Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius

viešame specialiame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

spręsdamas kaltinamosios J. R. gynėjo advokato A. N. prašymą nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-2144-667/2024 su kaltinamuoju aktu, kurioje kaltinamoji J. R. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Bylą perdavus į teismą buvo gautas kaltinamosios gynėjo advokato A. N. prašymas „Dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2144-667/2024“ nutraukimo, nes byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas neteisėtais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. kaltinama tuo, kad ji nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. būdama (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už . (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą . (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą šiomis aplinkybėmis:

1. Pažeidė šias teisės aktų nuostatas: LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų."; 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

2. Išvardintus teisės pažeidimus padarė šiomis aplinkybėmis:

2.1. ji laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Kauno mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus (toliau – Netikri dokumentai):

2.1.1. 2014-12-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, kuriomis gavusi E. T. surašytą ir jo kaip . (duomenys neskelbtini) atstovo pasirašytą šią sąskaitą faktūrą, kurioje jai žinotinai buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad . (duomenys neskelbtini) parduoda, o (duomenys neskelbtini) perka dvi prekybines šaldymo vitrinas (duomenys neskelbtini) ir prekybinės šaldymo vitriną (duomenys neskelbtini) už 8400 litų, kurių faktiškai . (duomenys neskelbtini) nepardavė, o (duomenys neskelbtini) nepirko, šią sąskaitą faktūrą patvirtino savo, kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.2. 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, kuriomis gavusi E. T. surašytą ir kaip jo . (duomenys neskelbtini) atstovo pasirašytą šią sąskaitą faktūrą, kurioje jai žinotinai buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad (duomenys neskelbtini) parduoda, o (duomenys neskelbtini) perka keturias prekybines šaldymo vitrinas . (duomenys neskelbtini) tris prekybines šaldymo vitrinas (duomenys neskelbtini) ir dvi prekybines šaldymo vitrinas (duomenys neskelbtini) už 30200 litų, kurių faktiškai (duomenys neskelbtini) nepardavė, o (duomenys neskelbtini) nepirko, šią sąskaitą faktūrą patvirtino savo, kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.3. 2014 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, kuriomis gavusi E. T. surašytą ir jo kaip . (duomenys neskelbtini) atstovo pasirašytą šią sąskaitą faktūrą, kurioje jai žinotinai buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad (duomenys neskelbtini) parduoda, o (duomenys neskelbtini) perka dvi prekybines šaldymo vitrinas (duomenys neskelbtini), dvi prekybines šaldymo sistemas (duomenys neskelbtini) ir keturis šaldymo agregatus (duomenys neskelbtini) už 28000 litų, kurių faktiškai (duomenys neskelbtini) nepardavė, o (duomenys neskelbtini) nepirko, šią sąskaitą faktūrą patvirtino savo, kaip . (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.4. 2014 m. gruodžio 30 d. Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,dėl prekių (medžiagų) nurašymo" aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad nurašomos dvi prekybinės šaldymo vitrinos. (duomenys neskelbtini), keturios prekybinės šaldymo vitrinos (duomenys neskelbtini), dvi prekybinės šaldymo vitrinos (duomenys neskelbtini)", dvi prekybinės šaldymo vitrinos (duomenys neskelbtini), dvi prekybinės šaldymo sistemos ,(duomenys neskelbtini) ir prekybinė šaldymo vitrina (duomenys neskelbtini) nors faktiškai (duomenys neskelbtini) šio turto, kuriam galėtų būti atliekamas nurašymas, neturėjo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką . (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K., kuriai jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.5. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojama-išardoma prekybinė šaldymo vitrina (duomenys neskelbtini), inventorinis numeris . (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.6. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojama-išardoma prekybinė šaldymo vitrina (duomenys neskelbtini) inventorinis numeris ILGT6, nors faktiškai (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.7. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojama-išardoma prekybinė šaldymo vitrina (duomenys neskelbtini), inventorinis numeris . (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip . (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.8. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojamas-išardomas šaldymo agregatas (duomenys neskelbtini) inventorinis numeris (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.9. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojamas-išardomas šaldymo agregatas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.10. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojamas-išardomas šaldymo agregatas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.1.11. 2015 m. balandžio 30 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktą aplinkybėmis, kuriomis pasirūpino, kad šiame dokumente būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad likviduojamas-išardomas šaldymo agregatas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai (duomenys neskelbtini) šio turto neturėjo ir nelikvidavo, pateikė šį aktą pasirašyti nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. ir aikštelės operatoriui T. M., kuriems jį pasirašius, patvirtino savo kaip (duomenys neskelbtini) direktorės parašu;

2.2. ji laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. išvardintus Netikrus dokumentus įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip į buhalterinę apskaitą įtraukdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie Netikruose dokumentuose nurodyto turto, kurio bendra vertė yra 66600 litų (ekvivalentas - 19.288,69 Eur), įgijimo, nurašymo, likvidavimo ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo atliktos, šiomis aplinkybėmis: Netikrus dokumentus (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) pateikė nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką . (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. K. įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o V. K. šiuos Netikrus dokumentus įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterines sąskaitas Nr. 123 „Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai“ ir (duomenys neskelbtini) Kitos bendrosios sąnaudos“:

2.2.1. į buhalterinę sąskaitą Nr. 123 „Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai“ įtraukė ir taip apskaitė (užpajamavo) faktiškai nesantį turtą - šaldymo vitrinas pagal sąskaitas faktūras 2014 m. gruodžio 12 d. serija (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė nurodyta 66.600,00 Lt (ekvivalentas - 19.288,69 Eur);

2.2.2. į buhalterinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kitos bendrosios sąnaudos“ įtraukė ir taip apskaitė faktiškai nesančio turto, kurio bendra vertė nurodyta 66.600,00 Lt (ekvivalentas - 19.288,69 Eur), nurašymą, likvidavimą pagal netikrus ilgalaikio turto nurašymo, likvidavimo aktus: 2014 m. gruodžio 30 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); išvardintus septynis 2015 m. balandžio 30 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktus;

3. Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.

Teismas ruošdamasis bylai nagrinėti teisme, Baudžiamojo proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka, susipažino su bylos medžiaga ir gautu kaltinamosios J. R. gynėjo prašymu ir nusprendė gynėjo prašymą nagrinėti specialiame teismo posėdyje.

Kaltinamosios J. R. gynėjas advokatas A. N. skunde nurodė, kad šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pažeidžiant BPK nuostatas, kai pažeidžiant BPK 217 straipsnį, 2023 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. G. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ir pats tyrimas po atnaujinimo yra laikytinas neteisėtai vykusiu, o kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė (ex in juria non oritur jus), todėl nagrinėjamoje byloje Nr. 1-2144-667/2024 negali atsirasti ir kaltinamasis aktas, kaip teisėta neteisėtai atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmė, todėl prašoma baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamoji J. R. specialiame posėdyje palaikė jos gynėjo advokato A. N. surašytą pagal jos valią prašymą nutraukti bylą ir prašė, kaip ir jos gynėjas advokatas A. N., prašymą tenkinti.

Minėtame gynėjo prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. S. 2024 m. gegužės 16 d. J. R. el. paštu atsiuntė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo yra kaltinama BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamajame akte nurodyta, kad byla yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, nepažeidus Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies yra neįmanomas, todėl baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu gavęs teismas turėtų pirmiausia išspręsti bylos nutraukimo klausimą CPK 235 straipsnio nustatyta tvarka.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — ir Konvencija) Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje. Šiomis nuostatomis yra įtvirtintas principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutrauko procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu — Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

Palyginus Kauno apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-2870- 1129/2022 medžiagą su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, matyti, kad pastarojoje byloje jokių naujų įrodymų palyginti su ankstesnėje baudžiamojoje byloje surinktaisiais neatsirado. Visi įrodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinamais aktas, buvo surinkti jau ankstesnio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusio baudžiamosios bylos nutraukimu teismo nuosprendžiu, metu. Tai reiškia, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas teisme akivaizdžiai pažeis Konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, skirtus asmens pasitikėjimo valstybe ir teise užtikrinimui. J. R. ankstesnėje byloje buvo visi šios baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai, kurie kaip tik ir lėmė tų įrodymų atskleidžiamos veikos kvalifikavimas. J. R. apsisprendimą prisipažinti padarius jai ankstesnėje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką lėmė jos pagrįstas manymas, kad sulaukus jai inkriminuotos nusikalstamos veikos teismo vertinimo baigiamuoju aktu, antrą kartą dėl to, kas jau buvo tirta ir kam buvo renkami įrodymai ankstesnėje byloje, ji nebebus persekiojama ir, kad ankstesnėje byloje surinkti įrodymai nebebus prieš ją naudojami naujame procese, siekiant pagrįsti griežtesnį iš esmės tos pačios veikos, t. y. apskaitos tvarkymo, kvalifikavimą.

Atsižvelgiant į tai suponuoja išvadą, kad kaltinamajame akte nurodytos J. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nagrinėjimas procesiškai būtų įmanomas tik atnaujinus baudžiamąją bylą, kurioje ji buvo teisiama, jeigu egzistuotų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai, todėl mano, kad yra akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje J. R. reiškiamais kaltinimais teisėsaugos institucijos siekia pašalinti savo ankstesniame tyrime padarytą darbo broką, tačiau jis negali būti šalinamas kaltinamosios teisėtų interesų ir jai Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies garantuojamų teisių bei konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimo sąskaita.

Nagrinėjamu atveju non bis in idem principo pažeidimas reiškiasi ne tik aukščiau nurodytais materialiaisiais aspektais, bet ir procesiniais, kadangi buvęs nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas pažeidžiant BPK nuostatas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo atnaujintas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagrindu. Toks prokuroro G. G. nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi prokuroras G. G. nagrinėjamu atveju neturėjo teisės savo iniciatyva atnaujinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nei pagal BPK 214 straipsnį, nei pagal BPK 217 straipsnį, kurie yra nurodomi jo nutarime kaip ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindas.

Pagal PBK 214 straipsnį ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas kaip nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo pasekmė tik tuo atveju, jeigu yra paduotas skundas aukštesniajam prokurorui. Iš prokuroro G. G. nutarimo turinio matyti, kad prokuroras G. G. panaikino Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. dėl prokuroro įžvelgtų ikiteisminio tyrimo klaidų, dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimo ir apskritai dėl prokuroro G. G. kritikos prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju skundo dėl pastarojo nutarimo paduota nebuvo — bent jau pačiame prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarime atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta, kad jo atsiradimą būtų lėmęs kokio nors proceso dalyvio skundas. Tai reiškia, kad prokuroras G. G. neturėjo teisės savo iniciatyva pagal BPK 214 straipsnį naikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl BPK 214 straipsnio taikymo aspektu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą yra laikytinas neteisėtu.

Pagal BPK 217 straipsnį ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas dėl paaiškėjimo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai reškia, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagal BPK 217 straipsnį pagrindas yra anaiptol ne nutrauktame ikiteisminiame tyrime padarytos klaidos, o paaiškėjimas reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčių esminių aplinkybių, kurios privalo būti eksplicitiškai nurodomos prokuroro nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarime yra kvestionuojamas prokurorės R. Ž. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei R. Z. priimant 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nekalbant jau apie tų aplinkybių esmingumo savybės nebuvimą, prokuroro G. G. nutarime nėra nurodyta. Dar kartą pasikartosime — J. R. ir A. Č. pokalbio garso įrašas, kuris yra ypač akcentuojamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarime atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą kaip netinkamai prokurorės įvertintas, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado dar 2021 m. lapkričio mėnesį, t. y. dar prieš perduodant bylą, kurioje J. R. buvo kaltinama aplaidžių apskaitos tvarkymu, Kauno apylinkės teismui. Iš bylos medžiagoje esančio Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Ž. 2022 m. spalio 10 d. nutarimo atmesti prašymą matyti, tiek kad garso įrašas ir jo turinys prokurorei R. Ž. priimant 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo žinomi, tiek kad prokurorė turėjo galimybę spręsti ir sprendė dėl to įrašo įrodomosios reikšmės reiškiant kaltinimą J. R. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2870- 1129/2022 (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 52). Tai reiškia, kad BPK 217 straipsnio taikymo aspektu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. G. 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą yra laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta aplinkybes yra konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas neteisėtai, dėl ko ir pats tyrimas po atnaujinimo yra laikytinas neteisėtai vykusiu, o kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė (ex in juria non oritur jus), nagrinėjamu atveju negali atsirasti ir kaltinamasis aktas, kaip teisėta neteisėtai atlikto ikiteisminio tyrimo pasekmė, todėl prašoma baudžiamąją bylą nutraukti.

Prokuroras specialiame posėdyje prašė kaltinamosios gynėjo prašymo netenkinti ir paaiškino, kad veika, kurios padarymu kaltinama kaltinamoji J. R., nesusijusi su ta veika, dėl kurios buvo taikyta atsakomybė. Negalima taikyti atsakomybės dėl to paties kaltinimo susijusias su buhalterinės apskaitos tvarkymu, už pažeidimus, nes atsakomybės taikymo pagrindai siejami su BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Šių veikų taikymas sutapties sąlygomis yra teismų praktikoje leidžiamas ir nesudaro šio principo taikymo nuostatų už tuo pačiu laikotarpiu padarytas veikas, kurių faktinės aplinkybės yra skirtingos. 2022 m. gruodžio 22 d. teismo nuosprendyje ir nagrinėjamos bylos kaltinamajame akte nėra ta pati veika tik sudaro tą patį laikotarpį. Bet vien tik laikotarpio nurodymas, nėra ta pati faktinė aplinkybė, nėra tas pats kaltinimas, o veikos yra iš esmės skirtingos. Buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su dokumentų saugojimu ir neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, o kita tyčinė veika, kuri nebuvo inkriminuota dėl tam tikrų priežasčių. Ši veika, atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, nesudaro šio principo pažeidimo ir ji perduota nagrinėti į teismą. Aukščiausiojo teismo yra dvi nutartys, kuriose nagrinėti klausimai dėl atsakomybės taikymo dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų tuo pačiu laikotarpiu, t. y. Nr. 2K-52-719/23, Nr. 2K-136-489/23, jose išspręsti klausimai ir nevertinama, kad tos veikos negali būti nagrinėjamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi. Mūsų nagrinėjama situacija analogiška. Gynėjo pateiktas pavyzdys, nurodyta byla, kuris sudaro to principo pažeidimo interpretavimą (byla Nr. 2K-747-19/20 susieta su vagyste iš sandėliuko ir disponavimu tais pačiais daiktais, kurie buvo pagrobti, nesusijusi su nagrinėjama situacija. Pateiktas kaip praktinis pavyzdys, šiuo atveju, vienintelis, todėl šia prasme, pagal kaltinimo turinį, ne bylos aplinkybių turinį, surinkti įrodymai nebuvo įvertinti. Veika nebuvo kvalifikuota, būtina spręsti atsakomybę – baudžiamojo įstatymo taikymą dėl tos veikos vertinimo. Gynėjas traktuoja, kad aukštesnysis prokuroras neturėjo tesiės atnaujinti ikiteisminio tyrimo, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras, kaip aukštesnysis prokuroras apygardos prokuratūros prokurorui priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, panaikindamas prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujindamas ikiteisminį tyrimą. Gynėjo teiginiai dėl neteisėtumo prieštarauja BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Šiuo atveju proceso sprendimas ir buvo toks priimtas, panaikintas prokuroro nutarimas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Gynėjas kritikuoja sprendimą, kad nebuvo pagrindo atnaujinti ikiteisminio tyrimo, kadangi nebuvo gautas skundas, bet ne iki galo cituoja BPK 217 straipsnio nuostatas. BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Nekalbant apie tai, kad byloje yra asmens prašymas, kuris traktuojamas kaip skundas, Generalinės prokuratūros prokuroras nagrinėdamas prašymą, priėmė šį sprendimą. Kad sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į kompetenciją, pažeidžiant kompetencijos nuostatas, neatitinka įstatymo normos. Ikiteisminis tyrimas dėl veikos, dėl kurios byla nebuvo perduota teismui ir dėl tos veikos nebuvo priimtas nei teismo, nei prokuroro sprendimas, dėl to veikos, dėl kurios nėra suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis yra teisėtas ir pagrįstas, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, laikantis terminų. Buvo priimtas procesinis sprendimas byloje surašyti kaltinamąjį aktą. Mano, kad byla turi būti nagrinėjama iš esmės, nenutraukiant proceso šioje stadijoje. Pagal teismo priimtą procesinį sprendimą, byla perduota nagrinėti teismui, nors ir įvardinta, kad specialiajame posėdyje. Sprendimas byloje turi būti priimamas ne parengiamojoje nagrinėjimo stadijoje, o nagrinėjama, dalyvaujant proceso dalyviams, kurie privalomai dalyvauja. Iš esmės byla perduota nagrinėti teisme teismo sprendimu, sąlygų, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nėra. Ta aplinkybė, kad tada buvo surinkti įrodymai, tai nereiškia, kad galėjo sukelti kažkokius lūkesčius. nereiškia, kad procesas negalimas, jeigu kažkas įvertino vienaip, o kažkas kitaip. Inkriminuojama nauja veika pagal surinktus įrodymu, tik yra įvertinta kitaip, nei prieš tai. Vien vidinis suvokimas, nesant objektyvių aplinkybių, neleidžia net žargonu kalbėti apie valstybės kažkokį nesąžiningumą. Kalbėti gynėjui įvairiais terminais nėra profesionalu. Turi būti absoliučios sąlygos ir pagrindai, kurie susiję ne su įrodymų turiniu. Joks sprendimas dėl šios veikos nėra priimtas. Vienintelis pažeidimas būtų, kad teismas, nagrinėjant šią bylą už tą patį laikotarpį konstatuotų, kad negalima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Vienintelis dalykas, apie kurį galima būtų kalbėti dėl bylos nutraukimo, tai spręsti tuos pačius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus pagrindus, jeigu jie buvo. Tas laikotarpis leistų spręsti tuos nutraukimo klausimus kitais pagrindais, tačiau ne tuo pagrindu, dėl kurio pateiktas prašymas. Kitais pagrindais spręsti klausimo gynybos prašyme duomenys nėra pateikti, todėl nėra pagrindo bylą nutraukti.

Baudžiamasis procesas kaltinamosios J. R. atžvilgiu nutrauktinas

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutrauko procesą tuo pačiu pagrindu.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — ir Konvencija) Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstama veika, kuria kaltinama J. R., yra numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis nusikaltimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendis už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje padarymą, tai yra padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., todėl šioje atnaujintoje baudžiamojoje byloje negali būti priimtas dar vienas nuosprendis dėl tos pačios veikos tuo pačiu laikotarpiu, kurio ji jau buvo pripažinta kalta ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukus.

Palyginus Kauno apylinkės teisme jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-2870- 1129/2022 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą su naujai į teismą su kaltinamuoju aktu perduotos baudžiamosios bylos Nr. 1-2144-667/2024 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, matyti, kad pastarojoje byloje jokių naujų įrodymų palyginti su ankstesnėje baudžiamojoje byloje surinktaisiais neatsirado, naująją bylą sudaro ankstesnės bylos visa medžiaga (tai matyti net iš bylos tomų numerių, naujoje byloje bylos tomų numeris yra 1 numeriu didesnis, tai yra buvęs ankstesnės bylos 13 tomas dabar yra 14 tomu). Visi įrodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas J. R., buvo surinkti jau ankstesnio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, kurią išnagrinėjus teisme buvo priimtas kaltinamosios J. R. atžvilgiu įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Todėl iškyla teismui pagrįstas klausimas, kodėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, kurie kontroliavo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020, perdavė šią bylą į teismą su kaltinamuoju aktu J. R. atžvilgiu tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nors jos veikoje, kaip nurodė byloje apklausti asmenys, buvo ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir dėl šios veikos prieš ją byla buvo nutraukta. Todėl iš naujo nagrinėjant byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nustatytas praktiškai tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nagrinėtas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai būtų pažeidžiamos kaltinamosios J. R. Konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, skirti užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise. Akivaizdu, kad J. R. atžvilgiu teismui ankstesnėje su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje Nr. 1-2870-1129/2022 buvo visi šios baudžiamosios bylos Nr. 1-2144-667/2024 medžiagoje esantys įrodymai, kurie kaip tik ir lėmė tų įrodymų atskleidžiamos veikos kvalifikavimas.

Kaltinamosios J. R. gynėjo prašyme nutraukti bylą nurodoma, kad J. R. apsisprendimą prisipažinti padarius jai ankstesnėje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką lėmė jos pagrįstas manymas, kad sulaukus jai inkriminuotos nusikalstamos veikos teismo vertinimo baigiamuoju aktu, antrą kartą dėl to, kas jau buvo tirta, tai yra jos galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl ko ankstesnėje byloje buvo renkami įrodymai, ji nebebus persekiojama ir, kad ankstesnėje byloje surinkti įrodymai nebebus prieš ją naudojami naujame procese, siekiant iš esmės tą pačią veiką aplaidžią (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, pagrįsti griežtesniu veikos kvalifikavimu – tai yra apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Todėl tokia prokuratūros poziciją perduodant J. R. atžvilgiu antrą kartą bylą su tais pačiais įrodymais į teismą su kaltinamuoju aktu teismo laikytina, kaip Konstitucijoje įtvirtinto principo - draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą, pažeidimas. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje fundamentaliai įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — ir Konvencija) Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje. Šiomis nuostatomis yra įtvirtintas principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą).

Konstitucinis teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek jos atitinkamai įgalioja nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas.

Pagal BPK 217 straipsnį ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas dėl paaiškėjimo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgiant į šį Konstitucinio teismo išaiškinimą bei į tai, kad BPK 235 straipsnio 4 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo priimti baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai. BPK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija), šiuo atveju nei kaltinamoji, nei jos gynėjas neprašė bylos nagrinėti iš esmės, o prašė nutraukti baudžiamąjį procesą J. R. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad kaltinamosios J. R. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas antrą kartą dėl to paties laikotarpio, dėl iš esmės tos pačios veikos, t. y. apskaitos tvarkymo, tik skirtingai ją kvalifikuojant, dėl epizodų, kurie jau buvo ištirti ankstesniame ikiteisminiame tyrime priimant Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla Nr. 1-2870-1129/2022 buvo nutraukta, todėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, buvo paneigta galimybė iš naujo imtis J. R. baudžiamojo persekiojimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo per tą patį laikotarpį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2870-1129/2022 matyti, kad J. R. buvo kaltinama aplaidžiai tvarkiusi apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., o šiuo kaltinamuoju aktu ji yra kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., nors visi kaltinamajame akte nurodyti J. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodai buvo tiriami ir ankstesnio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusiu bylos nutraukimu Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu metu, todėl teismas konstatuoja, kad baudžiamasis procesas kaltinamosios J. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnyje numatyti teismo veiksmai, gavus iš prokuratūros baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu. Teismas pasirengia bylą nagrinėti teisme ir ištyręs bylos medžiagą priima vieną iš šių nutarčių:

1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) perduoti bylą pagal teismingumą;

3) perduoti bylą prokurorui;

4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną;

5) atidėti bylos nagrinėjimą;

6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą;

7) nutraukti bylą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tada, kai teismas perdavęs bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ją išnagrinėjęs bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę išspręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tai yra šiuo atveju, teismas gali nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tačiau kai teismas priima priešingą sprendimą ir asmenį išteisina, jis priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Analogiška patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka turi būti taikoma ir tada, kai, teismui dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės teisiamajame procese, byla nutraukiama bylos pasirengimo nagrinėti specialiame procese, gavus kaltinamojo prašymą nutraukti bylą akivaizdžiai jį reabilituojančiais pagrindais. Tokiu būdu nutraukus bylą, taupomos ne tik kaltinamojo dar ateityje galimos papildomos bylinėjimosi išlaidos, bet ir valstybės žmogiškieji resursai (teisėjo, sekretorės, kitų teismo darbuotojų, prokuroro ir kt. proceso dalyvių darbo laikas) ir dėl bylinėjimosi proceso metu patiriamos materialinės išlaidos.

BPK 235 str. 1 dalyje numatyta, kad teisme byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas specialiame teismo posėdyje nusprendė nutraukti bylą J. R. atžvilgiu, nes pradėtu ikiteisminiu procesu buvo pažeistos jos procesinės teisės, tai yra ją reabilituojančiais pagrindais.

Kaltinamoji J. R. specialiame teismo posėdyje prašant tenkinti jos prašymą nutraukti bylą jos atžvilgiu prašė pripažinti jos turėtas išlaidas gynybai, dėl prieš ją neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo ir po to, kai byla buvo perduota su kaltinamuoju aktu į teismą, - bylinėjimosi išlaidomis bei šias išlaidas - 1950 Eu priteisti iš valstybės.

Kaip matyti iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų J. R. minėtą pinigų sumą sumokėjo už gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1-2144-667/2024 specialiame teismo posėdyje advokatui A. N., pagal šiuos mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo manymu kaltinamosios pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus ikiteisminio tyrimo įstaigose ir pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš valstybės.

Kaltinamajai J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – USB laikmena, kuri pridėta prie baudžiamosios bylos, nutarčiai įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (21 segtuvas), kurie saugomi Vilniaus rajono savivaldybės archyve, nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 217 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąjį procesą kaltinamosios J. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Kaltinamajai J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – USB laikmeną, kuri pridėta prie baudžiamosios bylos, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (21 segtuvą), kurie saugomi Vilniaus rajono savivaldybės archyve, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės 1950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.