Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B2Kapital, UAB ieškinį atsakovei B. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 4394,61 Eur negrąžinto kredito, 2867,08 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2020-03-24, 51,77 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4394,61 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos (2021-03-19), 395,51 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovei, pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovės deklaruotos ir kitos žinomos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovės darbovietę, nustatyta, kad šiuo metu atsakovė niekur nedirba). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovei nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi, atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (2020 m. rugpjūčio 8 d.), t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2020 m. liepos 8 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-04-04 pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė su atsakove Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 4780,32 Eur paskolą 1080 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą kreditą ir sumokėti Sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas bei kitus mokėjimus. Ieškovo teigimu atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį pradiniam kreditoriui tinkamai nevykdė (atliko tik 6 įmokas, viso 1241,00 Eur sumoje), todėl pradinis kreditorius 2018-09-03 vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovo skaičiavimu, atsakovė liko skolinga 4394,61 Eur paskolos. Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2017-10-31 pradinis kreditorius UAB IPF Digital Lietuva su ieškovu sudarė susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210, kurios pagrindu 2018-09-04 ieškovui perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovės skolą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2018-09-04 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė tinkamai (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 4394,61 Eur skolos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 2867,08 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2018-10-01 iki 2020-03-24, 51,77 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4394,61 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko (2021-03-19) pabaigos.

Kreditavimo teisiniuose santykiuose skolininko kreditoriui mokamos palūkanos yra „atlygis“ kreditoriui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo. Susipažinus su sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Tai, kad ieškovas, reaguodamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija nuostoliais, neįrodinėdamas jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovo prašomų priteisti sumų prigimtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovės 2867,08 Eur nuostolius bei 51,77 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, atmestini.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo prašomos priteisti nurodytos sumos būtų laikomos jo nuostoliais (kompensacinėmis palūkanomis), būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovas laikytų, kad jo prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, bei 51,77 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sutarties grafiko pabaigos, yra kompensacinės palūkanos, šie reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes šios ieškovo prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų) viršijančią palūkanų normą, todėl tokia sutarties sąlyga būtų laikoma nesąžininga, o reikalavimai aiškiai nepagrįstais.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (1 punkto „Sąvokos“, „Netesybos“ ir 9.1 punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 395,51 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti 395,51 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 4790,51 Eur (4394,61+395,51) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas už pradinio ieškinio reikalavimus sumokėjo 196,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus bei sumažinus ieškinio sumą, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 172,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui grąžintina permokėto žyminio mokesčio sumą – 24,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas patenkino 63 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 108,36 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (172*0,63).

Teismas patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4394,61 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 61 ct) negrąžintos paskolos, 395,51 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 51 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4790,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,36 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo B2Kapital, UAB, juridinio asmens kodas 225516770, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į vieną iš biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui B2Kapital, UAB, juridinio asmens kodas 225516770, 2020-04-02 mokėjimo nurodymu per AB SEB banką sumokėto žyminio mokesčio dalį –24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.