- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-548-227/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- L. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-548-227/2018
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 22 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2006-400/2018 pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos sugrąžinimo bei nuostolių atlyginimo atsakovui L. N., trečiasis asmuo UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. B. ieškiniu prašė nutraukti 2017 m. rugsėjo 24 d. tarp ieškovo ir L. N. sudarytą automobilio pirkimo- pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą sugrąžinti ieškovui sumokėtą prekės kainą- 510 Eur, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidas priskiriant atsakovui, priteisti iš atsakovo 20,06 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. balandžio 11 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad ieškovas atsisako ieškinio, nes, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, suprato, kad atsakovas nepageidauja atlikti restituciją ir susigrąžinti parduotą automobilį, jam grąžinti jo sumokėtus pinigus. Jis apsisprendė negilinti konflikto su atsakovu, tikisi pats suremontuoti minėtą automobilį ir perleisti naudotis sūnui. Atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovui yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo L. N. naudai, 120 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ naudai bei 16,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Taip pat grąžino ieškovui 11,25 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio atsisakymas gali būti priimtas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str., 140 str.), o civilinė byla - nutraukta (CPK 293 str. 4 p.). Kadangi atsakovas patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinęs šalių procesinį elgesį. Pripažino, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis vykdė įstatyme numatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, pasinaudojo advokato teisine pagalba, jo atstovas advokatas S. B. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Pažymėjo, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio gavęs atsakovo atsiliepimą ir jo pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko galima daryti išvadą, jog ieškovo ieškinys buvo nepagrįstas, byla buvo iškelta ieškovo iniciatyva, jis nebuvo pakankamai apdairus, reikšdamas ieškinį. Kadangi atsakovas neturėtų patirti papildomų išlaidų dėl ieškovo inicijuoto proceso, iš ieškovo priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos įrodymais bei neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 Įsakyme Nr. 1R-77 Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose) numatytų advokatų atstovavimo išlaidų dydžio.Įvertino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, byloje patirtų (120 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį bei sprendė, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.16, 8.20 punktuose nustatyto dydžio. Atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad buvo priverstas atsikirtinėti į ieškovo pareikštą ieškinį, o byla buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl bylos esmės. Trečiojo asmens patirtas ir rašytiniais įrodymais pagristas 120 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovo (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas nurodo, kad išaiškėjus rimtiems įsigyto automobilio defektams, jis reikalavo iš atsakovo sugrąžinti sumokėtus pinigus ir būtų grąžinęs jam automobilį. Pasitaręs su šeima, apsvarstęs visas galimas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nusprendė nebegilinti konflikto su atsakovu, pateikė atsisakymą nuo ieškinio ir tikėjosi, kad jo prašymas bus patenkintas be papildomų išlaidų. Teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo nepagrįstai priteisė, nors byla teisme atsirado ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovo, kuris pateikė trečiojo asmens parengtą pažymą apie automobilio techninį stovį, įrodinėjo, kad automobilis techniškai tvarkingas, nors Vilniuje UAB „Tuvlita“ nustatė rimtus techninius gedimus. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų: mokėjo žyminį mokestį, kurio tik dalį teismas grąžino, bei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. N. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas laisva valia atsisakė ieškinio, jam buvo žinoma, kad atsakovas procesiniame dokumente prašė ne tik atmesti ieškinį, bet ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių paskirstymo klausimas nuo ieškovo valios nepriklauso ir jas paskirsto teismas vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimus. Nesutinka su ieškovo teiginiais dėl automobilio defektų, pažymi, kad automobilis pagal ridos duomenis buvo eksploatuojamas neaišku kokiu intensyvumu. Ieškovai pasvarstymai dėl to, kad jis atsisakydamas ieškinio tikėjosi, jog iš jo nebus priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra klaidinantys, naivūs. Ieškovas turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ieškinio atsisakymo pasekmes, kadangi atsakovas buvo pareiškęs prašymą atidėti parengiamąjį posėdį. Pastebi, kad ieškovas neginčija nutarties dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, bylos nutraukimo. Ieškovas inicijavo bylą teisme, dėl ko atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, todėl jis turi teisę į nedidelių išlaidų, atsiradusių dėl ieškovo veiksmų, atlyginimą. Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs jo atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukdamas civilinę bylą. nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad iš atskirojo skundo motyvų bei suformuluoto reikalavimo matyti, kad nors ieškovas prašo panaikinti visą nutartį, tačiau jis ginčija tik nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas nenurodo aplinkybių, kad jis nesutiktų su tuo, jog teismas priėmė jo atsisakymą nuo ieškinio ir kad nutraukė civilinę bylą, priešingai, nurodo, kad gilinti konflikto nebenori, pateikė atsisakymą nuo ieškinio tikėdamasis, kad toks prašymas bus patenkintas, tik be papildomų išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip pat atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad ir tais atvejais, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, galima nustatyti, kas teisiškai laimėjo bylą (ar jos dalį), o kas ją pralaimėjo. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013). Nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Pažymėtina, kad apeliantas nereiškia prašymo sumažinti atsakovo ir trečiojo asmens patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų advokatų atstovavimo išlaidų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad ieškinio atsisako dėl to, kad apsisprendė nebegilinti konflikto, nusprendė susiremontuoti nusipirktą automobilį, perleisti jį savo sūnui, kuris automobilį ir išsirinko. Tokį sprendimą ieškovas priėmė dėl to, kad teismas paskyrė parengiamąjį posėdį, kas reiškia, jog bus mažiausiai 2 ar 3 posėdžiai, juose jam reikės dalyvauti, atsakovas nesutinka sudaryti taikos sutarties ar atlikti restituciją. Atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) teigia, kad ieškinį pareiškė dėl po sandorio sudarymo išaiškėjusių automobilio defektų, tačiau jis pasitarė su šeima, apsvarstė, kiek reikės patirti bylinėjimosi išlaidų ir nusprendė nebegilinti konflikto. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, kad ieškovas atsisakė ieškinio ne dėl atsakovo veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovas visiškai ar iš dalies įvykdė ieškiniu reiškiamus reikalavimus.Pažymėtina, kad ieškovas, atsisakydamas ieškinio, prarado galimybę įrodyti, jog atsakovas pažeidė jo teisėtus interesus. Ieškovui atsisakius ieškinio dėl, pasak jo, nenoro gilinti konfliktą, dalyvauti teisminiame procese, ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados apie galimą ieškovo teisėtų interesų pažeidimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina apelianto teiginių dėl to, jog nusipirktas automobilis buvo su defektais, kad jis negalėjo būti eksploatuojamas, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovo kaltės, taip pat, kad trečiasis asmuo parengė pažymą apie automobilio techninį stovį, nors iš tiesų jis turėjo rimtus techninius gedimus. Tokios aplinkybės būtų buvę nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau pats ieškovas, inicijavęs teisminį procesą, nusprendė savo reikalavimų atsisakyti ryšium su tuo, kad atsakovas geranoriškai nesutiko įvykdyti jo reikalavimų, taip pat nebenorėdamas bylinėtis teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo išvada, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis vykdė įstatyme numatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, pasinaudojo advokato teisine pagalba, jo atstovas advokatas S. B. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ 120 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl to, kad turėjo pateikti atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį. Aplinkybė, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio gavęs atsakovo atsiliepimą ir jo pateiktus rašytinius įrodymus, leido spręsti, jog ieškovo ieškinys buvo nepagrįstas, byla buvo iškelta ieškovo iniciatyva, jis nebuvo pakankamai apdairus, reikšdamas ieškinį. Nors atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis tikėjosi, jog nereikės patirti papildomų išlaidų, kad turėtų būti atsižvelgiama į jo paties patirtas išlaidas, tačiau pripažintina, kad ieškovas turėjo būti apdairus, rūpestingas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, turėjo numatyti, kad dėl ieškinio pareiškimo teisme byloje dalyvaujantys asmenys patirs tam tikrų išlaidų. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos bei vadovautis, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; ir kt.). Kadangi bylos nagrinėjimas buvo inicijuotas ieškovo, atsakovas ir trečiasis asmuo buvo priversti dalyvauti procese bei rengtis gynybai. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovo kaltės (procesinio elgesio), dėl ko būtent jis ir privalo jas atlyginti. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino bei taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei Rekomendacijų nuostatas, dėl ko teisėtai ir pagrįstai iš ieškovo atsakovui bei trečiajam asmeniui priteisė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę advokato pagalbą. Dėl to ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atskirojo skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeista.
Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.