- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-304-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16091-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. K., S. K., P. T., R. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9378-724/2025, pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. K., A. K., P. T. ir R. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismui (toliau – ieškovas, draudikas) 2025 m. rugsėjo 16 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. T., A. K. ir S. K. (toliau – atsakovai) 1 240,00 Eur nuostolių atlygimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini), dėl D. T., vairavusio sutuoktiniams A. K. ir S. K. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 240,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – D. T.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – A. K. ir S. K.), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. K. ir S. K. 2025 m. spalio 3 d. prašė ieškinį atmesti, pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamus atsakovus tinkamu (P. T.), priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tuo, kad atsakovai 2023 m. gegužės 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausantį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. T.. Su pirkėju sutuoktiniai sutarė, kad jis transporto priemonės įgijimą deklaruos elektroniniu būdu, tačiau pirkėjas savo pareigos nevykdė ir transporto priemonės savo vardu neįregistravo. A. K. gavo pranešimą, jog P. T. transporto priemone leido naudotis kitam asmeniui – D. T., kuris 2023 m. rugsėjo 24 d. ir pateko į eismo įvykį.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovų P. T. ir R. T. solidariai 1 240,00 Eur nuostolių atlygimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė atsakovų A. K. ir S. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, kadangi ieškovas viso proceso metu elgėsi ir toliau elgiasi tinkamai, aktyviai reaguoja į A. K. ir S. K. nurodytas naujas, tik jiems žinomas aplinkybes, todėl nėra atsakingas už jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl pačių atsakovų netinkamo elgesio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas dar 2024 m. liepos 26 d. siuntė pretenziją A. K., tačiau ji į pretenziją nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė atsakovų A. K. ir S. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvoje nuo 2021 m. gegužės 1 d. veikia AB „Regitra“ tvarkoma transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema (TPSAIS), kurioje yra fiksuojami visų transporto priemonių savininkai, t. y. kiekviena Lietuvoje registruojama transporto priemonė turi turėti unikalų jos savininko deklaravimo kodą (SDK). Transporto priemonę parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą. Minėtos apskaitos informacinės sistemos pagalba yra išviešinami duomenys apie transporto priemones ir jos savininkus valstybės registre. Tai padeda identifikuoti transporto priemones, jų savininkus, užtikrinti jų teisėtą dalyvavimą eisme bei tinkamą atsakomybės taikymą už atitinkamus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju valstybės registruose yra informacija, patvirtinanti, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke buvo ir yra iki šiol atsakovė A. K.. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, kurį tvarko AB „Regitra“, išraše nurodyta, kad registruotos transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. K.. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos (TPSAIS), kurią tvarko AB „Regitra“, įraše taip pat nurodyta, kad AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K. ir savininko deklaravimo kodo (SDK) galiojimo būsena yra „Aktuali deklaracija“.
Atsiliepimas
7. Teismas pažymėjo, kad pradiniai atsakovai A. K. ir S. K. tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2023 m. gegužės 10 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuri iki šiol nėra išviešinta valstybės registre ir apie kurią ieškovas nebuvo informuotas. Be to, ieškovas dar 2024 m. liepos 26 d. išsiuntė A. K. pretenziją Nr. 12571-24-(4.1.1) dėl 2261,96 Eur atlyginimo, tačiau į pranešimą ji nereagavo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad pirkėjui išlieka automobilio nuosavybės teisių pasikeitimo deklaravimo pareiga. Šiuo atveju pirkėjui piktybiškai nedeklaruojant transporto priemonės įsigijimo fakto, pardavėjas (šiuo atveju A. K.) privalėjo elgtis aktyviai: kreiptis į policiją, kuri už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirti. Taip pat galėjo išregistruoti transporto priemonę, tai galima padaryti internetu pasirinkus paslaugą „Noriu panaikinti leidimą dalyvauti viešajame eisme išregistruojant transporto priemone“ ir galiausiai, reaguoti į ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimus.
9. Teismas konstatavo, jog pirminių atsakovų netinkamas elgesys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. nebendradarbiavimas su ieškovu, ir jų pasyvus elgesys lėmė tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamiems atsakovams, dėl ko jie patyrė atstovavimo išlaidas. Anot teismo, šio aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atmesti atsakovų prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas viso proceso metu elgėsi ir toliau elgiasi tinkamai, aktyviai reagavo į atsakovų A. K. ir S. K. nurodytas naujas, tik jiems žinomas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes, todėl sprendė, kad ieškovas nėra atsakingas už atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą, nes jos buvo patirtos dėl pačių atsakovų netinkamo elgesio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovai A. K. ir S. K. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovams iš ieškovo 726,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 242,00 Eur už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovai nėra gavę pretenzijos iš ieškovo nei savo gyvenamosios vietos, nei darbo vietos adresais ir į bylą nepateikta jokių duomenų apie tokių pretenzijų įteikimą atsakovams. Jeigu atsakovai būtų gavę nors kokį raštą ar pretenziją iš ieškovo, neabejotinai jie būtų reagavę į tai. Apie ieškovo reikalavimus sužinojo tik gavę ieškinį iš teismo. Apeliantų nuomone, ieškinio pateikimas teismui įrodo, kad ieškovas turėjo ir galėjo turėti visą informaciją apie atsakovų gyvenamąją vietą ar darbo vietas, tačiau jokių pretenzijų ar prašymų atsakovams nesiuntė. Ieškovui taikomi didesni rūpestingumo ar atidumo reikalavimai, todėl prieš užvedant šią bylą ir apeliantus patraukiant atsakovais ieškovas turėjo įsitikinti, kad atsakovams yra tinkamai pranešta apie reikalavimas ar įteikta pretenzija. Todėl teismo nutartyje nurodomi argumentai apie tai, kad apeliantai nebendradarbiavo ir nereagavo į pretenzijas yra visiškai nepagrįsti.
11.2. Ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 dienos siųstose visose pretenzijose įrašytas tik D. T., išskyrus vieną, išsiųstą 2024 m. liepos 26 d. pretenziją Nr. 12571-24-(4.1.1) dėl 2 261,96 Eur sumos, tačiau šioje pretenzijoje nurodytas ne A. K. gyvenamosios vietos adresas. Apeliantė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pretenzijoje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. K. apskritai jokia pašto siunta nebuvo siųsta, jis iš karto į bylą buvo įtrauktas atsakovu. Tuo tarpu ieškinyje ieškovas tiksliai nurodė atsakovų gyvenamąją vietą, kas įrodo ieškovo galimybes gauti visą reikalingą informaciją apie atsakovus. Be to, draudikų biuras turėjo teisę gauti visus duomenis iš policijos, kurioje įvykio kaltininkas nurodė, iš kur gavo ar įgijo automobilį. Todėl teismo nutartyje nurodomos išvados yra nepagrįstos.
11.3. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad pirkėjui piktybiškai nedeklaruojant transporto priemonės įsigijimo fakto, pardavėjas (šiuo atveju A. K.) privalėjo elgtis aktyviai, kreiptis į policiją ar AB „Regitra“. Pažymi, kad apeliantė A. K. skambino į AB „Regitra“, tačiau jai paaiškino, jog ji nieko negali padaryti, nes pirmas veiksmas, kurį gali atlikti, priklauso pirkėjui. Kreiptis į policiją po to, kai buvo sudarytas civilinis sandoris – pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo jokio pagrindo. Priešingai nei nurodė teismas, pagal nuo 2021 m. gegužės 1 d. nustatytą tvarką, registruojant transporto priemonę būtent pirkėjas per 5 darbo dienas privalo deklaruoti įsigijimą, tik tuomet pardavėjas gali patvirtinti transporto priemonės perleidimą, o pirkėjas sugeneravus naują SDK kodą privalo registruoti transporto priemonę savo vardu. 2023 m. gegužės 10 d. transporto priemonę pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavus P. T., su juo buvo sutarta, jog jis transporto priemonės įgijimą deklaruos elektroniniu būdu, tačiau savo pareigos pirkėjas nevykdė. Teismas nevertino, jog ši situacija susiklostė ne dėl A. K. neatsakingumo ar nerūpestingumo, bet dėl ydingos transporto priemonių registravimo tvarkos. Atsakovai elgėsi tinkamai, aktyviai reagavo į visus gautus raštus, todėl ieškovas turi padengti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl ieškovo netinkamo elgesio.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atskirąjį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad tokiais atvejais būtent transporto priemonės savininko, bet ne ieškovo pareigą įrodyti, kad atsakovu (kaip transporto priemonės savininku) patrauktas asmuo eismo įvykio metu iš tiesų nebuvo transporto priemonės savininkas. Teismas pažymėjo, kad atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis; atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, jo teigimu, eismo įvykio neapdrausta transporto priemone metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Taigi ne ieškovas, o apeliantai privalėjo paneigti AB „Regitra“ duomenis. Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad AB „Regitra“ duomenys yra neteisingi, tuo labiau neprivalėjo ieškoti papildomų juos patvirtinančių ir (arba) paneigiančių įrodymų.
12.2. Atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog pirminiams bendraatsakovams (vairuotojui D. T., kuris 2025 m. rugsėjo 2 d. mirė, ieškovui žinomais jo adresais ir A. K. jos darbovietės adresu) buvo išsiųstos pretenzijos, tačiau nei vienas jų nesureagavo. Be to, apeliantų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti pretenziją nebuvo galimybės, kadangi jų deklaruotas adresas nėra tikslus, t. y., VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nurodytame name yra du butai, o apeliantų deklaruotas adresas yra tik su namo numeriu. Tuo tarpu apie gyvenamosios vietos (jos adreso) pasikeitimą savo kreditoriams turi pranešti būtent skolininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnis), tačiau apeliantai to nepadarė. Todėl pačių apeliantų pasyvus elgesys tiek siekiant AB „Regitra“ pakeisti neteisingus duomenis, tiek deklaruojant tikslų savo gyvenamosios vietos adresą nulėmė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., Ozo g., Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno rajono sav., dėl D. T., vairavusio transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo transporto priemonė), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui 1240,00 Eur dydžio draudimo išmoką.
18. Ieškovas iš „VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatė, kad ginčo transporto priemonė yra registruota atsakovės A. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu. Iš Gyventojų registro duomenų ieškovas nustatė, kad atsakovė turi sutuoktinį S. K., kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).
19. Ieškovas 2024 m. liepos 26 d. išsiuntė A. K. adresu (duomenys neskelbtini) pretenziją Nr. S-12571-24-(4.11), kuria pareikalavo sumokėti draudikui 2 261,96 Eur sumą. Pretenzijoje nurodyta „prašome laišką perduoti adresatui“ (b. l. 36). Pažymėtina, kad šiuo adresu yra registruota (duomenys neskelbtini), kurioje dirba apeliantė A. K.. Ieškovo pretenzijos ne kartą buvo siųstos ir transporto priemonę vairavusiam D. T.. Byloje nėra duomenų, kad A. K. ar D. T. būtų sureagavę į pretenzijas. Apeliantų A. K. ir S. K. gyvenamosios vietos adresu ieškovo pretenzija nebuvo siunčiama.
20. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ieškovas padavė teismui 2025 m. rugsėjo 16 d., atsakovais nurodydamas D. T., A. K. ir S. K..
21. Atsakovai A. K. ir S. K. 2025 m. spalio 3 d. atsilipime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi jie pardavė transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. T., su kuriuo buvo sutarta, jog jis ginčo transporto priemonės įgijimą deklaruos elektroniniu būdu, tačiau savo pareigos pirkėjas nevykdė. A. K. gavo pranešimą, jog P. T. leido transporto priemone naudotis kitam asmeniui – D. T., kuris 2023 m. rugsėjo 24 d. pateko į eismo įvykį. Dėl to atsakovai pasiūlė teismui pakeisti netinkamus atsakovus į tinkamus, o iš ieškovo priteisti 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
22. Kartu su atsiliepimu atsakovai pateikė 2023 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 62).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų atsiliepime į ieškinį ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo data nurodoma skirtingai, vienur rašoma 2023 m. gegužės 10 d., kitur – 2023 m. rugsėjo 10 d.. Tačiau, kaip nurodyta nutarties 22 punkte, ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sudarymo data yra 2023 m. rugsėjo 10 d.
24. Ieškovas 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė nuo savo reikalavimų apeliantų atžvilgiu ir materialinį reikalavimą pareiškė kitiems asmenims, t. y. P. T. ir R. T.. Patikslintame ieškinyje ieškovas nesutiko su atsakovų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad ieškovo elgesys proceso metu buvo tinkamas.
25. Skundžiama 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismas atmetė atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nutartyje, be kita ko, konstatuodamas, kad pačių atsakovų elgesys dėl netinkamai išviešinto ginčo transporto priemonės perleidimo sandorio nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
26. Atsakovai atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydami, kad jų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir kad pats ieškovas neišnaudojo visų galimybių siekdamas išsiaiškinti tikrąjį transporto priemonės savininką, kad ieškovas siuntė pretenziją atsakovams nenustatęs jų tikrosios gyvenamosios vietos adreso.
27. Byloje nėra ginčo, kad ginčo transporto priemonės savininke AB „Regitra“ duomenų bazėje yra įrašyta atsakovė A. K.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikų biurui naudojantis reikalavimo teise į savininką TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, aktualus transporto priemonės savininko nustatymo klausimas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Nustatant transporto priemonės savininką pagal pareikštą Draudikų biuro reikalavimą, galimybė remtis transporto priemonių registro duomenimis ribota. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
28. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantai, ne ieškovui, o būtent apeliantams teko pareiga paneigti AB „Regitra“ duomenis apie transporto priemonės savininką (jo pasikeitimą). Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad AB „Regitra“ duomenys yra neteisingi, tuo labiau neprivalėjo ieškoti papildomų šiuos duomenis patvirtinančių ir (ar) paneigiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie ginčo transporto priemonės perleidimą sužinojo tik gavęs atsakovų atsiliepimą į ieškinį ir jiems pateikus 2023 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio teismui pateikimo metu eismo įvykį sukėlęs vairuotojas D. T., kuris taip pat ieškinyje buvo nurodytas atsakovu, jau buvo miręs. Taigi, iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos ieškovui nebuvo galimybių nustatyti tikrąjį ginčo transporto priemonės savininką, nes ši aplinkybė buvo žinoma tik atsakovams.
29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir bylos šalys, Lietuvoje nuo 2021 m. gegužės 1 d. veikia AB „Regitra“ tvarkoma transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema (TPSAIS). AB „Regitra“ interneto svetainėje nurodyta, kad pirmiausia nuosavybės teises į įsigytą transporto priemonę per 5 darbo dienas registruoja pirkėjas, o tik po to pardavėjas. Nagrinėjamu atveju pirkėjas per nustatytą terminą ginčo transporto priemonės neįregistravo, tačiau interneto svetainėje https://www.regitra.lt/duk/ka-daryti-jei-pirkejas-delsia-deklaruoti-isigijima-per-numatyta-laikotarpi/ yra nurodyta, kaip tokiu atveju turėtų elgtis transporto priemonę pardavęs asmuo (šiuo atveju atsakovė). Minėtoje svetainėje nurodyta, kad pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi sandorio šalys. Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. Nors vienai pirkimo–pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas – kita šalis turi teisę kreiptis į: 1) Policiją, kuri už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, t. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur, o šį pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 440 Eur iki 600 Eur baudą; 2) teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį. Be to, tais atvejais, kai pirkėjas vengia atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pardavėjas turi teisę išregistruoti transporto priemonę. Tai galima padaryti internetu pasirinkus paslaugą „Noriu panaikinti leidimą dalyvauti viešajame eisme išregistruojant transporto priemonę“. Tačiau pirkėjui nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga šiuo atveju išlieka.
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai jokių aktyvių veiksmų, nurodytų minėtoje interneto svetainėje dėl pasikeitusio ginčo transporto priemonės savininko duomenų, neatliko. Priešingai, atskirajame skunde nurodė, kad jiems nebuvo pagrindo jiems kreiptis į policiją. Taigi, aptarta situacija leidžia daryti išvadą, kad pagal šios nutarties 29 punkte nurodytus reikalavimus transporto priemonės perleidimo sandoris iki galo nebuvo užbaigtas, o transporto priemonės pardavėjas (atsakovė) nesiėmė jokių galimų veiksmų tokiam sandoriui užbaigti. Kitaip tariant, atsakovei teko visa tokių savo veiksmų (neveikimo) pasekmių atsiradimo rizika.
31. Ieškovas paaiškino, kodėl jis nesiuntė pretenzijos atsakovų gyvenamosios vietos adresu, nurodydamas, kad adresas yra netikslus, kadangi pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovų gyvenamasis namas turi du butus, o apeliantų deklaruotas adresas yra siejamas tik su namo numeriu. Be to, ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei A. K. jos darbovietės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), apie kurią, sprendžiant iš atsiliepimo į ieškinį turinio, apeliantei buvo žinoma, tačiau į gautą pranešimą apeliantė, kaip ginčo transporto priemonės savininkė, nesureagavo.
32. Atsižvelgdamas į aptartas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ne ieškovo, o būtent atsakovų pasyvus ir netinkamas elgesys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje lėmė tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui (-ams), patyrusiam (-siems) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas. Dar daugiau, gavę ieškovo ieškinį apeliantai galėjo nurodyti (atskleisti) ieškovui tikrąsias sandorio sudarymo, taigi ir (ne)tinkamos šalies, aplinkybes dar iki atsiliepimo į ieškinį parengimo, taip išvengdami papildomų (atstovavimo) išlaidų atsiradimo. Tačiau atsakovei tokia galimybe nepasinaudojo ir šią išvadą paneigiančių duomenų į bylą nepateikė. Priešingai nei teigia apeliantai apie netinkamą ieškovo procesinį elgesį, būtent ieškovas, gavęs iš atsakovų naują informaciją apie ginčo transporto priemonės sandorio sudarymą, pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame nurodydamas naujus atsakovus.
33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, panaikinti ar pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.