Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai, nukentėjusiųjų G. Ž., N. Ž., T. R., U. R. atstovei pagal įstatymą S. Ž. ir jos įgaliotajam atstovui Tomui Leščinskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., g. 2000-03-29 Jurbarko raj., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis M. K. 2017 m. gegužės 21 d. apie 3 val. 30 min. Pagėgių sen. Vidgirių k., K. E. sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu vieną kartą spyrė koja N. Ž. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam širdies sumušimą, sukėlusį širdies veiklos sutrikimą, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, ūmų širdies ir plaučių veiklos nepakankamumą, ko pasekoje N. Ž. po kelių minučių įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis M. K. tyčia nužudė N. Ž..

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad pakviestas pusseserės E. G., su draugais G. G. ir J. M. apie 21 val. atvyko švęsti jos gimtadienio, kuris vyko G. tėvų draugų sodyboje (duomenys neskelbtini). Savo automobiliu juos nuvežė M. draugas A.. Pobūvyje buvo ir daugiau pažįstamų, visi draugiškai ir linksmai šventė, vartojo alkoholį. E. sakė, kad vėliau atvažiuos dar keli žmonės iš Pagėgių, kurie yra konfliktiški. Po kelių valandų į pobūvį atvyko dar keli jam nepažįstami asmenys, tarp kurių buvo ir N. Ž.. N. buvo smulkaus kūno sudėjimo, atrodė kaip dvylikametis. Iš pradžių jie bendravo normaliai, po to, kaip girdėjo iš pobūvio dalyvių kalbų, N. banketinėje salėje išjungė muziką ir, demonstratyviai pasiėmęs degtinės butelį, pusę jo išgėrė. Po kiek laiko jis nuėjo į namelį ir atsisėdo ant sofos, namelyje dar buvo E. R., M. A., H. V., G. G.. Netrukus į namelį atėjo ir N.. Iš pradžių jis apspardė ant grindų girtą miegojusį M. A., liepė jam keltis, po to rankomis apkumščiavo lovoje gulėjusį G. G.. Po to N. priėjo prie jo ir R. ir liepė jam atiduoti R. savo megztinį pasakęs, kad jai šalta. R. atsakė, kad jai nešalta, todėl jis atsakė N., kad megztinio neduos. N. vėl liepė duoti megztinį, o jis pakartojo, kad neduos, nes E. pati to nenori. Tada N. supykęs ėmė smūgiuoti jam rankomis į veidą, pataikė į kaktą, o jam atsistojus, delnu sudavė į nosį ir bandė galva smogti jam į veidą, po ko jis išstūmė N. iš namelio į lauką. Lauke N. toliau isterikavo, bandė jam kumščiais suduoti smūgius į veidą. Jis kurį laiką buvo lankęs kovos menų treniruotes, todėl išsisukinėjo nuo N. smūgių, tačiau N. ir toliau puolant, sudavė jam vieną smūgį, nuo kurio šis nugriuvo. Neprisimena, kokiu būdu ir į kurią kūno vietą smogė N.. Tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, tačiau savo veiksmus dar pakankamai kontroliavo. N. N. gulėjo ir žiūrėjo į viršų, kvėpavo, jis nesuprato, kas N. darosi, tačiau matė, kad jam kažkas negerai. Po to pribėgo E. ir jos draugė, pradėjo N. gaivinti, versti ant šono, nes jis pats nesistojo ir jokių aktyvių veiksmų neatliko. Po to E. liepė jam bėgti, jis išsigando ir pabėgo, paskambino M., kuris su A. buvo išvažiavę pas netoliese gyvenančius draugus, kad atvažiuotų jo paimti. Atvažiavę draugai jį paėmė, po to paėmė ir G., išvažiuojant N. draugai bandė juos gaudyti ir užstoti kelią automobiliui. Važiuojant juos sulaikė policija, apie N. mirtį sužinojo iš pareigūnų. Kadangi buvo dideliame strese, įvykio aplinkybių smulkiau nepamena. Po įvykio susilaukė grasinimų iš N. artimųjų, gaudavo SMS žinutes, kad atvažiuos N. Ž. ir jį pakas po velėna, N. motina išvadino jį žmogžudžiu ir parašė, kad bus jo mirties šešėlis. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, baigęs 10 klasių, įstojo į Technologijų ir verslo mokyklą mokytis tolimųjų reisų vairuotojo specialybės.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 2, b. l. 191-200).

Nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad jos sūnus N. Ž. gyveno su ja, buvo sunkaus charakterio vaikas, meluodavo. Mokslai N. sekėsi sunkiai, mokėsi Švėkšnos pagalbinėje mokykloje, buvo ūmaus būdo, nežino, ar sūnus vartojo alkoholį. Įvykio metu N. buvo 14 metų. Tą vakarą N. pasiprašė leidžiamas važiuoti į jos pusbrolio dukters G. gimtadienį. Ji išleido, bet liepė grįžti 23 val. N. išvažiavo iš namų po 19 val. su pilnamečiu K. V. pastarojo automobiliu. Nustatytu laiku N. negrįžo, ji rašė jam žinutes, tačiau sūnus telefonu neatsiliepė. Po to policija pranešė, kad N. nebegyvas. Paryčiais, prieš 4 val., ji nuvažiavo į netoliese buvusią įvykio vietą. Ten buvo daug pasimetusių jaunuolių, jie pasakojo, kad kažkas spyrė N. ir pabėgo, jis griuvo, išlauždamas tvorą. N. gulėjo namelyje negyvas, buvo policija, greitoji pagalba išvažiavo, konstatavusi mirtį. Tuo metu K. atsikėlė kruvina galva, jis net nežinojo, kad N. nebegyvas. Per laidotuves jos dukrai A. apie įvykį papasakojo H. V., kuris viską matė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis jos atsiprašė, savanoriškai atlygino sūnaus laidojimo išlaidas (3000 eurų), todėl civilinį ieškinį reiškia tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji A. Z. parodė, kad yra N. Ž. sesuo, gyvena Vilniuje. Prieš įvykį buvo atvažiavusi pas mamą, paliko jai prižiūrėti vaiką, ir su sugyventiniu išvažiavo baliavoti į Šiaulius. Paryčiais paskambino mama ir pasakė, kad N. nebegyvas. N. rado įvykio vietoje, ten jau buvo mama ir policija. Per laidotuves atvažiavo iki to jai nepažįstamas H. V., jis pasakojo, kad viską matė, įvykio vietoje buvo kartu. H. pasakojo, kad vyko kivirčas tarp N. ir M., jie susipyko, susimušė ir M. spyrė į krūtinę, N. pargriuvo.

Liudytojas H. V. parodė, kad draugavo su N. Ž., pažįsta ir kaltinamąjį. Buvo pakviestas į E. G. gimtadienį, atvyko pavėlavęs, apie 22 val., buvo blaivus. Svečiai jau buvo išgėrę, tame tarpe ir kaltinamasis. Netoliese vyko kitas gimtadienis, kuriame dalyvavo ir jo draugai N. Ž. ir K. V., kurie kiek vėliau atvažiavo ir į E. gimtadienį. Netrukus įvyko susistumdymas tarp M. ir N., tačiau aplinkiniai juos išskyrė ir toliau viskas buvo tvarkoje. K. kažkur girtas krito ant akmenų ir prasiskėlė galvą. Nematė, kad N. būtų vartojęs alkoholį. Po to jis nuėjo į namelį, kuris buvo atokiau pirties. Namelyje buvo M. A., M., E. R., E. G. ir G. G.. Į namelį atėjo ir N., kuris ėmė kabinėtis prie M. ir sudavė jam kelis smūgius – pamena, kad vienas smūgis buvo galva, kitas – kumščiu. Prie M. N. kabinėjosi dėl pastarojo kalbų, nes prieš tai M. buvo pasakęs kažką nepagarbaus apie N., o šis tai išgirdo. Prie kitų vaikinų N. nesikabinėjo. Tada jis išėjo į lauką parūkyti ir stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo atidarytų namelio durų. Girdėjo, kaip N. sakė M. „ar tu mane kapeika pavadinai“, ir jie susikumščiavo. N. trenkė savo kakta į kaktą sėdinčiam M., M. pakilo ir bandė kažką aiškinti, bet atgal N. nesudavė. Po to M. išstūmė N. pro duris į lauką. Lauke N. M. suduoti nebandė, tačiau M. pribėgęs spyrė koja jam į krūtinę. N. iš karto susirietė, pasakė M. „tau bus pizdec“ ir nugriuvo. Jis su A. J. pribėgo ir bandė N. kalbinti, bet jis nekalbėjo, tik giliai kvėpavo ir žiūrėjo į viršų. M. kažkur dingo. Tada jie su A. J. N. pakėlė, pavertė ant šono, po to nunešė į namelį ir paguldė. E. su E. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Jis išvažiavo kviesti ir pasitikti policijos, laukė prie keliuko. Po kelių minučių atvažiavus policijai, nuvažiavo į vietą, N. jau buvo apsivėmęs ir vis rečiau kvėpavo. Po to važiavo laukti medicinos pagalbos. N. gali apibūdinti kaip neagresyvų, gerą vaiką, nubuvo matęs jo girtaujančio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas savo parodymus patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 172-173).

Liudytojas A. J. parodė, kad buvo pažįstamas su N. ir kaltinamuoju. Dalyvavo E. G. gimtadienyje, M. atvyko vėliau, N. atvyko nekviestas su dar keliais asmenimis vėliausiai. N. kabinėjosi prie kitų svečių, bet paskiau apsiramino. Po to jis nuėjo į namelį atsigulti. Namelyje miegojo dar du vaikinai, ten buvo ir M. bei H. V.. Netrukus į namelį atėjo N. ir ėmė kabinėtis prie visų, kabinėjosi ir prie jo, bet smūgių nesudavė. N. buvo stipriai girtas, nesivaldė. Po to N. ėmė kabinėtis prie M. sakydamas „aš tau silpnas, ar ką“, ir sudavė M. per veidą. Jis pats to nematė, kadangi gulėjo nusisukęs, bet viską girdėjo. M. kažką atsakė, kad jis mažas ir dar lenda. Po to girdėjo, kaip jie apsistumdė, M. N. išstūmė į lauką, lauke išgirdo spyrį. Atsikėlęs nuėjo pažiūrėti ir pamatė N. gulintį, M. jau nebuvo. Galvojo, kad N. apsimeta, nes H. sakė, kad jis mėgsta apsimetinėti. Paskui jis su H. N. parnešė į vidų ir tada iškvietė greitąją. Paskui atėjo merginos, bandė gaivinti. Po smūgio N. gulėjo kaip styga ir kaskart vis susitraukinėjo, nekalbėjo ir jokių judesių nedarė. Policija ir greitoji atvažiavo po 20 minučių.

Liudytojas M. A. parodė, kad buvo pažįstamas su N. ir kaltinamuoju. Dalyvavo E. G. gimtadienyje. Jis atvyko su pirmaisiais dalyviais apie 17 val., M. atvyko vėliau. Visi šventė, vartojo alkoholį. Pasijutęs girtas, apie 22 val. jis nuėjo miegoti į namelį, N. vakarėlyje tuo metu dar nebuvo. Kuomet prabudo, šalia jo dar kažkas miegojo, namelyje ant kėdės sėdėjo M., su juo buvo dar kažkoks vaikinas. Po to į namelį atėjo N., pavadino M. „gaidžiu“ ir stumtelėjo ranka į petį. N. visuomet tai elgdavosi – būdavo įžūlus, kabinėdavosi prie žmonių. Jie abu apsistumdė, apsižodžiavo ir išėjo į lauką, o jis toliau miegojo ir nematė, kad dėjosi lauke. Kiek žino iš kalbų, konfliktą lauke, kurio metu M. spyrė N. koja į krūtinę, matė vienintelis H. V.. Nepamena, kad N. būtų kabinėjęsis ir prie jo. Kuomet vėl prabudo, N. jau gulėjo namelyje ant čiužinio, o E. darė jam dirbtinį kvėpavimą.

Liudytojas G. G. parodė, kad yra pažįstamas su kaltinamuoju, N. Ž. nepažinojo. Į pažįstamos E. G. gimtadienį atvyko kartu su M. apie 21 val., visi šventė, o apie 23 val. jis nuėjo miegoti į namelį, kuriame jau kažkas miegojo. Iki to laiko jokių konfliktų nebuvo. Miegodamas buvo prabudęs keletą kartų. Pirmą kartą pabudęs namelyje matė N., kuris vienoje rankoje turėjo degtinės butelį ir ją gėrė, o kitoje rankoje turėjo kažką užsigerti. Kuomet prabudo antrą kartą, namelyje sėdėjo M., o atėjęs N. ėmė jam kažką sakyti ir mojuoti rankomis. M. pasakė, kad su vaikais neprasideda, tačiau N. nuo jo neatstojo. Tada M. atsistojo ir atstūmė N., bet pastarasis vis tiek kibo prie M., jie susistumdė ir galiausiai išėjo į lauką. Nepamena, kad N. būtų kabinėjęsis ir prie jo. Nematė, kas vyko lauke, tik girdėjo garsą, lyg kažkas nukristų. Kuomet prabudo trečią kartą, N. jau buvo paguldytas namelyje ant čiužinio, kuris buvo ant grindų, jis keistai gargaliavo, viena mergina bandė jį gaivinti, kita mergina verkė. Šokiruotas pamatyto vaizdo, jis išbėgo iš namelio ir parašė žinutę J. M., su kuriuo buvo atvažiavę į gimtadienį, kad jį paimtų. Kuomet įsėdo į automobilį, ten jau buvo ir M., kuris automobilyje miegojo. Važiuojant juos sulaikė policija.

Liudytoja E. R. parodė, kad buvo pažįstama su N. ir kaltinamuoju. Dalyvavo E. G. gimtadienyje, linksminosi, vartojo alkoholį. Vakarėlio metu prie namelio, kuriame šventė, tarp N. ir M. buvo kilęs konfliktas, jie apsižodžiavo, pradėjo stumdytis, bet E. juos išskyrė. Kas po to vyko namelyje ir prie namelio nematė, nes šoko salėje. Išgirdo šaukiant, kad N. blogai, ir iš karto nubėgo į namelį, kur N. jau buvo parneštas ir paguldytas ant čiužinio. Bandė gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą. Kažkas paskambino greitajai pagalbai, kuri telefonu perdavinėjo patarimus, o ji gaivino N., vadovaudamasi tais nurodymais. N. gulėjo, bandė kvėpuoti, bet buvo nesąmoningas. Kas atsitiko, niekas nieko neaiškino, jokių sužalojimų nesimatė. Gaivino iki tol, kol atvyko greitoji.

Liudytoja E. G. parodė, kad buvo švenčiamas jos gimtadienis. Atvyko su M. A. ir E. R. į gimtadienio vietą apie 17 val. Paskui pradėjo rinktis svečiai – A. J., T. B., E. K., A. V., G. K., K. R., E. Š., D. K., A. S.. Jie pradėjo švęsti, vėliau atvažiavo jos pusbrolis M. su G. ir J.. Visi šoko, šventė. Buvo atvažiavęs nekviestas pažįstamas K. V. su kažkokiu draugu, ji paprašė juos pasišalinti, jie išvažiavo, bet po to vėl grįžo, vėl išvažiavo. Trečią kartą K. atvažiavo su iki to jai nepažįstamu N.. Po kiek laiko namelyje tarp N. ir M. kilo konfliktas. Jos su E. ir M. buvo namelyje, ten miegojo ir M. A.. Atėjęs N. liepė M. duoti kažkuriai merginai megztinį, šis atsisakė, ir jie susiginčijo. N. elgėsi agresyviai, bet ji juos išskyrė, ir N. išėjo į lauką. Jos akivaizdoje muštynių nebuvo. Po kiek laiko išgirdo kalbant, kad N. blogai, H. sakė matęs, kaip M. spyrė N.. N. gulėjo ir leido kažkokius garsus, bet jau nebendravo, nejudėjo. Buvo atmerkęs akis, vėmė, bet nieko nesakė. Jie pradėjo N. gaivinti, kvietė policiją, greitąją. Paskui atvažiavo iš Pagėgių N. draugai, pradėjo šaukti, kad užmuš, pradėjo spardyti tvoras. M. pabėgo iš karto, o kodėl pabėgo, ji nežino.

Po įvykio policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus liudytojų blaivumą nustatyta, kad H. V. ir G. G. yra blaivūs, A. J. nustatytas 0,23 ‰, M. A. 0,85 ‰, E. R. 1,8 ‰, E. G. 1,22 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 146-149). Kaltinamajam M. K. 2017-05-21 07 val. 41 min. nustatytas 1,77 ‰, o 13.58 val. – 0,90 ‰ girtumas (t. 2, b. l. 145-146).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Pagėgių sen. Apžiūros metu poilsio namelyje apžiūrėtas ant čiužinio gulintis N. Ž. lavonas (t. 1, b. l. 22-32).

Iš Bendrojo pagalbos centro rašto ir pateikto garso įrašo matyti, kad 2017-05-21 iš telefono, kurio abonentinis numeris 8-636 17675, du kartus 03 val. 32 min ir 03 val. 38 min. buvo skambinta į bendrąjį pagalbos centrą pranešant apie įvykį (t. 2, b. l. 98-103).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitoji medicinos pagalba dėl N. Ž. sužalojimo buvo iškviesta 2017-05-21 03 val. 34 min. (t. 2, b. l. 91-94).

Iš registro duomenų matyti, kad N. Ž., g. 2002-07-20, mirties metu buvo 14 metų amžiaus (t. 1, b. l. 53-60).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 119/2017(11) konstatuota, kad 2017-05-23 apžiūrėjus M. K., jokių kūno sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 167).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 50/2017(11) konstatuota, kad N. Ž. mirė kelių minučių bėgyje nuo stipraus smūgio į krūtinę, dėl ko atsirado kraujosruvos širdies raumenyje, kas sukėlė širdies veiklos sutrikimą ir vėmimą, kurio metu buvo įkvėptas skrandžio turinys į trachėją ir smulkiuosius bronchus, tai sukėlė galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, ūmų širdies ir plaučių veiklos nepakankamumą. Kraujosruva epikarde ir širdies raumenyje priskiriama sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui ir galėjo atsirasti dėl stipraus smūgio į krūtinės ląstą. Ištyrus žuvusiojo kraują, nustatytas 1,02 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 48-50).

Šioms specialisto išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas A. G. paaiškino, kad dalyvavo apžiūrint lavoną įvykio vietoje ir matė, kad buvo taikytos reanimacinės priemonės. Kvėpavimo takuose buvo rasta skrandžio turinio. Širdies raumenyje buvo padarytas histologinis tyrimas ir histologinio tyrimo metu abejonės buvo išsklaidytos. Buvo rasta kraujosruva širdies raumenyje. Kraujosruva širdies raumenyje sutrikdo širdies ritmą, impulso praėjimo laidžiąją sistemą ir tai sukelia mirtį. Tuo pačiu maisto atsiradimas kvėpavimo takuose gali sukelti vėmimą, nes buvo taikomos intensyvios reanimacijos priemonės. Tas dar galėjo padidėti spaudžiant ir aktyviai darant dirbtinį kvėpavimą, galėjo įnešti maisto daleles ir į kvėpavimo takus, bet pagrindinė mirties priežastis yra stiprus širdies sumušimas. Matomai smūgis buvo, kada širdis buvo diastolės metu ir dar priartėjo prie krūtinės paviršiaus. Kraujosruva širdies srityje aiškiai nurodo, kad buvo gana stiprus smūgis į širdies raumenį. Toliau mechanizmas aiškus - širdies sutrenkimas, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas ir mirtis. Širdies raumenyje kraujosruva yra, o išorėje nespėjo net susiformuoti. Mirtis įvyko gana greitai. Negrįžtamus pakitimus sukėlė smūgis į širdį, širdies veiklos sutrikimas. Vėmimas gali būti reflektorinis, toliau galėjo atsitikti nuo intensyvaus reanimavimo, dalelių nustūmimo į bronchus. Nagrinėjamu atveju mirtis įvyko nuo širdies sumušimo, o ne nuo uždusimo. Kraujosruvos širdies raumenyje buvo tik fizinio poveikio pasekoje. Žuvusiajam buvo nustatytas lengvas girtumas. Nuo reanimacijos pomirtiniai sužalojimai buvo, bet pati reanimacija pilnai atitiko reikalavimus. Ant kaltinamojo kūno sužalojimų rasta nebuvo.

Komisijinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 3/2018(03) konstatuota, kad N. Ž. nustatyti priešmirtiniai sužalojimai: pagrindinis sužalojimas - širdies sumušimas, kiti sužalojimai - odos nubrozdinimai dešinio alkūnės sąnario šoniniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje. Širdies sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Galūnių odos nubrozdinimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. N. Ž. mirė nuo širdies sumušimo dėl smūgio į krūtinės ląstą širdies plote, netrukus po suduoto smūgio. Mirtis ištiko staigiai - per kelias minutes nuo smūgio sudavimo. Į širdies sumušimą rodo histologiškai nustatytos infiltruojančios kraujosruvos epikarde ir miokarde. Ištikusią staigią mirtį patvirtina mirusiojo kūno tyrimo metu rasti staigios mirties požymiai. Būdamas gyvas N. Ž. neaspiravo vėmalais, skrandžio turinys į kvėpavimo takus pateko po mirties reanimuojant - nuo krūtinės paspaudimų bei kitų veiksmų. Tai, kad skrandžio turinys pateko po mirties, rodo histologinio tyrimo metu plaučių mikropreparatuose rasti morfologiniai pokyčiai: ryškiai išplėsti bronchų spindžiai, nėra bronchų epitelio deskvamacijos (lupimosi), smulkių bronchų spindžiuose aptikta tik nedaug maisto dalelių ir bakterijų kolonijos. Jei skrandžio turinį N. Ž. būtų aspiravęs gyvas, plaučių mikropreparatuose būtų stebima: bronchai spazmuotu spindžiu, bronchų epitelio deskvamacija ir vėmalų „kamšteliai“ smulkių bronchų spindžiuose. Tyrimo rezultatai rodo, kad N. Ž. nepaspringo vėmalais (t. 3, b. l. 115-118).

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaimo vietovėje esančioje sodyboje vyko E. G. 18-ojo gimtadienio pobūvis, kuriame, be kitų kviestinių svečių, dalyvavo ir sukaktuvininkės pusbrolis M. K.. Vėlai vakare į gimtadienį nekviesti atvyko E. G. pažįstamas K. V. ir E. G. nepažįstamas N. Ž., kurie, kaip matyti iš S. Ž. parodymų, prieš tai dalyvavo kitame netoliese vykusiame gimtadienio pobūvyje. Atvykęs į pobūvį, N. Ž. elgėsi agresyviai, girtavo (tai patvirtina ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada N. Ž. nustatytas girtumo laipsnis), vėliau, atėjęs į sodybos teritorijoje esantį namelį, kuriame tuo metu buvo kaltinamasis ir dar keli pobūvio dalyviai, ėmė kabinėtis prie M. K., o galiausiai ir smurtauti, suduodamas M. K. keletą smūgių. Betarpiškai konfliktą namelyje matę ar girdėję liudytojai patvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo N. Ž., tuo tarpu kaltinamasis konflikto bandė išvengti, ir net po to, kai N. Ž. sudavė jam smūgius į galvą, nesiėmė smūgiuoti atgal, o bandė N. Ž. nustumti ir nuraminti, kol galiausiai, pastarajam ir toliau puolant, išstūmė N. Ž. iš namelio į lauką. Kaip toliau matyti iš apklaustų asmenų parodymų, konflikto tęsinį lauke betarpiškai matė vienintelis liudytojas H. V.. Kaltinamasis pripažįsta lauke sudavęs smūgį N. Ž., nuo kurio pastarasis nugriuvo ir nebejudėjo, tačiau nurodo neprisimenantis, kokiu būdu ir į kurią kūno vietą tą smūgį sudavė. Tuo tarpu H. V. patvirtino matęs, jog kaltinamasis nukentėjusiajam į krūtinę spyrė koja. Nors H. V. nurodė, kad N. Ž. buvo jo draugas, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais apie liudytojo matytas konflikto aplinkybes, kurias jis iš esmės identiškai iš karto po įvykio papasakojo ir kitiems pobūvio dalyviams, o per laidotuves – ir N. Ž. seseriai. Kita vertus, liudytojas visiškai patvirtino kaltinamojo parodymus, jog konflikto namelyje iniciatorius buvo pats N. Ž., kuris pirmas ir pradėjo smurtauti prieš kaltinamąjį. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo H. V. parodymais, jog išstūmęs N. Ž. iš namelio, kaltinamasis beveik iš karto, po kelių sekundžių, spyrė jam koja į krūtinę, kurie visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, jog N. Ž. toliau puolė jį ir lauke, o jis kurį laiką išsisukinėjo nuo N. smūgių, ir tik po to jam sudavė. Teismas atkreipia dėmesį, jog įvykio metu kaltinamasis buvo smarkiai apgirtęs bei susijaudinęs dėl N. Ž. išpuolio, todėl gali tiksliai ir neprisiminti visų įvykio detalių (kaltinamasis visų apklausų metu nuosekliai nurodė neprisimenantis ir paties smūgio sudavimo aplinkybių), tuo tarpu liudytojas H. V., skirtingai nei dauguma pobūvio dalyvių, įvykio metu buvo blaivus. Liudytojo H. V. parodymais nustatytos mirtino smūgio sudavimo aplinkybės savo ruožtu paneigia gynybos keliamą prielaidą, neva mirtiną smūgį kaltinamasis sudavė, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, t. y. atremdamas N. Ž. puolimą – kaip nurodo liudytojas H. V., kaltinamasis spyrė N. Ž., praėjus tik kelioms sekundėms po jo išstūmimo į lauką, N. Ž. lauke nespėjus atlikti jokių puolamųjų veiksmų. Teismo medicinos specialisto išvada, specialisto duoti paaiškinimai teismui ir teismo medicinos ekspertizės aktas dėl nukentėjusiojo patirto kūno sužalojimo (širdies sumušimo), sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, taip pat visiškai atitinka kaltinamojo aiškinimą apie jo suduotą vieną smūgį N. Ž., liudytojo H. V. parodymus apie šio smūgio sudavimo mechanizmą ir lokalizaciją, bei kitų liudytojų parodymus apie nukentėjusiojo būklę po patirto smūgio. Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė N. Ž. mirties priežastis buvo kaltinamojo veiksmai – stiprus spyris koja nukentėjusiajam į krūtinę (smūgio stiprumą patvirtina tiek nukentėjusiojo nugriuvimo nuo smūgio faktas, tiek ir smūgio sukeltos kraujosruvos širdies raumenyje), sukėlęs širdies veiklos sutrikimą bei ūmų širdies ir plaučių veiklos nepakankamumą. Aptarti įrodymai leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog N. Ž. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta. Teismo medicinos specialisto išvada, specialisto duoti paaiškinimai teismui ir teismo medicinos ekspertizės aktas taip pat leidžia kategoriškai atmesti gynybos keltą prielaidą, jog N. Ž. galėjo mirti užspringęs skrandžio turiniu ar dėl netinkamai taikytų reanimacijos priemonių.

Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamasis nuosekliai neigia. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nužudytasis anksčiau nebuvo pažįstami. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad iki atvykstant į pobūvį nekviestiems K. V. ir N. Ž., jokių konfliktų pobūvyje nebuvo, o nepaisant alkoholio vartojimo, visi elgėsi draugiškai ir korektiškai. Taip pat nustatyta, jog konfliktą su kaltinamuoju pradėjo pats nukentėjusysis, o kaltinamasis kiek įmanydamas bandė išvengti konflikto, kurį laiką nereaguodamas net į nukentėjusiojo jam suduodamus smūgius į veidą. Tolesnėje konflikto eigoje kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į krūtinės sritį, po šio smūgio sudavimo daugiau nebesmurtavo iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Taigi kaltinamojo veiksmai prieš incidentą ir po jo neduoda pagrindo išvadai apie išankstinę kaltinamojo tyčią nužudyti ar apie kaltinamojo siekį būtent nukentėjusiojo gyvybės atėmimo. Kita vertus, akivaizdu, jog kovos menų pradmenis atitinkamose treniruotėse įvaldęs, normalaus fizinio išsivystymo kaltinamasis, įvykio metu būdamas 17 metų amžiaus, stipriai spirdamas smulkaus kūno sudėjimo ženkliai fiziškai silpnesniam nukentėjusiajam (pats kaltinamasis pripažįsta, jog N. Ž., nepaisant turėto 14 metų amžiaus, savo išvaizda buvo panašus į dvylikametį vaiką) į krūtinę, kur išsidėstę įvairūs gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, neabejotinai suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Nekyla abejonių, kad 17 metų amžiaus, normalaus protinio išsivystymo, įvykio metu 10 klasėje besimokęs kaltinamasis žinojo ir suprato, kad žmogaus krūtinės ląstos ertmėje yra išsidėstę gyvybiškai svarbūs ir trauminiams poveikiams jautrūs vidaus organai, ir bet koks stipresnis trauminis poveikis, tuo labiau spyris koja į šią kūno sritį gali sukelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Kaltinamojo abejingumą jo veiksmų pasekmėms patvirtina ir jo skubus pasišalinimas iš įvykio vietos, nesiimant jokių priemonių suteikti pagalbą po smūgio nugriuvusiam ir nebejudančiam nukentėjusiajam. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis nužudė N. Ž., veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. M. K. kaltė dėl tyčinio N. Ž. nužudymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės reikšmės nusikaltimo padarymui. Akivaizdu, jog ženklus nepilnamečio kaltinamojo girtumas didele dalimi nulėmė netinkamą situacijos įvertinimą kilusio konflikto metu ir situacijai neadekvataus, aiškiai perteklinio pobūdžio fizinio smurto panaudojimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos, t. y. visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 3000 eurų nužudytojo laidojimo išlaidų (BK 59 str. 2 d.). Savanoriškas turtinės žalos atlyginimas, taip pat nužudytojo mamos atsiprašymas (šią aplinkybę S. Ž. nurodo ir savo raštiškame pareiškime teismui – t. 3, b. l. 93) savo ruožtu patvirtina kaltinamojo gailėjimąsi nusikaltus ir kritišką savo elgesio vertinimą. Teismo vertinimu, aukščiau aptartas byloje surinktais įrodymais nustatytas nukentėjusiojo elgesys, kimbant prie kaltinamojo ir suduodant jam smūgius į galvą, buvo rizikingas ir netgi peraugo į provokuojantį, skatino kaltinamąjį pradėti prieš nukentėjusįjį nusikalstamą veiką ir neabejotinai turėto tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, lygiai kaip ir kaltinamojo girtumas. Todėl teismas pripažįsta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

M. K. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, dėl menkavertės dingsties atėmė nepilnamečio nukentėjusiojo gyvybę. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, panaudotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus (suduotas tik vienas smūgis, kuris ir lėmė mirtį), greta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos ir trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį bausmės dydis (nustatant bausmės vidurkį pagal BK 91 str. 3 d. taisykles).

Kaltinamasis M. K. yra dar nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas už tabako gaminių rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, siekdamas įgyti tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikaciją, yra teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos parapijos klebono kaip nuo 12 metų amžiaus nuolat nesavanaudiškai padedantis įvairiuose remonto, aplinkos tvarkymo darbuose. Nepilnametis kaltinamasis auga darnioje šeimoje, palaikydamas glaudžius ryšius su abiem tėvais. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad gimtadienio pobūvyje, kurio metu buvo padarytas nusikaltimas, kaltinamasis elgėsi korektiškai ir niekuo neišsiskyrė iš kitų pobūvio svečių, kol nebuvo išprovokuotas įsivelti į konfliktą su nukentėjusiuoju. Byloje sukaupti duomenys leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, nulemtas atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Kaltinamasis labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nužudytojo N. Ž. mamos, atlygino padarytą turtinę žalą ir pagal išgales žada atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad nepaisant padaryto nusikaltimo sunkumo, bausmės tikslai M. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas laiko galimu, tikslingu ir teisingu taikyti kaltinamajam BK 92 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam įstatymo numatytam laikui, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Pažymėtina, jog baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas taip pat išreiškė nukentėjusiųjų poziciją, jog nukentėjusieji supranta, kad kaltinamasis neturėjo tikslo atimti N. Ž. gyvybės, ir nesiekia griežtos bausmės paskyrimo kaltininkui dėl šio tragiško įvykio. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam maksimaliai atitiks ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę toliau mokytis ir įgyti profesiją, dirbti ir kuo greičiau atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tuo tikslu kaltinamajam skiriama BK 87 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį 12 mėnesių tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 2 d. 2 p.) ir be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 87 str. 3 d. 5 p.). Kadangi kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už alkoholinių gėrimų vartojimą yra baustas ir administracine tvarka, vadovaujantis BK 87 str. 4 d., kaltinamajam skiriamas ir įpareigojimas 12 mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų.

Nukentėjusieji byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo bei civilinių atsakovų priteisti nužudytojo motinai nukentėjusiajai S. Ž. 3000 eurų turtinės ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nužudytojo broliams ir seserims N. Ž., G. Ž., T. R., U. R., A. Z. po 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78-84). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. Ž. patvirtino, kad kaltinamais savanoriškai atlygino jai padarytą 3000 eurų dydžio turtinę žalą, todėl ji atsisako civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 107 str., procesas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukiamas.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad S. Ž. nuo pat gimimo mylėdama augino ir auklėjo savo sūnų, emociniai ryšiai tarp N. ir jo mamos, brolių ir seserų buvo artimi. N. netektis labai šokiravo ir prislėgė artimuosius, jie išgyveno didžiulį netekties ir tuštumos jausmą, iki šiol patiria dvasines kančias, o patirti emociniai sukrėtimai išsivystė į psichinės sveikatos sutrikimus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai S. Ž. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta jos sūnaus gyvybė. Kita vertus, žalos atsiradimui turėjo įtakos ir rizikingas bei provokuojantis paties apsvaigusio nuo alkoholio N. Ž. elgesys. Nužudytasis mirties metu buvo 14 metų amžiaus, nukentėjusiosios S. Ž. teigimu, vaikas buvo sunkaus elgesio, meluodavo, mokėsi pagalbinėje mokykloje. Nekyla abejonių, jog S. Ž. santykiai su sūnumi buvo artimi, juos siejo pakankamai glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, o dėl sūnaus tragiškos žūties S. Ž. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad prieš įvykį tik 14 metų amžiaus turėjęs nepilnametis N. Ž., neklausydamas motinos nurodymo, nustatytu laiku negrįžo namo, nakties metu girtavo, lankėsi pobūviuose, o S. Ž., sūnui nustatytu laiku negrįžus namo, į tai visiškai nereagavo ir nesikreipė pagalbos į atitinkamas institucijas, kas duoda pakankamą pagrindą teigti, jog motinos ir sūnaus tarpusavio santykiai nebuvo tokie darnūs ir artimi, kaip deklaruojama ieškininiame pareiškime.

Nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškininio pareiškimo teiginį, jog patirti emociniai sukrėtimai nužudytojo artimiesiems išsivystė į psichinės sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti ieškininiame pareiškime deklaruojamus glaudžius nužudytojo ryšius su broliais ir seserimis. Apklaustų N. Ž. pažinojusių liudytojų parodymais nustatyta, kad pastarasis nuolat bendraudavo su už jį gerokai vyresniais, net ir pilnametystę pasiekusiais asmenimis (iš namų prieš įvykį jis taip pat išvyko su pilnamečiu K. V.), kas kelia pagrįstų abejonių dėl artimų jo ryšių su mažamečiais jo mamos, bet kito tėvo vaikais T. R. ir U. R.. Kaip nurodė S. Ž., N. brolis N. Ž. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, iš ko seka, kad šių brolių interesų ratas ir vertybinė orientacija taip pat buvo ženkliai skirtingi. Nukentėjusioji A. Z. yra sukūrusi atskirą šeimą, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-557/2016 matyti, kad anksčiau ji ilgą laiką užsiiminėjo vagystėmis užsienyje, kas taip pat leidžia pagrįstai abejoti glaudžiais jos ir nužudytojo brolio emociniais ryšiais.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus nužudytojo ir jo mamos tarpusavio santykių aspektus, neblaivaus nužudyto nepilnamečio atsiradimo įvykio vietoje nakties metu aplinkybes, įrodymų apie itin glaudžius nužudytojo ryšius su jo broliais ir seserimis, taip pat deklaruojamus artimųjų galimai patirtus psichinės sveikatos sutrikimus dėl N. Ž. netekties, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažinamas. Atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-513-697/2015, 2K-179-699/2016 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias jokio turto neturinčio dar nepilnamečio kaltinamojo, kuris ketina dar daugiau nei 2 metus tęsti mokslą, siekdamas įgyti profesiją, galimybes atlyginti žalą, S. Ž. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20000 eurų, o kitiems nukentėjusiesiems – iki 2000 eurų kiekvienam. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Nors kaltinamasis M. K. nuosprendžio priėmimo metu dar yra nepilnametis, tačiau nuosprendžio įsiteisėjimo metu jau bus sulaukęs pilnametystės, todėl savo padarytą žalą turės atlyginti bendrais pagrindais pats asmeniškai, subsidiarinė atsakomybė jo tėvams netaikoma (CK 6. 276 str.).

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 68 eurai 65 ct.

M. K. drabužiai grąžintini kaltinamajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-21 iki 2017-05-22 (2 dienas). Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, ir vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p. ir 4 d., skirti nuteistajam M. K. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti alkoholinių gėrimų, tęsti mokslą arba dirbti, ir be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo M. K. 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. Ž., ir po 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems G. Ž., N. Ž., T. R., U. R., A. Z.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Procesą dėl civilinio ieškinio dalies, kuria buvo prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai S. Ž., nutraukti.

Išieškoti iš nuteistojo M. K. 68 eurus 65 ct. proceso išlaidų valstybei.

M. K. drabužius ir sportinius batelius grąžinti nuteistajam M. K.. Voką su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.