Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-07-02 · Administracinė byla Nr. eA-257-789/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
eA-257-789/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-257-789/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07970-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.15.3.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tauritus“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus A. M., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tauritus“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tauritus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 69-57 (toliau – ir Sprendimas2); 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno VMI) 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr)FR0682-114 (toliau – ir Sprendimas1) (toliau kartu – Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1. Kauno VMI atliko pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir 2023 m. kovo 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Kauno VMI Sprendimu1 patvirtintas Patikrinimo aktas ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 1 135 005,00 Eur PVM, 348 498,73 Eur PVM delspinigius (apskaičiuota 696 997,47 Eur PVM delspinigių, atleistas nuo 348 498,74 Eur PVM delspinigių) ir 340 502,00 Eur PVM baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno VMI Sprendimu1, pateikė skundą VMI. VMI Sprendimu2 patvirtino Kauno VMI Sprendimą1.

2.2. Pareiškėjo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos ir įrodymų pagrindu mokesčių administratorius turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą apmokestinamoms prekėms, tiekiamoms kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabentoms iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, tačiau, priimdamas Sprendimus, mokesčių administratorius netinkamai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai daug dėmesio skyrė aplinkybėms, kurios išeina už mokestinio patikrinimo ribų, nepagrįstai darė išvadas, kad pareiškėjas neatitiko esminių reikalavimų ir sąlygų, būtinų 0 proc. PVM tarifo taikymui.

2.3. Pareiškėjo įvykdytos būtinos pareigos, pateikti įrodymai ir mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga nesudaro pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas 2015 m. spalio–gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui Credibile J.D.O.O. nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Pareiškėjo atliktas PVM sąskaitose faktūrose nurodyto prekės įgijėjo Credibile J.D.O.O. patikrinimas PVM informacijos mainų sistemoje ir faktas, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje prekių tiekimo metu, yra pakankami pripažinti, jog pareiškėjas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, buvo kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Nėra ginčo, kad kuras buvo fiziškai išgabentas iš Lietuvos teritorijos ir pristatytas į Lenkijoje esančius akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, todėl pareiškėjas įvykdė kitą jam tenkančią pareigą įrodyti, jog prekės, kurios buvo tiekimo dalykas, buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės.

2.4. Pareiškėjas perdavė teisę prekės įgijėjui Credibile J.D.O.O. disponuoti preke kaip savininkui, o tai įrodo pareiškėjo pateikta 2015 m. spalio 12 d. sutartis Nr. 6/2015 su pirkėju Credibile J.D.O.O., prekių užsakymai, apmokėjimai, su prekės perdavimu ir gabenimu susiję dokumentai, paslaugų tiekimo sutartys su UAB „Euronafta“ ir UAB „Ave-Matrox“. Pareiškėjas sandėliavo jam nuosavybės teise priklausantį kurą akciziniame UAB „Ave-Matrox“ sandėlyje. Gaunami Credibile J.D.O.O. užsakymai pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis ir nustatytą tvarką buvo perduodami akciziniam sandėliui, iš kurio atitinkamai nustatyta tvarka pagal gautus kuro savininko–pareiškėjo pavedimus ir atitinkamus nurodymus kuras buvo pakraunamas pirkėjui pagal jo sutartyje su pardavėju nustatytas sąlygas, įforminami būtini ir reikalingi dokumentai.

2.5. Sprendime2 pateiktas vertinimas, kad Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. negavo prekių (kuro) ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas perdavė tokią teisę ir įvykdė 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 49 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, susijusią su teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimo įgijėjui. Mokesčių administratoriaus argumentas, kad Credibile J.D.O.O. negavo prekių (kuro) ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis ginčo medžiagoje surinktiems įrodymams.

2.6. Kadangi buvo tiekiama akcizinė prekė, iškrovimo vieta buvo ne pirkėjo įmonės registracijos adresas, bet akcizinių prekių sandėlių adresai, nurodyti pareiškėjui pateiktuose užsakymuose, kurie ir buvo nurodyti CMR važtaraščiuose. Mokesčių administratorius Sprendime1 ir Sprendime2 akcentuoja, kad nenustatė, jog kuras buvo perduotas pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui. Kadangi toks konstatavimas yra daromas, analizuojant informaciją apie atliktas kuro transportavimo paslaugas, CMR važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, nėra aišku, kokį „perdavimą“ mokesčių administratorius vertintų kaip tinkamą atliekamo mokestinio tyrimo kontekste. Mokesčių administratorius nenurodo, kokį įrodymą privalėjo pateikti pareiškėjas tam, kad būtų įvertinta, jog Credibile J.D.O.O. įgijo teisę disponuoti preke (kuru). Mokesčių administratorius neturėjo teisėto pagrindo reikalauti tokio įrodymo iš pareiškėjo, kuris negali atlikti tyrimo ir atitinkamai gauti mokesčių administratoriui reikiamus įrodymus apie tolimesnius prekės savininko veiksmus, atliktus su nusipirktu kuru.

2.7. Prekės buvo pristatytos į pirkėjo nurodytus akcizinius sandėlius (registruotus gavėjus) Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tai patvirtina mokesčių administratorius. Prekės, kurias pareiškėjas pardavė Credibile J.D.O.O., perėjo ne tik per ES AIS (Akcizų informacinė sistema) sistemą, bet ir per Lenkijos muitinę, kuri kontroliavo akcizo sumokėjimą. Būtent akcizinis sandėlis ir (ar) registruotas gavėjas (šiuo atveju Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o.) buvo atsakingi už akcizinių prekių išleidimą į laisvą apyvartą Lenkijoje ir akcizo bei kitų mokesčių tinkamą sumokėjimą, todėl pareiškėjas negalėjo numatyti, jog tai nebus padaryta, kadangi visos muitinės procedūros buvo tinkamai atliktos, užbaigtos, prekė buvo pristatyta į Lenkijos akcizinį sandėlį, nekilo jokių abejonių. Pareiškėjas neturi galimybių kontroliuoti šį procesą, daryti jam įtaką, gauti informaciją apie Credibile J.D.O.O. priimtus sprendimus dėl tolimesnio kuro pardavimo.

2.8. Sprendime1 ir Sprendime2 pateikti teiginiai, kad pareiškėjas perdavė kurą ne pirkėjui Credibile J.D.O.O., o nenustatytoms Lenkijos įmonėms, yra atmestini, kadangi: (i) pagal tiekimo sąlygas, kurios buvo apibrėžtos kaip FCA UAB „Ave-Matrox“ akcizinis sandėlis (Jonava), nuosavybė į prekes pereidavo pirkėjui, t. y. Credibile J.D.O.O., iškart išvežant jas iš akcizinio sandėlio Jonavoje; (ii) pirkėjo pasamdyti ir jo nurodyti vežėjai išveždavo prekes (visa informacija buvo pateikiama užsakymuose); (iii) vežėjai pristatydavo prekes Lenkijos Respublikos akciziniams sandėliams ar registruotiems gavėjams (Trade Sp.zo.o., Porte Sp.zo.o.), kurie, turėdami sutartį su pirkėju ir atitinkamus įgaliojimus veikti jo vardu, patvirtindavo prekių gavimą.

2.9. Mokestinio patikrinimo byloje nėra duomenų ir mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėjas sukčiavo ar piktnaudžiavo teise, siekdamas išvengti mokesčių. Pareiškėjas ne tik formaliai pasitikrino PVM kodo galiojimą, bet dar prieš pasirašydamas sutartį su pirkėju pareikalavo visų dokumentų, pagal kuriuos turėtų galimybę įsitikinti ne tik pirkėjo autentiškumu, bet ir prekės (kuro) judėjimo iki CMR važtaraščiuose nurodomų akcizinių sandėlių teisėtumu, surinkdamas informaciją apie akcizinių prievolių vykdytojus Lenkijoje ir įsitikindamas, kad jie turi teisę priimti akcizinę prekę ir turi atitinkamas sutartis su pirkėju. Lenkijos mokesčių administratorius, atsakydamas į išsiųstą SCAC formos paklausimą dėl Credibile J.D.O.O. vardu esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sąskaita yra įmonės vardu atidaryta. Mokesčių administratorius Sprendime2 patvirtina, kad Credibile J.D.O.O. įregistruota PVM mokėtojų registre 2015 m. balandžio 17 d., išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2016 m. kovo 8 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad internetiniame Kroatijos puslapyje nurodoma, jog Credibile J.D.O.O. valdybos narys yra I. P. C. (tas pats asmuo nurodytas sudarytoje su pareiškėju kuro pirkimo sutartyje). Viešoje erdvėje bei viešai prieinamuose registruose Europos Sąjungos duomenų bazėje nebuvo jokios neigiamos informacijos apie Credibile J.D.O.O. Pareiškėjas ruošdavo dokumentus kiekvienam krovimo reisui ir atitinkamai gaudavo procedūrų užbaigimo dokumentą, t. y. užsakymą iš pirkėjo, PVM patikrinimo ES duomenų registre apie galiojantį pirkėjo PVM kodą prieš kraunant autotransportą, PVM sąskaitą faktūrą pakrautai mašinai, CMR su vairuotojo ir pirkėjo Lenkijos akcizinio sandėlio parašais ir antspaudais, e-RoR dokumentą iš AIS sistemos apie kuro pristatymą ir akcizo sumokėjimą Lenkijoje, informaciją iš AIS suvestinės apie užbaigtas procedūras. Mokesčių administratorius turėjo galimybę vertinti juos. Pareiškėjas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas pagal Kroatijos įmonės Credibile J.D.O.O. vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose, kaip konstatuota Sprendime1, yra visi privalomi rekvizitai. Atsiskaitymai už naftos produktus buvo atliekami tik banko pavedimais, nebuvo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, pirkėjas sumokėjo dalį kainos.

2.10. Pareiškėjas, sudarydamas sandorius su įmone Credibile J.D.O.O., ėmėsi konkrečių veiksmų identifikuoti pirkėją, įsitikinti, ar jis turi privalomus reikalavimus planuojamo sandorio sudarymui, ar jis yra tinkamai atstovaujamas, ar egzistuoja save vadovu ir akcininku įvardinantis asmuo (pateiktas pasas). Pareiškėjas reikalavo pateikti ir gavo įmonės registravimą ir veiklą patvirtinančius dokumentus, Kroatijos įmonę atstovaujančio asmens (C. I. P.) dokumentus ir suteikiančius veikti įmonės vardu įgaliojimus. Pareiškėjas atsakingai formino visus su kuro pardavimu susijusius dokumentus, sekė kuro pristatymą į vežamus akcizinius Lenkijos sandėlius. Aplinkybė, kad jau išrašant pirmą PVM sąskaitą faktūrą ir CMR važtaraštį prekių (kuro) pirkėjui Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., pareiškėjui buvo žinoma, kad krovinys bus gabenamas į Lenkiją, pati savaime negali sukelti jokių įtarimų, nes toks vežimas negali būti laikomas kuo nors ydingu ar įtartinu. Jokių įtarimų ar abejonių neturėjo sukelti ir aplinkybė, kad pareiškėjo vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei Credibile J.D.O.O. į jos kilmės valstybę.

2.11. Nepagrįsti yra mokesčio administratoriaus vertinimai Sprendime2, kuriais yra aprašomi pareiškėjo, UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Euronafta“ tarpusavio sutartiniai santykiai, neišsamiai ir nelogiškai aprašinėjant atskirus dokumentus pasirašiusius asmenis, klaidingai įvardijant, mokesčių administratoriaus teigimu, nedirbančius asmenis.

2.12. Pareiškėjas nežinojo bei neturėjo galimybės žinoti, kad jo vykdomi sandoriai dėl galimai neteisėtų Credibile J.D.O.O. veiksmų yra įtraukti į šios ir kitų Lenkijos įmonių sukčiavimą.

3. Atsakovas VMI atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2015 m. spalio–gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui Credibile J.D.O.O. nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad jis dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose. Nustatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tais ūkio subjektais, todėl, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostata, tokie prekių tiekimai apmokestinti, taikant standartinį PVM tarifą.

4.2. Pareiškėjo kurą transportavusios Lenkijos įmonės – vežėjai nurodė, kad Kipro įmonė Oxiliery holdings Limited užsakė transporto paslaugas ir apmokėjo už jas. Užsakymai, transporto paslaugų teikimo sutartys buvo sudaromos su Kipro įmone Oxiliery holdings Limited. Kauno VMI padarė išvadą, kad transporto paslaugas užsakė ir užsakymuose galutinį prekių iškrovimo adresą nurodė ne pareiškėjas, o kiti sandorių grandinėje dalyvavę nenustatyti asmenys. Įvertinus pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius, apmokėjimo dokumentus ir kt.), gautą informaciją iš Lenkijos, Kipro ir Kroatijos mokesčių administratorių, surinktą informaciją iš Lenkijos transporto įmonių, teikusių prekių gabenimo paslaugas, padaryta išvada, kad esminė atleidimo nuo PVM sąlyga nebuvo tenkinta, nes kuro tiekimas įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose (nors kuro tiekimas realiai įvyko). Pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog jo vykdomi sandoriai yra įtraukti į kuro įgijėjų atliekamą sukčiavimą ir, nesiimdamas visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą kuro tiekimams į kitą valstybę narę už 5 404 785 Eur. Už šį pažeidimą pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 1 135 005 PVM suma (2015 m. 10 mėn. – 149 285 Eur (710880 Eur x 21 proc.) PVM; 2015 m. 11 mėn. – 454 189 Eur (2 162 803 Eur x 21 proc.) PVM; 2015 m. 12 mėn. – 531 531 Eur (2531 102 Eur x 21 proc.) PVM).

4.3. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad, pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras, pareiškėjas pardavė kurą Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., CMR važtaraščiuose gavėjas nurodytas Credibile J.D.O.O., Imperiox Sp.zo.o. arba Denix Sp.zo.o. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pareiškėjas privalo pristatyti prekes pirkėjo vežėjui į sutartą vietą. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pirkėjas rūpinosi transportu, pareiškėjas neorganizavo prekių transportavimo ir nemokėjo už jį, kuras buvo pristatytas kitais adresais nei nurodyta CMR važtaraščiuose, PVM sąskaitose faktūrose. Nustatyta, kad asmenys, kurie nedirbo pas pareiškėją, pareiškėjo vardu įformino PVM sąskaitas faktūras kuro pirkėjui Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., sandorių vykdymo metu buvo įdarbinti šie asmenys: nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. – O. K., kuri tuo metu buvo akcininkė bei vadovė; nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. sausio 20 d. – E. K.; nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. birželio 7 d. – I. J., kuris tuo metu buvo vadovas; nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki dabar dirba S. J. Buvusi vadovė ir akcininkė O. K. 2021 m. liepos 26 d. paaiškinime nurodė, kad gauti užsakymai buvo persiunčiami UAB „Ave-Matrox“ ir šios bendrovės naftos produktų terminale buvo pakraunami pirkėjo autovežiai, įforminami visi reikalingi dokumentai bei išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Nustatyta, kad S. J. dirba pas pareiškėją nuo 2015 m. gruodžio 9 d., o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. ji dirbo UAB „Euronafta“. Nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Euronafta“ vardu taip pat buvo vykdomi pardavimai Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O. ir UAB „Euronafta“ priklausančių naftos produktų išdavimas buvo vykdomas panašiu principu. Kiekvieną UAB „Euronafta“ krovos nurodymą taip pat patvirtindavo telefonu atsakinga darbuotoja V. A.. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. A. nedirbo nei UAB „Euronafta“, nei pas pareiškėją, nei UAB „Ave-Matrox“.

4.4. Įvertinus UAB „Ave-Matrox“ pateiktą informaciją, konstatuota, jog pareiškėjas įsigijo kurą iš kitų bendrovių, t. y. UAB „Ave-Matrox“ tik sandėliavo kurą. Nustatyta, kad UAB „Euronafta“, kuri registruota tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjas, yra pagrindinė pareiškėjo akcininkė (priklauso 99,17 proc. akcijų), jos vadovas nuo 2014 m. kovo 25 d. yra M. D., kuris nuo 2020 m. lapkričio 25 d. yra ir pareiškėjo vadovas. Pagal 2015 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/10/01, UAB „Euronafta“ teikė pareiškėjui naftos produktų rinkos analizę, naftos produktų pirkėjų paiešką, kitas su naftos produktų pardavimu susijusias paslaugas, o pareiškėjas įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjui 0,5 proc. (įskaitant PVM) nuo naftos produktų apyvartos. Šią sutartį pasirašė pareiškėjo direktorė O. K. ir UAB „Euronafta“ direktorius M. D..

4.5. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas vykdė atsiskaitymus per Danske Bank A. S. Lietuvos filialo banko sąskaitas (uždarytos banko iniciatyva) ir nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. teisę valdyti jas turėjo O. K. (vadovė nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.) ir I. J. (vadovas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.). Atsiskaitymai už naftos produktus buvo atliekami tik banko pavedimais, nebuvo atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Tikrinamu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimą pareiškėjo banko sąskaitose iš dalies kontroliavo M. D. (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos), kuris oficialiai įregistruotas pareiškėjo vadovu tik 2020 m. lapkričio 25 d. Pagal pareiškėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras Credibile J.D.O.O. parduota kuro už 5 404 785 Eur, o į pareiškėjos sąskaitą gauta iš viso 3 273 092,75 Eur iš Credibile Sp.z.o.o. Pagal 2015 m. lapkričio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (Nr. 06/11/2015 - 700000 Eur, Nr. 24/11/2015 - 150000 Eur, Nr. 30/11/2015 - 250000 Eur, Nr. 15/12/2015 - 450000 Eur Nr.6/11/2015), pareiškėjas perleido skolininko Credibile J.D.O.O. įsipareigojimus Jungtinės Karalystės įmonei Everett LP, sutartį pasirašė šios įmonės direktorius O. S. Everett LP pervedė pareiškėjui į sąskaitą 1 550 000 Eur (2015 m. lapkričio 6 d. – 550 000 Eur, 2015 m. lapkričio 9 d. – 1500 00 Eur, 2015 m. lapkričio 24 d. – 150 000 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. – 100 000 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. – 150 000 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. – 340 000 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. – 110 000 Eur). Nustatyta, kad tikrinto laikotarpio pabaigoje (2016 m. rugsėjo 30 d.) Credibile J.D.O.O. skola pareiškėjui buvo apskaitoma 581 692,40 Eur, kuri 2016 m. gruodžio 31 d. „iškelta“ į 2021 sąskaitą Europe Investment PTE Limited. Everett LP prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.06/11/2015 priedu Nr. 5 buvo perduota Credibile J.D.O.O. 581 692,40 Eur skola, tačiau, neapmokėjus šios skolos, pagal 2016 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. CP-TRT, pareiškėjo prekių tiekėja įmonė Europe Investment PTE Limited įgijo reikalavimo teisę į 581 692,40 skolą. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 30 d. su Europe Investment PTE Limited atsiskaitęs už visus jo patiektus naftos produktus, t. y., pagal apskaitos duomenis, 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas buvo sumokėjęs avansu 1 360 698,19 Eur.

4.6. Mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, jog Credibile J.D.O.O. būtų turėjusi sandorių su įmone Everett LP. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius informavo, kad Everett LP registruotu adresu yra gyvenamasis namas, o dabartinis namo gyventojas nurodė, kad nieko nežino apie Everett LP. Lenkijos mokesčių administratorius pateikė Credibile Sp.z.o.o. sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad iš šios sąskaitos buvo pervestos piniginės lėšos ne tik pareiškėjui, bet ir UAB „Euronafta“ bei kitoms Lietuvoje ir kitose šalyse registruotoms įmonėms. Iš pateiktos informacijos taip pat nustatyta, kad Credibile Sp.z.o.o. pervedė iš minėtos sąskaitos bankiniais pavedimais į Oxiliery Holdings Limited (bendrovei, kuri užsakinėjo transporto paslaugas kuro gabenimui) banko sąskaitą per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d. iš viso 7 613 443 Eur. Dėl Credibile J.D.O.O. vardu esančios banko sąskaitos Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad ją atidarė I. C. P., 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 4 215,25 Eur likutis sąskaitoje, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nebuvo vykdomos jokios operacijos. Padaryta išvada, kad Credibile J.D.O.O. vardu sąskaita Lenkijoje buvo atidaryta vykdyti atsiskaitymus įformintų sandorių PVM sukčiavimo grandinėje.

4.7. Credibile J.D.O.O. atstovas C. I. P. pasirašė sutartį su pareiškėju, o I. C. P., t. y. kitas asmuo, nei nurodytas 2015 m. spalio 12 d. sutartyje Nr. 6/2015, atidarė sąskaitą Lenkijos banke. Šios sutarties 2.2.2. punkte numatyta sąlyga, kad pardavėjas (pareiškėjas) turėjo teisę sulaikyti prekes (prekių partiją) ar jų neperduoti, jeigu pirkėjas nėra atsiskaitęs už ankščiau pristatytas prekes. Tačiau iš surinktos informacijos matyti, kad pirmą sandorių vykdymo mėnesį (per 2015 m. spalio 21-29 d.) pareiškėjo vardu buvo įforminta 14 Credibile J.D.O.O. PVM sąskaitų faktūrų už 710 880 Eur, o iš Lenkijoje atidarytos Credibile Sp.z.o.o. sąskaitos pareiškėjui buvo pervesta tik 200 574 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, iš viso 700 000 Eur skolai, jau 2015 m. lapkričio 6 d. buvo įforminta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pareiškėjui turėjo sukelti įtarimą Credibile J.D.O.O. vykdyti pavėluoti atsiskaitymai, tai, kad Kroatijoje registruotas pirkėjas vykdė atsiskaitymus už įsigytas prekes ne iš savo šalyje atidarytos banko sąskaitos, padengiant skolos dalį pagal įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

4.8. Credibile J.D.O.O. PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. balandžio 17 d., 2016 m. kovo 8 d. ji išregistruota iš PVM mokėtojų registro dėl įtariamo dalyvavimo PVM sukčiavime. Kroatijos mokesčių administratorius nurodė, kad Credibile J.D.O.O. vadovas yra I. P. C., kiti atstovaujantys asmenys – A. W. G.. Credibile J.D.O.O. neturi kuro talpyklų, darbuotojų. Credibile J.D.O.O. steigėjas yra kita įmonė Honeste D.O.O. Su įmonės Credibile J.D.O.O. atstovais negalima susisiekti. Pagal verslo dokumentus, Credibile J.D.O.O. neatliko prekių ir paslaugų teikimų 2015 m., įsigijimai iš pareiškėjo nebuvo užfiksuoti. Patikrinimo metu nustatyta, kad internetiniame Kroatijos puslapyje nurodoma, jog Credibile J.D.O.O. valdybos narys yra I. P. C. (tas pats asmuo nurodytas su pareiškėju sudarytoje kuro pirkimo sutartyje), kuris atsakingas už dar keturias bendroves. Credibile J.D.O.O. 2021 m. kovo 26 d. Kroatijos valstybei nesumokėjo mokesčių už 1 5030 080 Eur. Mokestinio patikrinimo metu iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gauta informacija dėl I. P. C., kurioje nurodyta, kad jis paaiškino, jog neturi nei vieno prašomo pateikti dokumento, nes jie visi perduoti prokuratūrai, kuri atlieka tyrimą pagal bylą, kurioje jis yra pripažįstamas įtariamuoju. Pagal surinktą informaciją, I. P. C. nuo 2016 m. inicijuotas baudžiamasis procesas dėl sukčiavimo, kurio nutartis dar nėra priimta. Įvertinus informaciją, padaryta išvada, jog Credibile J.D.O.O. įsteigta, galimai siekiant sukurti PVM sukčiavimo grandinę.

4.9. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių 2 laukelyje prekių (kuro) gavėju nurodyta ne tik Credibile J.D.O.O., bet ir Lenkijos įmonės Imperiox Sp.zo.o. arba Denix Sp.zo.o., o 3 laukelyje krovinio iškrovimo vietos nurodytos Lenkijos įmonės Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. CMR važtaraščių 24 laukelyje „Krovinys gautas“ yra spaudai tų pačių įmonių, nurodytų 3 laukelyje – Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. Iš pateiktų CMR važtaraščių nustatyta, kad kuro iškrovimo ir kuro gavėjų nurodyti adresai neatitinka įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkėjo Kroatijos įmonės Credibile J.D.O.O. adreso – (duomenys neskelbtini), nesutampa ir kuro gavėjų adresai, kuro iškrovimo vieta, nenustatyta, kad Lenkijos ir Kroatijos įmonės prekių gavėjos būtų turėjusios kuro talpyklas. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog prekių iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius, kuriose būtų galėjusi laikyti prekes. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prekių iškrovimo adresais nugabentos prekės buvo realiai perduotos prekių pirkėjui ar tretiesiems asmenims, pagal pirkėjo rašytinį įpareigojimą ar susitarimą.

4.10. VMI duomenimis, Fibor Trade Sp.zo.o PVM mokėtojų registre įregistruota 2016 m. gruodžio 31 d., išregistruota 2017 m. vasario 16 d., Porte Sp.zo.o. PVM mokėtojų registre įregistruota 2014 m. gruodžio 31 d., išregistruota 2019 m. vasario 18 d. Pagal pateiktus dokumentus, kuriuose nurodytas Fibor Trade Sp.zo.o. PVM kodas, sandoriai vykdyti 2015 m. spalio–gruodžio mėn., o PVM mokėtojų registre ši įmonė įregistruota tik 2016 m. gruodžio 31 d.

4.11. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos apie atliktas kuro transportavimo paslaugas nustatyta, kad, pagal pareiškėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuras nebuvo perduotas Credibile J.D.O.O., o buvo nugabentas ir iškrautas kitais adresais, nei nurodyta pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliuose, t. y. galutiniai kuro gavėjai buvo kitos Lenkijos įmonės. Įvertinus iš kuro vežėjų gautą informaciją, nustatyta, kad dauguma jų nurodė, jog Kipro įmonė Oxiliery holdings Limited, kuri atsiskaitė už atliktas transportavimo paslaugas, užsakė transporto paslaugas atlikti kuro gabenimą iš Lietuvos akcizinio sandėlio UAB „Ave-Matrox“ į Lenkiją. Kipro mokesčių administratorius nurodė, kad Oxiliery holdings Limited PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. vasario 25 d., išregistruota 2016 m. gruodžio 31 d., vykdė gabenimo paslaugas, buhalterinę apskaitą tvarkę atstovai nurodė, kad neturi jokių dokumentų ir nebendrauja su bendrove Oxiliery holdings Limited. Nustatyta, kad Oxiliery holdings Limited atstovas yra Lenkijos pilietis A. B., kuris pasirašydavo sutartis, sudarytas su kuro transportavimo paslaugas atliekančiomis Lenkijos bendrovėmis.

4.12. Iš patikrinimo metu surinktos informacijos matyti, kad Kipro įmonė nebuvo galutinis kuro, gabento iš Lietuvos akcizinio sandėlio UAB „Ave-Matrox“, gavėjas, Oxiliery holdings Limited atliko tik transporto paslaugų užsakymus kuro gabenimui iš Lietuvos į Lenkiją. Iš kurą gabenusių vežėjų pateiktos informacijos nustatyta, kad, pagal pareiškėjo vardu įformintus CMR važtaraščius, kurą iš akcizinio sandėlio Lietuvoje, esančio (duomenys neskelbtini), gabeno iki Lenkijos akcizinių sandėlių Forte Trade Sp.zo.o. arba Porto Sp.zo.o., o toliau kuras buvo transportuojamas kitoms Lenkijos įmonėms ir iškrautas kitais adresais, nei nurodyta pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių 3 laukelyje. Kuras Lenkijoje nebuvo perduotas Credibile J.D.O.O., jis perduotas nenustatytoms Lenkijos įmonėms.

4.13. Patikrinimo metu įvertinus iš vežėjų surinktą informaciją ir pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatyta, kad, jau išrašant pirmą PVM sąskaitą faktūrą ir CMR važtaraštį prekių (kuro) pirkėjui Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., pareiškėjui buvo žinoma, kad krovinys bus gabenamas į Lenkiją, o sandoriuose dalyvavę ūkio subjektai ir sandorių aplinkybės pareiškėjui turėjo sukelti įtarimus ir, būdamas atidus bei rūpestingas, jis turėjo imtis veiksmų, kad įsitikintų įmonės Credibile J.D.O.O. patikimumu. Pagal pareiškėjo vardu įformintus dokumentus, prekės (kuras) buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos minėtam kontrahentui, tačiau pirkėjas – Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. negavo šių prekių (kuro) ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Lenkijos teritorija buvo naudojama perkrauti prekes, tačiau iš tikrųjų jos pasiekė Lenkijos subjektus per kitas vidaus rinkos fiktyvias įmones. Pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi realių, patikimų ekonominių operacijų. Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, pagal 2015 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį, kuras buvo parduodamas Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., tačiau pareiškėjos pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, jog disponavimo teisė prekėmis buvo perduota būtent Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., nes CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliuose kuro iškrovimo vietos ir gavėjai nurodyti akciziniai sandėliai Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o., t. y., pagal pareiškėjo pateiktais duomenis, kuras iš Lietuvos buvo nugabentas į Lenkijos akcizinius sandėlius. Taigi pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė įrodymų, o taip pat ir mokesčių administratorius iš surinktos informacijos nenustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjas – Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. – būtų įgijęs teisę disponuoti prekėmis (kuru) kaip savo, todėl pareiškėjas neturėjo teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą ginčijamiems prekių tiekimams.

4.14. Pareiškėjas įformino tiekimus ir deklaravo juos Kroatijos mokesčių mokėtojui (įmonei Credibile J.D.O.O.), o šios šalies mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad Credibile J.D.O.O. neturi patalpų, skirtų skystojo kuro laikymui, įmonė Credibile J.D.O.O. parduota ir neturi galimybės pateikti dokumentų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nevykdė prekių ir paslaugų tiekimo, nebuvo deklaruojami ir apskaitomi sandoriai iš pareiškėjo. Taigi Kroatijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei Credibile J.D.O.O. į kilmės valstybę.

4.15. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose yra atžymos apie prekių gavimą Lenkijos akciziniuose sandėliuose Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tačiau nenustatyta, kad kuras buvo perduotas pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui – Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR Konvencija) 13 straipsnyje nurodyta, jog, pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo perduoti jam antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Šiuo atveju, krovinio gavėjas privalo patvirtinti krovinio gavimo faktą tam skirtame CMR važtaraščio 24 laukelyje, tačiau iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai. Akciziniai dokumentai ar CMR važtaraščiai, kuriuose gavėjas akcizų sandėlis (registruotas) uždeda spaudą, kad prekės gautos, patvirtina tik prekių išgabenimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas tokio masto tiekimus (per 2015 m. spalio–gruodžio mėn. Kroatijos įmonei parduota kuro už 5,4 mln. Eur), turėjo ir privalėjo būti susipažinęs su naftos verslo ypatybėmis, jis turėjo žinoti, kad EMCS sistemoje atžymėtas akcizinių prekių judėjimas patvirtina tik prekių išgabenimo faktą, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas 0 proc. PVM tarifo taikymui.

4.16. Pareiškėjas pateikė tik pirmus CMR važtaraščių egzempliorius, kurie lieka siuntėjui. Pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai, kad gavo prekes, šių Lenkijos akcizinių sandėlių pavadinimai ir vietos nurodytos 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta informacija aiškiai įskaitoma, nurodyti vežėjų spaudai, vairuotojų parašai, nurodytas kuro kiekis, krovinio pakrovimo datos. Patikrinimo metu iš vežėjų pateiktų antrų CMR važtaraščių egzempliorių nustatyta, kad 24 laukeliuose žymos apie prekių gavimą padarytos galutinių gavėjų, kuriems prekės buvo iškrautos. Nustatyta, kad kai kurie galutiniai kuro gavėjai buvo fiziniai asmenys, ūkininkai, juridiniai asmenys ar veiklos nebevykdantys juridiniai asmenys, kai kurie jų nerandami, neturintys patalpų kuro laikymui, nevykdantys savo šalyse veiklos, nepavyko susisiekti su vadovais, laikomi dingusiais prekeiviais. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad antrų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodomi dažniausiai pasikartojantys galutiniai prekių gavėjai: Kares Trade Sp.zo.o., Kares sp.j., Matrix 45 Oil Polsky. Vadovaujantis užsienio mokesčių administratoriaus pateikta informacija bei įvertinus CMR 3-iuose laukeliuose nurodytus duomenis (Lenkijos kuro gavėjus), nustatyta, kad Lenkijos įmonės, kaip galutinės kuro gavėjos, nurodytos antrų CMR važtaraščių egzempliorių 24 laukeliuose, dalyvavo PVM sukčiavime. Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra pirkėją Credibile J.D.O.O. identifikuojančių duomenų, nors, vadovaujantis CMR Konvencijos nuostatomis, siuntėjas turi turėti ne tik pirmąjį CMR važtaraščio egzempliorių su siuntėjo ir vežėjo parašais, tačiau taip pat turi turėti CMR patvirtintą kopiją, kurioje būtų įskaitomai užpildytas 24 laukelis, kaip pagrindinis įrodymas, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir pristatytos pirkėjui.

4.17. Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė užsakymų, vidinės įmonės korespondencijos, iš kurių būtų aiškūs pirkėją identifikuojantys duomenys, nepateikė duomenų apie tai, jog kuro iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius.

4.18. Pareiškėjas kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto pateikė užsakymų lapus (anglų kalba), kuriuose nurodyta: pirkėjas – Credibile J.D.O.O. (atstovaujantis asmuo I. P. C., registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), gavėjas – Imperiox Sp. zo. o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), sandėliai arba registruotas gavėjas – Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojų kodai, pristatymo adresai). Užsakymų lapuose prašoma parduoti dyzelinį kurą, nurodant pirkėjo įgaliotų transporto įmonių duomenis ir kiekvienos dienos užsakymo lape nurodant po kelis tokius vežėjus, tačiau nenurodomi prašomo įsigyti kuro kiekiai bei kainos. Tai, kad šie užsakymai pateikti kuro įsigijimui būtent iš pareiškėjo, galima spręsti tik iš užsakymų lapuose esančių pareiškėjo apvalaus antspaudo arba pareiškėjo spaudo dokumentams. Pareiškėjas taip pat pateikė keletą el. paštu siųstų laiškų, iš kurių nustatyta, kad V. A., kurios el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), siuntė užsakymus gavėjams A. J. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ave-Matrox“ (duomenys neskelbtini). Minėti laiškai nebuvo siųsti pareiškėjui. Taip pat nustatyta, kad darbuotoja vardu V. niekada nedirbo UAB „Euronafta“. Be to, iš pateiktų el. laiškų matyti, kad UAB „Ave-Matrox“ gaudavo informaciją dėl naftos produktų pardavimo tiesiogiai iš UAB „Euronafta“ ir tai paneigia patikrinimo metu pateiktus UAB „Ave-Matrox“ vadovo teiginius, kad tikslius ir išsamius nurodymus bei kitą informaciją dėl naftos produktų iškrovimo ir atkrovimo terminalas gauna iš kliento (iš pareiškėjo).

4.19. Pareiškėjas, sudarydamas sandorius su įmone Credibile J.D.O.O., veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, nes nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusius asmenis, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su realiu prekių pristatymu pirkėjui. Toks elgesys laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį – kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusį mokėtoją. Pareiškėjas, sudarydamas sutartį su kontrahentu, su kuriuo nebuvo turėjęs jokių sandorių, nesiėmė jokių sandorių įvykdymo užtikrinimo priemonių, o toks elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir neatsakingas. Pareiškėjo nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytinas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytam pirkėjui, taip pat neįsitikinimas, ar už kitą ES valstybės įmonę pasirašantis asmuo yra įgaliotas pasirašyti, ar jis yra nurodytos įmonės atstovas, prekes įsigyjančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas nei viename dokumente, neturėjimas duomenų iš pirkėjo apie prekių gavimą. Pareiškėjas, žinodamas, kad parduodamos prekės bus gabenamos kitiems asmenims, o ne dokumentuose įformintam pirkėjui, kad tiekimų sandoriai yra didelės vertės, nesiimdamas priemonių identifikuoti prekių įgijėjus bei išvengti sukčiavimo, pats prisidėjo prie sukčiavimo PVM srityje.

4.20. Mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes nesiėmė priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jam atstovaujančius asmenis, pareiškėjas nereikalavo pateikti ir neįvertino įmonės registravimo ir veiklos dokumentų, Kroatijos įmonei atstovaujančio asmens dokumentų ar įgaliojimų. Pareiškėjas pasikliovė verslo partnerio UAB „Euronafta“ rekomendacija ir, tikrindamas naujo pirkėjo patikimumą, apsiribojo tik ES valstybių narių PVM mokėtojų identifikacinių duomenų patikrinimu. Pareiškėjas nerinko kitos informacijos ir nepateikė patikrinimui, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galimybė nustatyti, kad jis domėjosi pirkėjo Credibile J.D.O.O. vykdoma veikla, ar pirkėjo atstovas dirba įmonėje, ar turi įgaliojimus, ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atstovauti įmonei, neišsaugojo elektroninių susirašinėjimų, nepateikė sutarčių priedų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sandorių vykdymo eigą, apmokėjimo sąlygas ir kitas aplinkybes.

4.21. Pareiškėjas, vykdydamas didelį kiekį tiekimų (tiekimai Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O. 2015 m. 10 mėn. sudarė 100 proc., 11 mėn. - 77,7 proc., 12 mėn. – 91,2 proc. visų pardavimų) ir žinodamas apie neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje vykdančiam asmeniui tenkančius didesnių atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus, iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti naująjį pirkėją ir jam atstovaujantį asmenį.

4.22. Surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo kontrahentas – Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. – vykdė ar dalyvavo mokestiniame sukčiavime, o pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, neįsitikino, ar jo atliekami tiekimai Bendrijos viduje nelemia dalyvavimo PVM sukčiavime. Pareiškėjas tapo sukčiavusių asmenų bendrininku, tai nesuderinama su Lietuvos ir Europos Sąjungos teise ir sudaro pagrindą paneigti 0 proc. PVM tarifą.

5. Tinkamo prekių perdavimo esminė sąlyga būtų CMR (24 eilutėje, 2 egz.) žymė, kad gavėjas yra Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. Nagrinėjamu atveju, pagal CMR duomenis, gavėjai yra Lenkijos įmonės ar fiziniai asmenys.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tauritus“ skundą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Kauno VMI atliko pareiškėjo PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. kovo 3 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas, pažeisdamas PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatą ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatą, 2015 m. spalio–gruodžio mėn. įformino kuro tiekimus Kroatijos PVM mokėtojui ir nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvavo į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose, nes išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tuo ūkio subjektu, su kuriuo buvo sudaryta 2015 m. spalio 12 d. sutartis Nr. 6/2015, todėl, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostata, tokie prekių tiekimai apmokestinami, taikant standartinį PVM tarifą.

7.2. Kauno VMI Sprendimu1 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 1 135 005 Eur PVM, 348 498,73 Eur PVM delspinigius (apskaičiuota 696 997,47 Eur PVM delspinigių, atleistas nuo 348 498,74 Eur PVM delspinigių) ir 340 502 Eur PVM baudą. Pareiškėjas apskundė Sprendimą1 VMI, kuri Sprendimu2 patvirtino Sprendimą1.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui 2015 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 6/2015 priedų, todėl nebuvo galimybės įvertinti, kokiomis Incoterms sąlygomis įformintos prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kas buvo gabenimo paslaugų užsakovas, ar tokio kiekio ir asortimento reikalavo pirkėjas, ar kaina atitiko sutartą kainą, ar apmokėjimas už prekes buvo toks, koks buvo numatytas sutarties prieduose ir kt.

9. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra atžymos apie prekių gavimą Lenkijos akciziniuose sandėliuose Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tačiau nėra duomenų apie tai, kad kuras buvo perduotas pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui – Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai neatitinka CMR Konvencijos nuostatų, reglamentuojančių, kad tarptautinių krovinio transportavimo važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon (9 str.), o krovinio pristatymu į paskirties vietą (13 str. 1 p.) laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo ar gavėjo reikalavimu paskirties vietą.

10. CMR Konvencijos 13 straipsnyje nurodyta, jog, pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduotą antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Šiuo atveju krovinio gavėjas privalo patvirtinti krovinio gavimo faktą tam skirtame CMR važtaraščio 24 laukelyje. Teisingo (tikrojo) įgijėjo nurodymas PVM sąskaitose faktūrose, kai kalbama apie tiekimą Bendrijos viduje, nėra savitikslis reikalavimas – jis neatsiejamai susijęs su inter alia PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatytu siekiu užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams. Tiekėjas turi galėti pasitikėti jo vykdomo sandorio teisėtumu, nerizikuodamas prarasti savo teisės į atleidimą nuo PVM, kai jis negali žinoti, net veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus prekybininkas, kad atleidimo nuo mokesčio sąlygos iš tikrųjų nebuvo įvykdytos dėl pirkėjo (įgijėjo) apgaulės.

11. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, aktualų reglamentavimą ir teismų praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo prekių tiekimas atitiko visas sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą). Pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos, t. y. teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimo įgijėjui Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O. Pareiškėjas neįrodė antros sąlygos, nes pareiškėjo pateikti dokumentai (CMR važtaraščiai) įrodo, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau neįrodo, kad Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O įgijo ir gavo jas. Pareiškėjas neįrodė trečios sąlygos, kad jis tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip PVM mokėtojui kitos valstybės narės teritorijoje. ES akcizinių prekių gabenimui taikoma savita ES nustatyta elektroninė kontrolės sistema – EMCS, reiškianti, kad, išleidus akcizines prekes iš Lietuvos akcizinio sandėlio, EMCS sistemoje nurodytas kitoje ES šalyje esantis akcizinis sandėlis (registruotas gavėjas) turi patvirtinti tų prekių gavimą, kitaip iš Lietuvos akcizinio sandėlio išleidęs prekes asmuo turės mokėti akcizus Lietuvoje, todėl visais atvejais kuras būna nugabentas į akcizinį sandėlį ar registruotą gavėją. Šie gavėjai nėra prekių savininkai, jie neturi patalpų, talpų ir pan. Atgabenus krovinius jų adresu, EMCS sistemoje tik atžymima, kad kuras gautas. Akciziniai dokumentai ar CMR važtaraščiai, kuriuose gavėjas akcizų sandėlis (registruotas), gavėjas uždeda spaudą, kad prekės gautos, patvirtina tik prekių išgabenimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdė stambaus masto tiekimus (per 2015 m. 10–12 mėn. Kroatijos įmonei parduota kuro už 5,4 mln. Eur), turėjo ir privalėjo būti susipažinęs su naftos verslo ypatybėmis, turėjo žinoti, kad EMCS sistemoje atžymėtas akcizinių prekių judėjimas patvirtina tik prekių išgabenimo faktą, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas 0 proc. PVM tarifo taikymui.

12. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, teisė į neapmokestinimą PVM gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją (ESTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje R., C-285/09, 49 p.); (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį.

13. Nors pareiškėjas teigia, kad prieš kiekvieną prekių pakrovimą Europos Sąjungos duomenų bazėje tikrino, ar pirkėjas turi galiojantį PVM mokėtojo kodą, tačiau šios sąlygos nepakanka taikyti tiekimams 0 proc. PVM tarifą pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad prekės buvo perduotos jo įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui – įmonei Credibile J.D.O.O., kuri turėjo įgyti šių prekių disponavimo teisę, nėra pagrindo atsižvelgti į nurodytus argumentus, kad, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos ir kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Teismas pažymėjo, kad PVM informacijos mainų sistemoje patikrinimas apie pirkėjo PVM kodo galiojimą tik patvirtina, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM tarifas, apsiribojo formalių veiksmų atlikimu – PVM kodo galiojimo patikrinimu, rekvizitų sutikrinimu, tai nepagrindžia pareiškėjo įrodinėjimo pareigos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius su įmone Credibile J.D.O.O., veikė aplaidžiai, neatsakingai ir nerūpestingai, nes nesiėmė veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusius asmenis, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui, t. y. nepakankamai domėjosi verslo partneriu, įsiregistravusiu PVM mokėtoju kitoje ES valstybėje narėje. Pareiškėjas nesidomėjo jo vardu įforminamų sandorių teisėtumu, o bylos medžiaga (CMR važtaraščiai) patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas sandorius, galėjo matyti požymius dėl kontrahento sukčiavimo PVM. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytos prekių iškrovimo vietos – Lenkijos akciziniai sandėliai, kuriuose prekės nebuvo iškrautos, todėl, PVM sąskaitose faktūrose nurodydamas kitą prekių pirkėją (ne prekių gavėją) ir skirtingus adresus, pareiškėjas turėjo suprasti, kad, vadovaujantis PVMĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota pozicija, reikės įrodyti taikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą. Taigi pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą sukčiavimą PVM. Vykdydamas tiekimus Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., pareiškėjas turėjo galimybę įtarti apie galimą šios įmonės sukčiavimą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų, ar pareiškėjo vykdomi tiekimai Bendrijos viduje nelemia jo dalyvavimo PVM sukčiavime, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sandorių sudarymo ir prekių tiekimo metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai.

14. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnio 1 dalį, nustatančias, kad, taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) gabena prekes), tokiu atveju PVM mokėtojas privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas tiekiant prekes kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, t. y. pareiškėjas 2015 m. spalio–gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui Credibile J.D.O.O. nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose, nes nustatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tuo ūkio subjektu, su kuriuo sudaryta 2015 m. spalio 12 d. sutartis Nr. 6/2015, todėl, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostata, tokie prekių tiekimai apmokestinami, taikant standartinį PVM tarifą.

15. Pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė jo vardu įformintus prekių pardavimo bei gabenimo dokumentus ir paaiškinimus, sudarė tinkamas sąlygas mokesčių administratoriui atlikti savo funkcijas, tiriant nustatytą pažeidimą, pateikė savo pastabas dėl Patikrinimo akto, kurios buvo įvertintos Sprendime1. Atsakovas pagrįstai papildomai apskaičiavo iš viso 1 135 005 Eur PVM, 696 997,47 Eur PVM delspinigius ir, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatyto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, nuo papildomai apskaičiuoto 113 5005 Eur PVM, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, skyrė vidutinio dydžio (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį skiriama nuo 10 iki 50 proc. mokesčio sumos dydžio bauda), t. y. 30 proc. PVM baudą – 340 502 Eur.

16. Nustačius, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestas pareiškėjo prašymas jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netyrė įrodymų. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė sutarties priedus – užsakymų lapus, nebuvo ginčijama, nes jau Patikrinimo akte mokesčių administratorius aprašė užsakymų lapų turinį, pareiškėjas savo skundo 29 punkte rėmėsi užsakymų lapų turiniu kaip mokesčių administratoriaus sprendime nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas atsiliepime dėstė savo argumentus dėl užsakymų lapų turinio, o teismas vertino šią aplinkybę kaip deklaratyvią ir nepagrįstą. Todėl priešingai, nei dėstoma teismo sprendime, visi įrodymai, kokiomis Incoterms sąlygomis įformintos prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kas buvo gabenimo paslaugų užsakovas, ar tokio kiekio ir asortimento reikalavo pirkėjas, ar kaina atitiko sutartą, ar apmokėjimas už prekes buvo toks, koks buvo numatytas sutarties prieduose ir kt., yra pateikti byloje, teismas turėjo visas galimybės įvertinti tuos įrodymus, tačiau jis nepadarė to, nepagrįstai konstatavęs, kad tokie įrodymai pareiškėjo nebuvo pateikti.

19. Pareiškėjas teigia, kad, sudarydamas 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015 su Kroatijos įmone Credibile J.D.O.O. ir vykdydamas ją, jis sąžiningai ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudaro, nelemia jo sukčiavimo mokesčių srityje.

20. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

21. VMI nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog prekės (kuras) pagal pareiškėjo vardu įformintus dokumentus buvo išgabentos minėtam kontrahentui iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau pirkėjas – Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. – negavo šių prekių (kuro) ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Lenkijos teritorija buvo naudojama prekėms perkrauti, tačiau iš tikrųjų pasiekė Lenkijos subjektus per kitas vidaus rinkos fiktyvias įmones. Pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi realių, patikimų ekonominių operacijų.

22. Pagal 2015 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį, kuras buvo parduodamas Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., tačiau pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, jog disponavimo teisė prekėmis buvo perduota būtent Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O., nes CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliuose kuro iškrovimo vietos ir gavėjai nurodyti akciziniai sandėliai Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp. zo.o., t. y., pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, kuras buvo nugabentas iš Lietuvos į Lenkijos akcizinius sandėlius. Pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė įrodymų, o taip pat ir mokesčių administratorius iš surinktos informacijos nenustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjas – Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O. – būtų įgijęs teisę disponuoti prekėmis (kuru) kaip savo, todėl, pareiškėjas neturėjo teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą ginčijamiems prekių tiekimams.

23. Pareiškėjas įformino tiekimus ir deklaravo Kroatijos mokesčių mokėtojui (įmonei Credibile J.D.O.O.), o šios šalies mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad Credibile J.D.O.O. neturi patalpų, skirtų skystojo kuro laikymui, įmonė Credibile J.D.O.O. parduota ir neturi galimybės pateikti dokumentų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nevykdė prekių ir paslaugų tiekimo, nebuvo deklaruojami ir apskaitomi sandoriai iš pareiškėjo. Kroatijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei Credibile J.D.O.O. į jos kilmės valstybę.

24. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose yra atžymos apie prekių gavimą Lenkijos akciziniuose sandėliuose Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tačiau nenustatyta, kad kuras buvo perduotas pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui – Kroatijos įmonei Credibile J.D.O.O.

25. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jis pateikė mokestiniam patikrinimui CMR važtaraščių tik pirmus egzempliorius, kurie lieka siuntėjui. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta informacija aiškiai įskaitoma, nurodyti vežėjų spaudai, vairuotojų parašai, nurodytas kuro kiekis, krovinio pakrovimo datos. Patikrinimo metu iš vežėjų pateiktų antrų CMR važtaraščių egzempliorių nustatyta, kad 24 laukeliuose žymos apie prekių gavimą padarytos galutinių gavėjų, kuriems prekės buvo iškrautos. Nustatyta, kad kai kurie galutiniai kuro gavėjai buvo fiziniai asmenys, ūkininkai, juridiniai asmenys ar veiklos nebevykdantys juridiniai asmenys, kai kurie jų nerandami, neturintys patalpų kuro laikymui, nevykdantys savo šalyse veiklos, nepavyko susiekti su vadovais, laikomi dingusiais prekeiviais. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad antrų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ dažniausiai pasikartojantys galutiniai prekių gavėjai: Kares Trade Sp.zo.o., Kares sp.j., Matrix 45 Oil Polsky. Vadovaujantis užsienio mokesčių administratoriaus pateikta informacija bei įvertinus CMR 3-iuose laukeliuose nurodytus duomenis (Lenkijos kuro gavėjus), nustatyta, kad galutinės kuro gavėjos, nurodytos antrų CMR važtaraščių egzempliorių 24 laukeliuose, yra Lenkijos įmonės, kurios dalyvavo PVM sukčiavime.

26. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra pirkėją Credibile J.D.O.O. identifikuojančių duomenų, nors, vadovaujantis CMR Konvencijos nuostatomis, siuntėjas turi turėti ne tik pirmąjį CMR važtaraščio egzempliorių su siuntėjo ir vežėjo parašais, tačiau taip pat turi turėti CMR patvirtintą kopiją, kurioje būtų įskaitomai užpildytas 24 laukelis, kaip pagrindinis įrodymas, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir pristatytos pirkėjui.

27. Pareiškėjas nepateikė užsakymų, vidinės įmonės korespondencijos, iš kurių būtų aiškūs pirkėją identifikuojantys duomenys, nepateikė duomenų apie tai, jog kuro iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius. Pažymėtina, kad pareiškėjas su pastabomis pateikė užsakymų lapus (anglų kalba), kuriuose nurodyta: pirkėjas – Credibile J.D.O.O. (atstovaujantis asmuo I. P. C., registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), gavėjas – Imperiox Sp. zo. o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), sandėliai arba registruotas gavėjas – Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojų kodai, pristatymo adresai). Užsakymų lapuose prašoma parduoti dyzelinį kurą, nurodant pirkėjo įgaliotų transporto įmonių duomenis ir kiekvienos dienos užsakymo lape nurodant po kelis tokius vežėjus, tačiau nenurodomi prašomo įsigyti kuro kiekiai bei kainos. Tai, kad šie užsakymai pateikti kuro įsigijimui būtent iš pareiškėjo, galima spręsti tik iš užsakymų lapuose esančių pareiškėjo apvalaus antspaudo arba pareiškėjo spaudo dokumentams. Pareiškėjas pateikė keletą el. paštu siųstų laiškų, iš kurių nustatyta, kad V. A., kurios el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), siuntė užsakymus gavėjams A. J. (duomenys neskelbtini) ir UAB „AVE-MATROX“ (duomenys neskelbtini). Minėti laiškai nebuvo siųsti pareiškėjui, o taip pat nustatyta, kad darbuotoja vardu V. niekada nedirbo UAB „Euronafta“. Be to, iš pateiktų el. laiškų matyti, kad UAB „AVE-MATROX“ gaudavo informaciją dėl naftos produktų pardavimo tiesiogiai iš UAB „Euronafta“, tai paneigia patikrinimo metu pateiktus UAB „AVE-MATROX“ vadovo teiginius, kad iškrovimo ir atkrovimo terminalas gauna tikslius ir išsamius nurodymus bei kitą informaciją dėl naftos produktų iš kliento (iš pareiškėjo).

28. Pareiškėjas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, nes nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusius asmenis, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui. Toks elgesys laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį – kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusį mokėtoją. Pareiškėjas, žinodamas, kad parduodamos prekės bus gabenamos kitiems asmenims, o ne dokumentuose įformintam pirkėjui, kad tiekimų sandoriai yra didelės vertės, sudarant sutartį nesiimdamas priemonių identifikuoti prekių įgijėjus bei išvengti sukčiavimo, pats prisidėjo prie sukčiavimo PVM srityje.

29. Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kaip reikalauja MAĮ 67 straipsnio 2 dalis, o apsiribojo tik deklaratyvių argumentų teikimu, todėl konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas sumas, o pareiškėjas nepaneigė jų.

30. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo vykdomas prekių tiekimas atitiko visas sąlygas, kad jis nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą), atmetė pareiškėjo skundą.

33. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad, sudarydamas 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015 su Kroatijos įmone Credibile J.D.O.O. ir vykdydamas ją, jis sąžiningai ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudaro, nelemia jo sukčiavimo mokesčių srityje.

34. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ), Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos.

35. PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1817 redakcija) įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).

36. Šia įstatymo nuostata į nacionalinę teisę, be kita ko, yra perkeliama PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalis, kuri veikia tiesiogiai, t. y. ja apmokestinamasis asmuo gali remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, siekdamas neapmokestinti PVM tiekimo Bendrijos viduje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo byloje Traum, C-492/13, EU:C:2014:2267, 48 p.).

37. Vadovaujantis PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena tas prekes į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalį (PVMĮ 49 str. 1 d.), prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017).

39. Pažymėtina, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma, neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Vogtländische Straßen-, Tief- und Rohrleitungsbau GmbH Rodewisch (VSTR) prieš Finanzamt Plauen, C-587/10, EU:C:2012:592, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Sandoriai turi būti apmokestinami, atsižvelgiant į jų objektyvius požymius (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Albert Collée prieš Finanzamt Limburg an der Lahn, C-146/05, EU:C:2007:549, 29 ir 30 p.), mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM būtų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Josef Plöckl prieš Finanzamt Schrobenhausen, C-24/15, EU:C:2016:791, 38 ir 39 p.).

40. Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia turi būti įvertinta, ar įvykdytos esminės sąlygos (reikalavimai), numatytos PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje (PVMĮ 49 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog prekės (kuras (dyzeliniai degalai)) buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo (pareiškėjo) valstybės narės (Lietuvos Respublikos) į sandėlius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lenkijos Respublikoje), taip pat kad pirkėjas, kuriam (formaliai, kaip nurodyta užsakymuose, PVM sąskaitose faktūrose ir kt. dokumentuose) tiekiamos prekės (įmonė Credibile J.D.O.O.), ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo metu buvo registruotas PVM mokėtojas Kroatijos Respublikoje (į PVM registrą įregistruotas 2015 m. balandžio 17 d., išregistruotas 2016 m. kovo 8 d.).

42. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo iš esmės dėl to, ar prekės buvo realiai tiektos įmonei Credibile J.D.O.O. ir ar pastarajai įmonei buvo perduota teisė disponuoti prekėmis kaip savininkui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įmonė Credibile J.D.O.O. realiai neįgijo pareiškėjo prekių, o, atsižvelgiant į sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, pareiškėjui turėjo kilti įtarimų dėl tikrųjų prekių įgijėjų, tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti, kad sandoriai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu ir tvirtina, jog jo atlikti veiksmai yra pakankami, siekiant taikyti 0 proc. PVM tarifą, tai patvirtina pateikti įrodymai.

43. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl teisės disponuoti materialiuoju turtu kaip savininkui perdavimo PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste nurodė, jog tai yra būtina kiekvieno prekių tiekimo, kaip jis apibrėžtas PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje, sąlyga ir remiantis pačiu šiuo perdavimu negalima nustatyti, ar atitinkamas sandoris vykdomas Bendrijos viduje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Mecsek-Gabona Kft prieš Nemzeti Adó- és V?mhivatal Dél-dun?nt?li Region?lis Adó F?igazgatós?ga, C-273/11, EU:C:2012:54736, 32 p.); kaip ir bet koks prekių tiekimas, kaip jis apibrėžtas PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje, tiekimas Bendrijos viduje reikalauja, kad įgijėjui būtų perduota teisė disponuoti materialiuoju turtu kaip savininkui, o pati „prekių tiekimo“ sąvoka šiuo aspektu negali būti aiškinama skirtingai, kalbant apie tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimą ir apie teisę į pirkimo PVM atskaitą, numatytą PVM direktyvos 167 straipsnyje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo byloje UAB „Enteco Baltic“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-108/17, EU:C:2018:473, 84 ir 85 p.). „Prekių tiekimo“ sąvoka susijusi ne su nuosavybės teisės perdavimu taikomoje nacionalinėje teisėje numatytais būdais, o su visais materialiojo turto perdavimo sandoriais, kuriais viena šalis suteikia kitai šaliai teisę naudotis tuo turtu taip, lyg ji būtų šio turto savininkė (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimo byloje British American Tobacco International Ltd and Newman Shipping & Agency Company NV prieš Belgische Staat, C-435/03, EU:C:2005:464, 35 p.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kuris prašo leisti pasinaudoti teise į neapmokestinimą PVM, t. y. prekių tiekėjas, turi pateikti įrodymus, kad tenkinamos PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (žr. minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Enteco Baltic 67 p.). Šis asmuo taip pat privalo įrodyti, kad yra tenkinamos ir tos sąlygos, kurias nustato pačios valstybės narės, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą atleidimo nuo mokesčio atvejų taikymą bei užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ar piktnaudžiavimui (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R., C-285/09, EU:C:2008:164, 46 p.).

45. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kadangi nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus privalo pateikti apmokestinamieji asmenys, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM, šių įrodymų klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai (žr., pvz., minėto sprendimo byloje Enteco Baltic 50 p., taip pat minėto sprendimo VSTR 42 p. ir sprendimo byloje Plöckl 35 p.).

46. PVM direktyvos 131 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad aptariamas neapmokestinimas PVM taikomas, nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato, siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.

47. Įgyvendindamos joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis bendrųjų teisės principų, sudarančių Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp kurių yra, be kita ko, teisinio saugumo ir proporcingumo principai. Šiomis aplinkybėmis pareigos, tenkančios apmokestinamajam asmeniui įrodymų srityje, turi būti nustatomos, remiantis aiškiai šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje ir įprastoje praktikoje, nustatytoje panašiems sandoriams, numatytomis sąlygomis. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį (žr. minėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Mecsek-Gabona 38 ir 39 p.; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo byloje Traum EOOD v Direktor na Direktsia ‘Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika’ Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite, C-492/13, EU:C:2014:226730–34 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas teisinio saugumo principą, 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje The Queen, on the application of Teleos plc and Others v Commissioners of Customs & Excise., C-409/04, EU:C:2007:548, 48 punkte pabrėžė, kad jis itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės aktai gali turėti finansinių pasekmių, jog suinteresuotieji asmenys galėtų tiksliai žinoti jiems taikomus įpareigojimus.

48. Ginčui aktualiu laikotarpiu PVMĮ 56 straipsnio (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija) 1 dalyje buvo, be kita ko, nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad toks abstraktus įrodinėjimo pareigos nustatymas neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokėtojui prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan. (žr., pvz., 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019, atsižvelgdama į jau suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 35 ir 40 p.; 2018 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-400-556/2018 43–45 p.; 2018 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1100-575/2018 38 p.; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-398-442/2018 48 p.), konstatavo, kad, nesant atitinkamų Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nuostatų, iš 0 proc. PVM tarifą pritaikiusio tiekėjo negali būti reikalaujama įrodinėti aplinkybę, kad yra tenkinamos tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimo sąlygos, kitais nei konkrečių tiekimo sandorių įprastoje praktikoje apmokestinamojo asmens (paprastai) gaunamais ir turimais šias sąlygas patvirtinančiais įrodymais; būtent atsižvelgiant į šią sąlygą yra atliekamas vertinimas, ar tiekėjas įvykdė pareigas, kurios jam tenka įrodymų srityje.

50. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte ir Sprendime1 nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. įformino kuro įsigijimus, dyzelinas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos gamintojų per tiekėjus (Latvijos Respublikos, Jungtinės Karalystės ir Singapūro įmones) buvo pristatomas į UAB „AVE Matrox“ valdomą akcizinį sandėlį Jonavoje. Pagal tarp pareiškėjo ir UAB „Euronafta“ sudarytą 2015 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/10/01, ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Euronafta“, registruota tuo pačiu adresu kaip pareiškėjas, organizavo naftos produktų (dyzelino) pirkimą–pardavimą. UAB „Euronafta“ tarpininkavo pareiškėjui, surandant pirkėją – įmonę Credibile J.D.O.O. – ir sudarant su ja 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015, UAB „Euronafta“ tikrino informaciją apie minėtą įmonę prieinamuose viešuosiuose registruose, viešojoje erdvėje, Europos Sąjungos duomenų bazėje ir kt. (pareiškėjo vadovas ir buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nepateikė susirašinėjimų, užsakymų su įmone Credibile J.D.O.O.; pagal pareiškėjo vadovės (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 lapkričio 2 d.) O. K. 2021 m. liepos 26 d. paaiškinimus, ji tiesiogiai nebendravo su įmone Credibile J.D.O.O.; pagal pareiškėjo vadovo (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) I. J. teiginius (telefonu, 2021 m. liepos 19 d.), jis dėl savo būklės negalėjo nieko paaiškinti apie bendrovės vykdytą veiklą, tačiau 2020 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti jo paaiškinimai, jog su visais naftos produktų tiekėjais ir pirkėjais bendravo UAB „Euronafta“ direktorius M. D.). UAB „Euronafta“ pateikdavo naftos produktų užsakymus pareiškėjui, kuro pakrovimas ir dokumentų įforminimas vyko UAB „AVE Matrox“ naftos produktų terminale. UAB „AVE Matrox“ gaudavo užsakymus el. paštu iš UAB „Euronafta“ (nors UAB „AVE Matrox“ savo paaiškinimuose tvirtino, kad ji gaudavo užsakymus iš pareiškėjo, tačiau mokestinio patikrinimo metu gauti dokumentai nepatvirtino šių teiginių). PVM sąskaitas faktūras pirkėjui – įmonei Credibile J.D.O.O – pareiškėjo vardu įformino asmenys, kurie buvo ne pareiškėjo darbuotojai, o UAB „AVE Matrox“ darbuotojai. UAB „AVE-Matrox“ vadovas K. S. 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte paaiškino, kad įgaliojimai išrašyti, pasirašyti pareiškėjo vardu dokumentus buvo suteikti visiems UAB „AVE-Matrox“ Jonavos terminalo darbuotojams, susijusiems su naftos produktų priėmimo ir išleidimo dokumentų įforminimu; tai yra įprasta terminalų ir patogi klientams praktika, tačiau, atliekant mokestinį patikrinimą, kilo abejonių dėl UAB „AVE Matrox“ generalinio direktoriaus įsakymuose 2015 m. liepos 15 d. Nr. V-13/A ir 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. V-26 „Dėl įgaliojimų pasirašyti UAB „Tauritus“ NP priėmimo, sandėliavimo ir išdavimo dokumentus, suteikimo“, nes vietoje, kurioje yra žyma „susipažinau“, yra UAB „Tauritus“ antspaudas ir, vizualiai žiūrint, abiejuose įsakymuose to paties asmens – I. J. – parašas (pavarde? nenurodyta), kuris pareiškėjo vadovu buvo tik nuo 2015 m. lapkričio 3 d. Be to, UAB „AVE Matrox“ vadovas paaiškino, kad pareiškėjo atsakinga darbuotoja S. J. telefonu patvirtindavo kiekvieną pareiškėjo pateiktą krovos nurodymą, tačiau mokesčių administratorius nustatė, jog S. J. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. dirbo UAB „Euronafta“, o pareiškėjo darbuotoja tapo tik nuo 2015 m. gruodžio 9 d.

51. Patikrinimo akte ir Sprendime1 taip pat nustatyta, kad sudarytoje sutartyje nurodyta kuro pakrovimo vieta sutampa su krovinio važtaraščiuose nurodyta kuro pakrovimo vieta. Lenkijos bendrovės (vežėjai), kurios pagal CMR važtaraščius nuvyko iki Lenkijos akcizinių sandėlių Forte Trade Sp.zo.o. arba Porto Sp.zo.o., išgabeno kurą iš akcizinio sandėlio Jonavoje, toliau kuras galbūt buvo transportuojamas kitiems skirtingiems Lenkijos pirkėjams. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyti kuro gavėjo – įmonės Credibile J.D.O.O. – ir tarpinių gavėjų – Denix Sp. zo.o., Imperiox Sp. zo.o. – prekių iškrovimo adresai nesutampa su pirkėjų adresais, nurodytais PVM sąskaitose faktūrose. Apmokėjimus už prekes vykdė ne pirkėjas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje, o kitas subjektas. Tiek gavėjas, tiek tarpiniai gavėjai po sandorių vykdymo greitai buvo išregistruoti iš PVM mokėtojų. Be to, visuose prekių išvežimą patvirtinančių CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas ne pirkėjo – įmonės Credibile J.D.O.O. – pavadinimas ar adresas, o Lenkijos akcizinių sandėlių pavadinimai ir adresai. Kadangi visais atvejais pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyti prekių gavėjai neatitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodyto prekių pirkėjo, nenustatyta, kad įmonė Credibile J.D.O.O. Lenkijoje turėjo savo vardu įregistruotas veiklos vykdymo vietas.

52. Patikrinimo akte ir Sprendime1 yra aptarta informacija, surinkta apie įmones Credibile J.D.O.O. (be kita ko, informacija, kad ši įmonė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nevykdė prekių ir paslaugų tiekimo, nedeklaravo ir neapskaitė sandorių su pareiškėju), Denix Sp. zo.o., Imperiox Sp. zo.o., Oxiliery holdings Limited ir kt., įmonės Credibile J.D.O.O. banko sąskaitas ir įsipareigojimų vykdymą pareiškėjui (be kita ko, vėlavimus atsiskaityti, skolą), pagal pareiškėjo pateiktus CMR važtaraščius Lenkijos įmonių pervežtus krovinius (nustatyta, kad transportavimo paslaugas užsakė ir už jas apmokėjo Kipro įmonė Oxiliery holdings Limited), prekių pristatymą kitiems subjektams (kai kuriais atvejais nenustatytiems gavėjams), o ne įmonei Credibile J.D.O.O., bei CMR važtaraščius (pareiškėjas pateikė tik CMR važtaraščių pirmuosius egzempliorius, o mokesčių administratoriaus gauti CMR važtaraščių antrieji egzemplioriai yra neaiškūs, neryškūs, ne visais atvejais pavyko juos gauti).

53. Kauno VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, Patikrinimo akte konstatavo ir Sprendime1 patvirtino, kad, pagal pareiškėjo vardu įformintus dokumentus, kuras nebuvo perduotas įmonei Credibile J.D.O.O., t. y. kuras perduotas nenustatytoms Lenkijos įmonėms, pateikti dokumentai neatspindi tikrojo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytų sandorių turinio.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų surinktų ir byloje pateiktų įrodymų, dokumentai apie pareiškėjo sudarytas sutartis su įmonėmis Credibile J.D.O.O., UAB „Euronafta“ ir UAB „AVE Matrox“ (kurių vykdymo aplinkybės yra neaiškios ir prieštaringos), pateiktus užsakymus (kurių gavimo ir vykdymo aplinkybės nėra aiškios, nurodytas susirašinėjimas el. paštu nebuvo pateiktas), duomenis apie įmonę Credibile J.D.O.O. (nėra duomenų apie šios įmonės veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu, įskaitant galimybes sandėliuoti iš pareiškėjo įsigytą kurą, taip pat su pareiškėju sudarytų sandorių deklaravimą ir apskaitymą) ir kitas ginčui aktualias įmones (įskaitant Kipro įmonę Oxiliery holdings Limited, kuri organizavo ir apmokėjo krovinių gabenimą į Lenkiją, tačiau Kipro atsakingos institucijos nenustatė duomenų apie jos veiklą), taip pat kiti su prekių užsakymu, apmokėjimu, perdavimu ir gabenimu susiję dokumentai (įskaitant CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti prekių gavėjai neatitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodyto prekių gavėjo, o kai kuriais atvejais išvis neįmanoma nustatyti realaus prekių gavėjo; CMR važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras, kuriuos pareiškėjo vardu išrašė UAB „AVE Matrox“ darbuotojai ir gavėjo vardu pasirašė Lenkijos įmonių (vežėjų) vairuotojai po krovinio pakrovimo terminale), nepatvirtina, kad pareiškėjas patiekė įmonei Credibile J.D.O.O. aptariamas prekes ir perdavė teises disponuoti dyzeliniu kuru kaip savininkui.

55. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo pakraunamos UAB „AVE Matrox“ sandėlyje Jonavoje ir išgabenamos iš Lietuvos Respublikos pagal pirkėjo – įmonės Credibile J.D.O.O. – nurodymus. Pagal byloje esančius dokumentus ir UAB „AVE Matrox“ atstovo paaiškinimus, prekių išdavimas buvo vykdomas nurodymų (krovos nurodymų), kuriuos išrašydavo UAB „Euronafta“, pagrindu. Nors UAB „AVE Matrox“ atstovas taip pat teigė, kad naftos produktų iškrovimas (atkrovimas) pirkėjams vyko pagal kliento – pareiškėjo – gautus labai tikslius ir išsamius nurodymus, šie teiginiai nėra pagrįsti bylos duomenimis.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas kitas aplinkybes, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas neatitiko esminių reikalavimų ir sąlygų, būtinų taikyti 0 proc. PVM tarifą. Nenustačius, jog pareiškėjas realiai tiekė prekes PVM mokėtojui, veikiančiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ir perdavė jam teisę disponuoti prekėmis kaip savininkui, konstatuotina, kad pareiškėjas neteisėtai pasinaudojo PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.

57. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Patikrinimo akto ir Sprendimų turinį, pažymi, kad šiuose aktuose yra išsamiai, detaliai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurios buvo nustatytos atliekant mokestinį patikrinimą ir kuriomis grindžiamos mokesčių administratoriaus padarytos išvados. Kauno VMI Sprendime1 atsakė į pareiškėjo pastabose iškeltus klausimus ir pretenzijas, kuriuos pareiškėjas iš esmės dėstė ir skunde teismui.

58. Pareiškėjo pozicija, kad jis veikė tinkamai, apdairiai ir rūpestingai, bei kad jis perdavė pirkėjui – įmonei Credibile J.D.O.O. – teisę disponuoti prekėmis kaip savininkui iki išgabenant prekes iš Lietuvos, yra grindžiama iš esmės tik pareiškėjo subjektyviu aplinkybių aiškinimu, kurį pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog pareiškėjas šiuo atveju nesiėmė pakankamų veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusius asmenis, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui, t. y. nepakankamai domėjosi verslo partneriu (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsiregistravusiu PVM mokėtoju). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nesidomėjo jo vardu įforminamų sandorių teisėtumu, nors pareiškėjas, vykdydamas sandorius, galėjo matyti atitinkamus požymius dėl galimo pirkėjo sukčiavimo (pareiškėjas, be kita ko, neatsižvelgė į tai, kad CMR važtaraščiuose kaip prekių gavėjas buvo nurodyta ne Kroatijos įmonė Credibile J.D.O.O., o akciziniai sandėliai Lenkijoje, nepareikalavo CMR važtaraščių antrųjų egzempliorių, kuriuos turėjo užpildyti prekių gavėjas, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su reikalavimo teisės perleidimu, ir pan.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tauritus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis