- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- I1-2035-811/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04134-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau - ir Vilniaus PN), dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019 m. balandžio 1 d. buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5).
Paaiškino, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K, tačiau tikslių datų neprisimena, prašo teismo šiuos duomenis išreikalauti iš atsakovo. Nurodo, kad visą laiką buvo pažeidinėjamos pareiškėjo teisės buvo laikomas uždarytas kamerose, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų.
Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas, nebuvo užtikrintas asmens privatumas šiose patalpose, sanitarinis mazgas (tualeto patalpa) nebuvo izoliuota nuo gyvenamosios patalpos, kamerose buvo teikiamas tik šaltas vanduo, šių gyvenamųjų patalpų (kamerų) įrengimas jam sudarė papildomų nepatogumų, diskomfortą, kasdieniniame suimtojo, kameros gyventojo, gyvenime. Trukdė laisvai judėti, vaikščioti, bei atlikti buitinius darbus. Teigia, kad kamerose įrengti labai maži langai, neįrengtos uždaro tipo spintelės maisto produktams laikyti. Įstatymai leidžiantys suimtajam, nuteistajam už savo lėšas vieną kartą į savaitę pirkti įvairias prekes t. y. tame tarpe ir maisto produktus. Paaiškina, kad atsakovas, minėtais metais laikotarpiu nesuteikė galimybės, nusipirktus produktus t. y. greitai gendančius laikyti saugioje vietoje – šaldytuve. Pažymi, kad dėl šios priežasties dažnai buvo priverstas, išmesti jau sugendančius produktus, patyrė ir materialinės žalos, bei morališkai ilgą laiko tarpą buvo žalojama pareiškėjo sveikata.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo suteikta galimybė vos vieną kartą į savaitę (nuo 2013 m. iki 2016 m.) pasinaudoti dušu – kiekvieną kartą ne daugiau kaip penkiolika minučių.
Teigia, kad tualetas visose kamerose atitvertas 1,5 m. sienele nuo gyvenamosios patalpos, todėl matomas kitiems kameroje laikomiems asmenims, bei kai kuriose kamerose (bent daugumoje iš jų) sanitarinio mazgo aptvaroje nėra įrengtų durų, bet tik užuolaidos. Teigia, kad toks kamerų įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Paaiškina, kad tai jam sukėlė įvairių nepatogumų, įtampą ir t. t.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-59).
Patikslino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Pareiškėjo skundo teismui dėl žalos priteisimo teismui pateikimo data yra 2020 m. sausio 13 d.
Šalies argumentai
Atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, bei pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik CK normos reglamentuojančios ieškinio senatį. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Paaiškina, kad pareiškėjui esant Lukiškių TI-K pagal gyvenamųjų kamerų plotus, kuriose teko būti E. B., bei asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiškėją, plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo pažeistas. Pažymi, kadangi pagal bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V- 212 6.22 p., suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti išsamesnę informaciją apie kartu su pareiškėju laikomų asmenų skaičių nurodytu ginčo laikotarpiu. Duomenis apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kamerų plotą atspindi Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 96-1445 „Dėl informacijos pateikimo“.
Pažymi, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Nurodo, kad tualetas nuo likusios kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Nurodo, kad kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. Pažymi, kad to paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m. aukščio pertvara. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos mažesnės arba didesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos susidėti maistui, bei higienos reikmenims. Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Paaiškina, kad vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprasti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis. (2001-07-24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 12 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo. Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškinio senaties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A671–575/2015 ir kt.).
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52–858/2015).
Šioje byloje svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos per 3 m. terminą, gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr. pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261–1798/2013).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė itin didelius nepatogumus, diskomfortą ir kt., tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 6), praleidęs ieškinio senaties terminą neturtinei žalai, atsiradusiai iki 2016 m. lapkričio 26 d. atlyginti. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios iki 2016 m. lapkričio 26 d. atlyginimo, tuo pačiu priežasčių atnaujinti šį terminą nenustatė ir teismas. Todėl, atsakovės atstovo prašymu, taikytinas ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią iki 2016 m. lapkričio 26 d. ir toliau byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsiradusią neturtinę žalą.
Dėl minimalaus ploto kamerose, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, karšto vandens tiekimo į kameras neužtikrinimo ir naudojimosi dušu naudotis po 15 min vieną kartą per savaitę.
Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo minimalaus ploto bei privatumo kamerose klausimas ginčo laikotarpiu buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I1-2263-1063/2020 ir išspręstas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl ši pareiškėjo skundo dalis paliktina nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktas).
Dėl per mažų langų.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą kameroje turi būti natūralios dienos šviesos patekimą užtikrinantis langas. Teisės aktuose nėra nustatytai reikalavimai langų dydžiui. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas gana aktyviai siekė ginti savo teises, susijusias su jo laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K administracijai ar skundęsis kitoms institucijoms (b. l. 45-47), todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo šiuo aspektu.
Dėl neįrengtų uždaro tipo spintelių bei neaprūpinimo šaldytuvais.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4.8 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Taisyklėse nėra reglamentuojama konkreti spintelių ar lentynų tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje ir tai, kad spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros. Tuo pačiu teisės aktuose nėra įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais ir uždaro tipo spintelėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundo dalį dėl faktinių aplinkybių, susijusių su minimalaus ploto kamerose, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, karšto vandens tiekimo kamerose neužtikrinimu, naudojimusi dušu kartą per savaitę po 15 min palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.