai ir 2022 m. gruodžio 14 d. vykdytai bendrai grąžinimo operacijai į Nigerijos Federacinę Respubliką procedūras, tačiau pareiškėjui 2022 m. lapkričio 30 d. pateikus prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įsitikinus, kad jis planuoja skųsti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra buvo sustabdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tariamai jo patirtos neturtinės žalos, VSAT visų pirma pažymi tai, kad patirta žala tokio pobūdžio bylose nėra preziumuojama. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių: pareiškėjas nebuvo pristatytas iš VSAT Užsieniečių registracijos centro į jokį oro uostą Lietuvos Respublikoje ar kur nors kitur. Pažymi, kad šiam teisminiam ginčui neutralios VšĮ „Diversity Development Group“ VSAT pateiktoje 2022 m. gruodžio 23 d. ataskaitoje „Dėl 2022-12-14 užsieniečių išsiuntimo stebėjimo“ fiksuota, kad šios institucijos atstovas advokatas L. B. stebėjo aštuonių užsieniečių išsiuntimo į jų kilmės šalį procedūras. Ataskaitoje nurodoma, kad „Vienok, išsiuntimą vykdantiems pareigūnams tikrinant išsiuntimo pagrindus, buvo pastebėta, kad I. N. E. nenurodė, kad jis ketina skųsti prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo sprendimą, tačiau taip pat nenurodė, kad ketina jo neskųsti. Todėl buvo pravestas pokalbis su užsieniečiu, siekiant galutinai nustatyti, ar jis ketina naudotis savo apskundimo teise, ir buvo gautas atsakymas, kad ketina, o ketinimo sprendime nepažymėjo, nes neturėjo telefono ir negalėjo to aptarti su savo advokatu. Išsiaiškinęs nesusipratimą išsiuntimo operacijai vadovaujantis pareigūnas nurodė, kad jo išsiuntimas nebus vykdomas ir papildomai informavo URC budėtoją, kad užsieniečiui būtų sudaryta galimybė telefonu susisiekti su jo advokatu. Atitinkamai toliau aprašant šios išsiuntimo operacijos stebėjimą bus aprašomas tik likusių 7 užsieniečių išsiuntimas”. Nurodo, kad šio nesuinteresuoto ir su VSAT sąsajų neturinčio neutralaus stebėtojo teiginius, kad pareiškėjas nebuvo gabentas į jokį oro uostą, taigi, ir nepatyrė jokių nepatogumų ar moralinių traumų, patvirtina ir VSAT pareigūnai, dalyvavę šiame procese. Teigia, kad pareiškėjas skunde nediferencijuoja atskirų valstybės institucijų (VSAT ir Migracijos departamento) atliekamų funkcijų priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo. Nurodo, kad VSAT struktūrinių padalinių pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka vykdė jiems pavestas funkcijas ir, nagrinėjamuoju atveju, vadovavosi Migracijos departamento bei teismų priimtais sprendimais, neteisėtai neribojo pareiškėjo asmens laisvės ir jokiais veiksmais nesukėlė jam moralinių ar fizinių kančių, t. y. nepadarė jam neturtinės žalos, o pareiškėjo teiginiai šiais aspektais, kaip minėta, neatitinka faktinių aplinkybių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nenustačius teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašyme išdėstytą poziciją ir prašė prašymą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

konstatuoja:

Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., masinio užsieniečių antplūdžio metu ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas kai, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos.

Sulaikytas pareiškėjas neturėjo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatė O. G., 2005 m. lapkričio 12 d. gimusiu nepilnamečiu, tačiau, 2021 m. spalio 5 d. atlikus jo biologinio amžiaus tyrimą nustatyta, kad jis yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsienietis tuo metu neteikė.

2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S30523, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Su šiuo sprendimu pareiškėjas supažindintas 2022 m. sausio 10 d., pareiškėjas nurodė, kad su sprendimu nesutinka, nori jį skųsti ir jam reikalingas advokatas. Sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjui iki 2022 m. vasario 15 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 22S63534 pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo šio asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti, nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, neketina skųsti šio sprendimo ir advokatas šio sprendimo apskundimui nereikalingas.

2022 m. vasario 2 d. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Nigerijos ambasadą Ukrainos Respublikoje su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus.

2022 m. gegužės 12 d. VSAT gavo atsakymą iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX ryšių karininko dėl pareiškėjo tapatybės ir pilietybės patvirtinimo.

2022 m. birželio 1 d. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras pakartotinai kreipėsi į Nigerijos ambasadą Ukrainos Respublikoje su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus, patikslinta pareiškėjo gimimo data ir, 2022 m. liepos 12 d. raštu pateikti kiti asmens duomenys.

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, jam pasiūlius savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pareiškėjas atsisakė.

2022 m. rugsėjo 20 d. Nigerijos ambasada išdavė šio užsieniečio grįžimo į Nigerijos Federacinę Respubliką pažymėjimą, galiojusį iki 2022 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas informuotas, kad planuojama jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu, įvertinus tai, kad jis kategoriškai atsisakė savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX 2022 m. gruodžio 14 d. organizuojamam jo ir kitų užsieniečių grąžinimui būtina atlikti visapusišką pareiškėjo fizinės būklės patikrinimą ir tai, kad buvo konstatuota rizika, jog siekdamas būti nesugražintas į Nigeriją jis, neribojant judėjimo laisvės, gali bandyti pasislėpti, užsieniečiui iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne vėliau, kol bus įvykdytas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gruodžio 1 d. jo apeliacinį skundą atmetė.

2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa.

2022 m. gruodžio 2 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas tarnybiniu pranešimu informavo šio centro viršininką kad, susitikęs su grupe užsieniečių, tarp jų ir pareiškėju, jis pateikė informaciją apie Migracijos departamento priimtus sprendimus išsiųsti juos į kilmės šalį, pasiūlė susisiekti su giminaičiais, tačiau šie kategoriškai nesutiko būti sugrąžinti į Nigeriją, teigė, kad bet kokiu atveju siekia likti Lietuvos Respublikoje. Pareigūno vertinimu, apklaustieji asmenys nėra linkę bendradarbiauti, yra linkę organizuoti neramumus jų gyvenamajame aukšte ir atsisako jiems tiekiamo maisto, taigi, siekdami išvengti jų išsiuntimo į kilmės šalį, gali pasipriešinti VSAT pareigūnams, todėl, siekiant tinkamai atlikti jų išsiuntimo procedūras, tikslinga šiuos asmenis atskirti nuo kitų Nigerijos piliečių.

2022 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Pasikeitus pareiškėjo sulaikymo pagrindams (oficialiai tapus prieglobsčio prašytoju), Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą apskundusio pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi šio užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d.

Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 22S166410, pasikeitus pareiškėjo teisinei padėčiai (jam tapus prieglobsčio prašytoju), pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2023 m. sausio 17 d. pareiškėjas pateikė darbo sutartį su UAB „U. A.“, kuri suteikė jam gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, įpareigojimas kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui savo buvimo vietą.

Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas ir VSAT veikė neteisėtai, o neteisėtais minėtų subjektų veiksmais įvardijo tai, kad nebuvo priimtas (tinkamai užfiksuotas) jo prieglobsčio prašymas, kai pareigūnai jį sulaikė neteisėtai kirtusį sieną, nebuvo užtikrinta teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nebuvo laiku panaikintas Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl ko pareiškėjo laisvė buvo nepagrįstai ilgai apribota (28 dienas), be to stresą ir dvasinius išgyvenimus pareiškėjas patyrė, nes 2022 m. gruodžio 14 d. (numatytą išsiuntimo dieną) jis buvo atvežtas į oro uostą ir laikytas nežmoniškomis sąlygomis bei visiškoje nežinioje, galiausiai pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį nebuvo, o po keliolikos valandų streso buvo grąžintas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą. Pareiškėjo teigimu, neteisėtai ribojant jo laisvę nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. atsakovai pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė jam reikšmingą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 10 000,00 Eur.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Minėta, kad pareiškėjas neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais įvardijo tai, kad nebuvo priimtas (tinkamai užfiksuotas) jo prieglobsčio prašymas, kai pareigūnai jį sulaikė neteisėtai kirtusį sieną.

Vadovaujantis UTPĮ 67 straipsnio 1 dalimi, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Pagal UTPĮ 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu privalo pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų teikęs prieglobsčio prašymą, kai buvo sulaikytas, neteisėtai kirtęs sieną, nėra, priešingai iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pareigūnams melavo apie savo tapatybę, amžių, sąmoningai klaidino pareigūnus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo teiginių, kad prieglobsčio prašymas, nors ir buvo teiktas, nebuvo priimtas, teisingumu.

Pareiškėjui, nesant prieglobsčio prašytoju, garantuojama teisė vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši teisė, kaip matyti iš į bylą pateiktų teismų sprendimų, buvo garantuota (pareiškėjas turėjo atstovus).

Teismas apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo aspektu nei Migracijos departamento, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Kaip neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, pareiškėjas taip pat nurodė tai, kad nebuvo laiku panaikintas Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dėl ko pareiškėjo laisvė buvo nepagrįstai ilgai buvo apribota (28 dienas), be to stresą ir dvasinius išgyvenimus pareiškėjas patyrė, nes 2022 m. gruodžio 14 d. (numatytą išsiuntimo dieną) jis buvo atvežtas į oro uostą ir laikytas nežmoniškomis sąlygomis bei visiškoje nežinioje, galiausiai pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį nebuvo, o po keliolikos valandų streso buvo grąžintas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą.

Pirmiausia teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 79 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagal UTPĮ priima teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo judėjimo laisvė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. buvo apribota taip pat teismo sprendimu. Nei Migracijos departamentas, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi diskrecijos pasirinkti, vykdyti ar nevykdyti galiojančio teismo sprendimo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo vertina visų faktinių aplinkybių visumą, UTPĮ 112-115 straipsniuose nurodytų pagrindų, sąlygų buvimą/nebuvimą, todėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 negali būti laikomas esmine (lemiama) aplinkybe, sprendžiant pareiškėjo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, nors Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 buvo įsiteisėjęs ir galiojo šio teismo sprendimo priėmimo metu.

Įrodymų, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. buvo vežtas į oro uostą ir ten laikomas nežmoniškomis sąlygomis byloje nėra. Priešingai – iš byloje esančios VšĮ „Diversity Development Group“ VSAT pateiktos 2022 m. gruodžio 23 d. ataskaitos „Dėl 2022-12-14 užsieniečių išsiuntimo stebėjimo“ nustatyta, kad pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos operacija buvo sustabdyta, kai buvo išsiaiškinta, kad jis ketina skųsti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 dėl prieglobsčio jam nesuteikimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad įvertinęs bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas nenustatė neteisėtų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių nulemti nepagrįstai ilgą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d.

Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju, nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir spręsti valstybės deliktinės atsakomybės klausimo.

Teismas papildomai pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ginčo atveju pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindė, kad jo išgyvenimai buvo pakankamai reikšmingi, lyginant su kitų asmenų, prašančių prieglobsčio. Be to, jokiais argumentais, nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta, kad kokios nors konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Migracijos departamento ar VSAT veiklą, buvo pažeistos, nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjui, taip pat tai, kad pareiškėjo nurodoma neturtinė žala atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo, iš bylos medžiagos nebuvo nustatyta neteisėtų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių lemti nepagrįstai ilgą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d., todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, pareiškėjo naudai prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas, jis neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. E. N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė