Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-835-834/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-16
Bylos Nr.
1-835-834/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10846-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
D. F.
Nukentėjusysis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-835-834/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10846-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam D. F. (D. F.),nukentėjusiajai M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietybė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) – šaltkalviu, teistas:

1) 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį – subendrinta bausmė – 44 paros arešto;

2) 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2024 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą , 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. F. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. kovo 26 d., apie 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine M. B. metu, tyčia metė dubenį į M. B. veidą ir pataikė į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajai M. B. poodinę kraujosruvą nosies srityje, pereinančią į abiejų akių vokus, nosies kaulų lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą.

Be kita ko, D. F. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. kovo 27 d., apie 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine M. B. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį M. B. į krūtinės sritį bei paėmęs jos darbo raktus metė į M. B. veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. B. poodinę kraujosruvą krūtinėje ir muštinę žaizdelę kaktoje virš kairiojo antakio, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. F. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino bei paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios M. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis metė dubenį. Tą dieną kaltinamasis dirbo prie namų, o M. B. su dukra buvo išvykusi į polikliniką. Grįžusi vakare ji pareiškė norinti susikrauti daiktus ir išvykti. Pasak kaltinamojo, spintoje buvusi medžiaginė dėžutė su raktų ryšuliu jam atrodė kaip paprasta dėžutė, todėl ją numetė ant lovos, nesuprasdamas, kad viduje yra raktai. Jis tikino, kad raktus norėjo mesti ant lovos, o ne į nukentėjusiąją, raktai iškrito iš dėžutės, tačiau jų specialiai neėmė ir į ją neme­tė. Į teisėjos klausimus kaltinamasis nurodė neatsimenąs, ar sudavė M. B. kumščiu į krūtinę, tačiau pripažino, kad smurtiniai veiksmai buvo. Teigė norėjęs tik pastumti, kad galėtų išeiti iš buto, o tyčinio smūgio daryti nenorėjo. Pasak jo, įvykis vyko miegamajame. Dubuo, kuriame buvo vaikiški žaislai maudynėms, stovėjo virtuvėje ant stalo. Jis, būdamas supykęs, nes M. B. jį užgauliojo, paėmė dubenį ir tyčia metė į dušo kabiną, tačiau pataikė nukentėjusiajai į nosį. Pripažino, kad jo tyčiniu veiksmu atsirado pasekmės, nors teigė nemanęs, jog galėjo pataikyti į veidą. Į prokurorės klausimus kaltinamasis patvirtino, kad dubenį metė sąmoningai, tačiau ne į nukentėjusiąją. Nurodė, jog raktai buvo spintoje esančioje medžiaginėje dėžutėje, kurioje buvo ir kitų daiktų. Paėmęs dėžutę jis ją numetė ant lovos, o M. B. tuo metu stovėjo kitoje pusėje. Pripažino, kad raktai iš dėžutės iškrito ir pataikė M. B. į veidą, tačiau jis jų specialiai nemetė. Vėliau patvirtino, kad raktus paėmė, numetė į viršų, kai nukentėjusioji stovėjo priešais jį maždaug metro atstumu, ir jie pataikė jai į kaktą. Kaltinamasis pripažino, kad tiek policijoje, tiek teisme pasakojo tą pačią įvykių versiją, nurodydamas, kad dėžutę numetė, tačiau pabrėžė, jog galėjo būti šoko būsenos, nes viskas vyko labai greitai. Teigė, kad pripažįsta savo kaltę, sutinka, kad parodymai, duoti policijoje, yra tikri, ir kad šiuo metu su nukentėjusiąja kartu negyvena bei santykių nepalaiko. Pažymėjo, jog prisideda prie vaikų išlaikymo pagal teismo sprendimą. Galiausiai kaltinamasis aiškiai pripažino, kad tyčia metė tiek dubenį, tiek raktus į M. B..

Nukentėjusioji M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju šiuo metu santykių nepalaiko ir nebendrauja. Nurodė, kad įvykio metu kambaryje durų nėra – tik praėjimas į virtuvę, kur ji, atsitūpusi, rinko savo daiktus, o kaltinamasis, būdamas supykęs, metė daiktą jos pusėn. Nukentėjusiosios vertinimu, galbūt kaltinamasis ir nenorėjo pataikyti, tačiau jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėjo, kad situacija jai sukėlė nerimą, o dėl bausmės sprendimo ji palieka spręsti teismui, nors mano, kad kaltinamasis turi atsakyti už savo veiksmus. Ji patvirtino, kad šiuo metu kaltinamasis vykdo pareigą išlaikyti vaikus – iš jo atlyginimo išskaičiuojamos sumos vaikų išlaikymui. Procesui vykstant bendrauti su kaltinamuoju negalėjo, tačiau iki įvykio, kai jie gyveno kartu, jis bendravo su vaikais. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis šiuo metu vaikų nelanko, nes jam nustatytas draudimas bendrauti su ja, o kitais būdais susitikti su vaikais jis nebandė. Pasak nukentėjusiosios, mažasis sūnus dar nesuvokia situacijos, tačiau atpažįsta tėvą, o vyresnioji dukra atsisako bendrauti, nes matė smurto epizodus ir jo bijo. Nukentėjusioji taip pat pabrėžė, kad kaltinamasis pasižymi impulsyvumu.

Teisiamojo posėdžio metu D. F., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:

2025 m. kovo 28 d. įtariamasis D. F. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad savo pozicijos kol kas neišreiškia. Patvirtino, jog psichikos sutrikimų neturi, priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Jam buvo išaiškintos kaip įtariamajam priklausančios teisės, apklausoje jis dalyvavo kartu su paskirtu gynėju. Įtarimo esmę suprato, tačiau pažymėjo, kad nori apgalvoti visą situaciją ir parodymus sutinka duoti 2025 m. balandžio 3 d. 10:00 val. (1 b. t., b. l. 80–83).

2025 m. balandžio 3 d. įtariamasis D. F. ikteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, todėl parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas jam nereikalingas. Jam buvo išaiškintos visos kaip įtariamajam priklausančios teisės, taip pat teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo dalyvavimo jis atsisakė. Įtarimas jam perskaitytas, jo esmė įtariamajam yra aiški ir suprantama, su įtarimu jis visiškai sutiko, kaltę pripažino ir dėl įvykio labai gailisi. Į psichiatrinę įskaitą nėra įrašytas, psichikos sutrikimų neturi. Nurodė, kad nukentėjusioji M. B. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie ketverius metus, jie augina du nepilnamečius vaikus – D. F., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir E. F., gimusį (duomenys neskelbtini). Kalbėdamas apie 2025 m. kovo 26 d. įvykius (tikslaus laiko neprisiminė), įtariamasis paaiškino, kad tą dieną su sugyventine jokio žodinio konflikto neturėjo. Jis paėmė ant virtuvinio stalo stovėjusį plastikinį dubenį su žaisliukais, nes šis trukdė jam valgyti. Nusprendė dubenį numesti į dušo kabiną, tačiau mesdamas nesukontroliavo judesio, nes netikėtai iš už nugaros pasirodė M. B., ir atsitiktinai pataikė jai į veidą (nosies sritį), sukeldamas fizinį skausmą. Po incidento nukentėjusioji iškvietė greitąją pagalbą, tačiau medikai nustatė, kad nosies lūžio nėra, tik rekomendavo dėti šaltį. Įtariamasis pabrėžė, kad jų vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė. Pasakodamas apie 2025 m. kovo 27 d. įvykius (tikslaus laiko neprisiminė), įtariamasis parodė, kad tą dieną tarp jo ir M. B. kilo žodinis konfliktas, kuriam pasireiškus nukentėjusioji pasakė norinti išvykti gyventi pas savo motiną. Kaltinamasis, norėdamas padėti, pradėjo iš spintos traukti jos rūbus ir krauti į maišus. Spintoje buvo ir medžiaginė dėžutė su raktais. Jis, paėmęs rūbus kartu su dėžute, supyko dėl sugyventinės sprendimo išvykti ir, norėdamas daiktus numesti, netyčia išmetė dėžutę, iš kurios iškritę raktai pataikė M. B. į veidą. Vėliau jis ketino išeiti į lauką parūkyti, tačiau M. B. stovėjo prie durų, ir norėdamas praeiti bei ją patraukti, ranka nustūmė ties krūtinės sritimi, ko pasėkoje sukėlė jai fizinį skausmą. Jis paaiškino, kad tuo metu buvo neblaivus ir tiksliai neprisimena, kuria ranka tai padarė. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Pastarajame, paklaustas apie gynėją, jis nurodė, kad gynėjo pageidauja, tačiau paaiškino, kad taip atsakė nesuvokdamas visos situacijos, nes iš tiesų gynėjo poreikio nejautė. Įtariamasis taip pat pabrėžė, kad jų vaikai tuo metu buvo lauke aptvertame kieme, todėl konflikto nei matyti, nei girdėti negalėjo. Patikino, kad nenorėjo sugyventinei sukelti fizinio skausmo, ir labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. (1 b. t., b. l., 89–95).

2025 m. kovo 27 d. M. B. pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir buvo surašytas proceso veiksmų atlikimo protokolas. Ji nurodė, kad 2025 m. kovo 26 d., apie 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, jos sugyventinis D. F., gimęs (duomenys neskelbtini), metė į jos veido sritį plastmasinį šviesios spalvos dubenį su vaikiškais žaislais ir pataikė į nosį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat 2025 m. kovo 27 d., apie 18 val. 45 min., toje pačioje vietoje kilus konfliktui, sugyventinis dešine ranka kumščiu vieną kartą sudavė jai į krūtinę, paėmęs jos darbo raktus metė į veidą, o taip pat, paėmęs buitinį daiktą, sviedė jį į veidą ir sutrenkė lūpą, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė, kad anksčiau D. F. prieš ją taip pat buvo smurtavęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. (1 b. t., b. l. 3–7)

2025 m. balandžio 3 d. apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas (ID 92376333404, skambučio pradžia – 2025 m. kovo 27 d. 19.01.51 val.). Nustatyta, kad skambutis pradėtas 19.01 val., jo trukmė – 58 sek., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skambinęs vyras prašė iškviesti policijos ekipažą į (duomenys neskelbtini), kur vyksta buitinis konfliktas – vyras bando mušti sugyventinę, grasina užmušti. Nurodyta, kad šeima augina du nepilnamečius vaikus. Skambinęs asmuo sakė nežinantis, ar reikalinga medikų pagalba, paaiškino, kad jam dukterėčia parašė žinutę, jog reikia iškviesti policiją. Operatorė informavo, kad pranešimas bus perduotas policijai. Skambinęs asmuo prisistatė S. P.. (1 b. t., b. l., 53–54)

2025 m. kovo 27 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – dviejų aukštų plytinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama per tamsiai rudos spalvos duris. Užėjus į vidų patenkama į koridorių, kuriame matyti išmėtyti įvairūs daiktai – vaikiški žaislai, popieriai, drabužiai bei kiti buitiniai daiktai. Paėjus tiesiai, kairėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos šarvuotos durys, vedančios į patalpas, kuriose įvyko incidentas. Įėjus į patalpas patenkama į virtuvę, kurioje taip pat matyti išmėtyti įvairūs buitiniai daiktai. Kairėje pusėje yra įrengta dušo kabina, dešinėje – stovi skalbimo mašina, priešais – virtuvinis baldų komplektas. Virtuvės dešinėje pusėje yra praėjimas į kambarį, kuriame dešinėje ir kairėje pusėse stovi vaikiškos lovytės, tiesiai – televizorius, sekcijos, drabužių spinta, o kairėje – dvigulė lova. Namo viduje fizinės apsaugos priemonių nėra, patalpos kameromis nefilmuojamos. Lauke įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau ji įvykio neužfiksavo. Iš įvykio vietos paimtas plastmasinis baltos spalvos dubuo, stovėjęs ant virtuvėje buvusio stalo. (1 b. t., b. l. 5–10)

2025 m. kovo 27 d. T. T. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d., apie 19 val. 25 min., patruliuodamas kartu su specialistu E. M. nustatytu maršrutu tarnybiniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais (borto nr. V1782), iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta buitinis konfliktas – vyras muša savo sugyventinę, šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, dėl GMP poreikio nėra aišku. Atvykus į nurodytą adresą, patrulius pasitiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis D. F., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtauja. Pasak jos, tą dieną, vaikams – D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. F., gim. (duomenys neskelbtini) – esant šalia, sugyventinis jai trenkė į krūtinę, mėtė įvairius daiktus, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji nurodė, kad smurtas prieš ją prasidėjo dar išvakarėse, tačiau ji bijojo kreiptis pagalbos. Pažymėjo, kad prieš vaikus smurtas nebuvo panaudotas. Įvykio vietoje buvo supildytas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Raktų ryšulio iš įvykio vietos paimti nepavyko, nes moteris jų nerado. Paklausus D. F., kas įvyko, jis paaiškino, kad viskas gerai, tiesiog konfliktavo su savo sugyventine, smurto prieš ją neneigė. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,92 promilės girtumas. D. F. buvo sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas – 20 val. 00 min. (1 b. t., b. l. 18).

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad 2025 m. kovo 28 d., 10.45 val., kreipėsi M. B., kuri nurodė, jog prieš ją smurtavo sugyventinis. Apžiūros metu konstatuota – nosikaulio lūžiai. (1 b. t., b. l., 33–34).

2025 m. balandžio 3 d. buvo apžiūrėtas body kameros įrašas „PSS-20250327-193934UTC+0200“, užfiksuotas 2025 m. kovo 27 d. Įrašo pradžia – 19.39 val., trukmė – 30 min. Nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai, įvažiavę į kiemą, prie lengvojo automobilio pamatė stovinčias dvi mergaites, kurios į klausimą atsakė, kad jų tėvai yra namuose. Pareigūnus pasitiko moteris, kuri į klausimą atsakė, kad „negerai“. Ji nurodė, kad šiandien policijai neskambino, o buvo kreipusis vasarą. Koridoriuje matėsi maišuose sukrauti daiktai, girdėjosi moters žodžiai „jis paėmė ir išmetė“, į ką vyriškis atsakė, jog „nenoriu su tavimi gyventi“. Pareigūnas išsivedė moterį į lauką pasikalbėti. Ten ji nurodė, kad vyras jai vakar sulaužė nosį, tą pačią dieną buvo pas gydytojus, po tyrimų apie įvykį papasakojo jo mamai. Dėl to vyras supyko, liepė išsikraustyti, ji atsakė, kad pasiims daiktus ir išvažiuos, todėl paskambino savo tėvui, kad padėtų. Moteris paaiškino, kad vyras tapo labai agresyvus – traukė daiktus iš spintos, juos mėtė, spardė. Ji nurodė, kad konfliktai kartojasi, nežino, ar jis šiuo metu išgėręs, pridūrė, kad jam nepatinka, kai dukra yra kaprizinga, tuomet jis kalba grubiai, o jai darant pastabas, kyla ginčai. Pasak moters, tą dieną vyras į ją kažką metė ir pataikė į nosį, taip pat, jos manymu, sudavė kumščiu į krūtinę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Nurodė, kad jie yra išsiskyrę, net buvo pasirašę taikos sutartį, o tądien ji atvažiavo pasiimti daiktų. Dėl nosies ji iš pradžių niekur nesikreipė, nes nenorėjo konflikto, tačiau vėliau lankėsi poliklinikoje, kur po rentgeno tyrimo konstatuotas nosikaulio lūžis. Ji taip pat nurodė, kad vakar vyras į ją metė vaikų žaislą ir pataikė tiesiai į nosį. Paaiškino, jog anksčiau, vasarą, buvo kvietusi policiją dėl smurto, bet vėliau parašė, kad pretenzijų neturi. Į įvykio vietą atvykus moters tėvui, pareigūnas paaiškino, kad šįkart bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o moteris bus apklausta. Ji patvirtino, kad prieš vaikus vyras nesmurtavo, tačiau su dukra elgiasi grubiomis manieromis, todėl ši jo bijo. Pareigūnai nuvykę pas vyrą pranešė jam apie sulaikymą. Jis smurtą neigė, tačiau buvo įsodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Pareigūnai vėl grįžę į namo vidų bendravo su nukentėjusiąja, kuri paaiškino, kad vaikai matė visą konfliktą. Ji pabrėžė, kad su vyru susituokę nebuvo, gyveno kaip sugyventiniai. Kai susipykdavo, ji apsistodavo Liepkalnyje pas sugyventinio motiną, tačiau visi jos daiktai likdavo šiame name. Įvykio metu vyras mėtė ant grindų daiktus, juos spardė, o jai paprašius nustoti – pastūmė, metė raktus, pataikė į nosį, vėliau dar vienu daiktu pataikė į lūpą. Pareigūnas pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Likusi įrašo dalis informatyvios reikšmės neturėjo. (1 b. t., b. l., 55–56).

2025 m. kovo 27 d. liudytoja M. B. apklausos metu parodė, kad 2025 m. kovo 26 d., apie 10 val. 30 min., jai gaminant valgyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant kilimo žaidė jos dukra D. F., gim. (duomenys neskelbtini). Į virtuvę atėjęs jos sugyventinis D. F., gim. (duomenys neskelbtini), pastūmė dukrai ranką koja ir liepė pasitraukti. Liudytoja griežtai sureagavo į tokį elgesį, tačiau sugyventinis pradėjo žodžiu konfliktuoti, ją įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius. Ji nekreipė į tai dėmesio. Vakare, apie 18 val. 40 min., vėl kilus žodiniam konfliktui, D. F. paėmė virtuvėje stovėjusį plastmasinį dubenį su vaikiškais žaislais ir metė į jos veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Konfliktui nurimus, ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą dėl nosies sužalojimo, tačiau nurodė, kad susižalojo pati nuslydusi ir atsitrenkusi į stalą. Kitą dieną, 2025 m. kovo 27 d., apie 18 val. 45 min., ji savo sugyventiniui pasakė, jog jos tėtis atvyks pasiimti daiktų, kad galėtų išsikraustyti iš namų. Tai išgirdęs, D. F. pradėjo elgtis agresyviai – traukė jos daiktus iš spintos ir mėtė juos ant grindų. Jai priėjus ir paprašius taip nesielgti, jis dešine ranka, kumščiu vieną kartą sudavė jai į krūtinę, sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, o tuo metu sugyventinis kambaryje spardė jos daiktus ir mėtė juos į virtuvę. Vėliau jis nuo grindų paėmė jos darbo raktus ir metė į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Toliau konfliktuojant, sugyventinis paėmė nuo grindų kažkokį daiktą, kurio ji šiuo metu nebeatsimena, ir metė į jos veido sritį, pataikydamas į lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą. Visą konfliktą girdėjo jos nepilnamečiai vaikai – D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. F., gim. (duomenys neskelbtini). Ji iš savo telefono parašė žinutę dėdei S. P., prašydama iškviesti policiją, nes sugyventinis ją muša. Ji taip pat nurodė, kad anksčiau D. F. prieš ją buvo smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Policijai apie vakarykštį smurtą nepranešė, nes bijo savo sugyventinio. (1 b. t., b. l., 4).

2025 m. balandžio 22 d. buvo apžiūrėti M. B. pateikti įrašai, apžiūros eiga užfiksuota objektų apžiūros protokole:

1) Garso įrašas, užfiksuotas 2025 m. kovo 26 d. 21.46 val., kurio trukmė 2 min. 36 sek. Įraše girdisi rusiškai rėkaujančio vyro balsas: „Mentus iškviesi... Kviesk... Pirmyn, pirmyn, Vileikos (necenzūrinis žodis)... O šitai tavo (necenzūrinis žodis), tik valgyti ir šikti... kad tu apsivalgytum...“. Fone girdisi mažo vaiko balsas. Toliau vyras šaukia rusiškai: „Ne, čia tikrai viskas“. Vaiko balsas rusiškai sako „Tėti...“, į ką vyras atsako: „Eik pas savo motiną, nes tu jau (necenzūrinis žodis). Tu man jau viską iš vidaus suėdei, supranti, bjaurybe tu (necenzūrinis žodis)? Kalės (necenzūrinis žodis)“. Vėl girdisi vaikiškas balsas, o vyras sako: „(neaiškiai) gaila. Kale (necenzūrinis žodis) užaugs“.

2) Vaizdo įrašas „VID_20250418_110730“, kurio trukmė 9 sek. Įraše matomas kambarys, prie drabužių spintos stovi vyras, kuris iš spintos ant žemės mėto drabužius. Vyro veido nesimato, nes jis stovi nugara į kamerą. Matyti, kad jis tamsių trumpų plaukų, apsirengęs raudonais trumpomis rankovėmis marškinėliais bei žydros spalvos šortais. Fone girdisi veikiančio televizoriaus garsai, trumpai girdisi vaiko balsas. (1 b. t., b. l., 62)

2025 m. balandžio 24 d. buvo apžiūrėtas M. B. pateiktas garso įrašas, apžiūros eiga užfiksuota objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, jog įrašo trukmė 45 sek. Įraše rusiškai kalbasi moteris ir vyras, antrame plane girdisi vaiko balsas. Moteris prašo leisti susidėti , vyras jai atsako necenzūriniu žodžiu. Moteris daug kartų prašo leisti jai sudėti ir surinkti į maišą jų daiktus, o vyras į jos prašymus daug kartų atsako necenzūriniais žodžiais, siunčia ją necenzūriniais žodziais vadina išgama ir kale. (1 b. t., b. l., 63)

2025 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad, remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir atliktos ekspertizės duomenimis, nustatyta: M. B. konstatuoti sužalojimai – muštinė žaizdelė kaktoje, poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje, veide, krūtinėje ir abiejose blauzdose, taip pat nosies kaulų lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iš viso aštuoniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis bei nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis 2025 m. kovo 26–27 d. Kadangi sužalojimuose nustatyti vienodi morfologiniai kriterijai, jų padarymo eiliškumo nustatyti negalima, tačiau neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva nosies srityje, pereinanti į abiejų akių vokus, bei nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti 2025 m. kovo 26 d., o poodinė kraujosruva krūtinėje bei muštinė žaizdelė kaktoje virš kairiojo antakio – 2025 m. kovo 27 d. Muštinė žaizdelė ir poodinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o nosies kaulų lūžis – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienų. Visi nustatyti sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Atsakyta šios išvados 1-ajame punkte. Šioje išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje aprašytomis aplinkybėmis, nukentėjusiajai būnant bet kokioje padėtyje, jei neuždengtos sužalojimų vietos. Poodinė kraujosruva nosies srityje, pereinanti į akių vokus, bei nosies kaulų lūžis galėjo atsirasti sužalojus kietu buku daiktu į nosį. Muštinė žaizdelė kaktoje galėjo būti padaryta kietu buku ribotu daiktu, pavyzdžiui, rakto kraštu. Po vieną poodinę kraujosruvą veide, galvoje ir krūtinėje galėjo sukelti kito asmens smūgiai kumščiu, delnu ar panašiai. Poodinės kraujosruvos kojose galėjo atsirasti nukentėjusiajai pačiai atsitrenkus į kietus bukus atsikišusius paviršius arba kito asmens suduotų smūgių pasakoje. (1 b. t., b. l., 25–26)

2025 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta patikslinta išvada dėl M. B. padarytų sužalojimų. Nurodyta, kad ankstesnėje išvadoje konstatuoti sužalojimai – muštinė žaizdelė kaktoje, poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje, veide, krūtinėje ir abiejose blauzdose bei nosies kaulų lūžis – vertintini taip pat, kaip ir pirminėje išvadoje: muštinė žaizdelė bei poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o nosies kaulų lūžis – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Patikslinta, kad visi nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, jų atsiradimas galimas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, ir jie sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. (1 b. t., b. l., 29–30)

Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, jog 2025 m. balandžio 16 d. liudytojas L. B. apklausos metu parodė, kad 2025 m. kovo 27 d. jam paskambino dukra M. B., tačiau jis tiksliai neprisimena, kurią valandą. Dukra pasakė: „Tėti, atvažiuok“, po to ryšys nutrūko. Jis perskambino, tačiau ragelį galimai netyčia pakėlė kažkas kitas, ir jis išgirdo dukros riksmą – ji labai garsiai rėkė „aaaaaaa“. D. F. balso ar dukros žodžių negirdėjo, tik jos riksmą. Jis klausėsi apie minutę ir nedelsdamas išvažiavo į dukros namus, esančius už maždaug 20 km, todėl kelionė užtruko apie 30 minučių. Atvykęs rado jau dirbančius policijos pareigūnus. Įėjęs į namus, pastebėjo didelę betvarkę – daiktai ir drabužiai buvo išmėtyti visur. Dukra buvo sumušta, jos veide matėsi sužalojimai. Liudytojas nurodė, kad kiek jam žinoma, D. F. pradėjo smurtauti prieš dukrą po pirmojo vaiko D. F. gimimo, kuriai šiuo metu yra šešeri metai. M. B. dažnai skųsdavosi dėl D. F. elgesio, jis pats ne kartą jai buvo sakęs, jog ji turėtų jį palikti. Liudytojas pažymėjo, kad kaip tėvui jam labai gaila dukros, tačiau, deja, jis nieko negali padaryti, kad jai padėtų. Kas iškvietė policiją, jis nežino, nes dukra jo to neprašė. Daugiau apie minėtą įvykį paaiškinti negalėjo. (1 b. t., b. l., 65–68)

2025 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – apvalus plastmasinis baltos spalvos dubuo su snapeliu. Ant dubens paviršiaus matomos nusidėvėjimo žymės – tamsios spalvos dėmės. Išmatuota, jog dubens viršutinės dalies (kraštų) skersmuo yra apie 21 cm, o dugno skersmuo – 13,5 cm. (1 b. t., b. l., 57–60)

Alkotesterio kvitu užfiksuota, kad 2025 m. kovo 27 d. D. F. nustatytas 1,92 promilės girtumas. (1 b. t., b. l., 71)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, 2025 m. kovo 26 d., apie 18.40 val., kaltinamasis D. F., būdamas namuose su sugyventine M. B., kilus žodiniam konfliktui tyčia sviedė plastmasinį dubenį į nukentėjusiosios veidą ir pataikė į nosies sritį, dėl ko šiai buvo padarytas nosies kaulų lūžis ir poodinė kraujosruva nosies srityje, pereinanti į abiejų akių vokus – sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad tą vakarą D. F. paėmė virtuvėje stovėjusį plastmasinį dubenį su vaikiškais žaislais ir metė į jos veidą, sukeldamas skausmą. Šiuos parodymus objektyviai patvirtina medicininiai duomenys: ambulatorinio apsilankymo įraše 2025 m. kovo 28 d. konstatuoti nosikaulio lūžiai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad nosies kaulų lūžis ir poodinė kraujosruva nosies srityje, pereinanti į abiejų akių vokus, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti 2025 m. kovo 26 d. nurodytomis aplinkybėmis, o patikslintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai patvirtinta, kad minėti sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jų atsiradimas suderinamas su užduotyje aprašyta situacija. Įvykio vietos apžiūros ir daikto apžiūros protokolais papildomai fiksuotas ir paimtas plastmasinis dubuo (balto kolorito, su snapeliu; viršaus skersmuo ~21 cm, dugno – 13,5 cm), kurio savybės atitinka specialisto nurodytą „kieto buko daikto“ pobūdį. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu gyveno kartu, tad vadovaujantis BK 141 straipsnio straipsniu, nukentėjusioji pripažįstama šeimos nare. Taigi, teismas konstatuoja, kad nustatyti visi BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėties požymiai: nukentėjusiajai – kaltinamojo šeimos narei (sugyventinei) – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų lūžis ir su ja susijusi poodinė kraujosruva), o šis rezultatas kilo dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų – plastmasinio dubens sviedimo į nukentėjusiąją konflikto metu. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo D. F. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, kad 2025 m. kovo 27 d., apie 18.45 val., kaltinamasis D. F., būdamas namuose, kilus žodiniam konfliktui su savo sugyventine M. B., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į krūtinės sritį, taip pat, paėmęs jos darbo raktus, metė jais į nukentėjusiosios veidą, dėl ko M. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje ir muštinė žaizdelė kaktoje virš kairiojo antakio. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad minėto konflikto metu kaltinamasis tyčia prieš ją panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį kumščiu į krūtinę bei metė raktus į veidą, tuo sukeldamas jai skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Šiuos parodymus objektyviai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad poodinė kraujosruva krūtinėje ir muštinė žaizdelė kaktoje virš kairiojo antakio galėjo būti padarytos būtent 2025 m. kovo 27 d. nurodytomis aplinkybėmis, jų pobūdis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o atsiradimas yra suderinamas su nukentėjusiosios nurodytais konflikto epizodais. Patikslinta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai patvirtino šiuos duomenis, nurodydama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamojo apibūdintais veiksmais, jie sukėlė fizinį skausmą ir yra vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Papildomai kaltinamojo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas, „body“ kameros įrašas bei liudytojų parodymai, kuriais fiksuojama konflikto eiga, nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirtą smurtą ir sužalojimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai: nukentėjusiajai – kaltinamojo šeimos narei (sugyventinei) – dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo D. F. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, kad 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsio 2 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. D. F. nusikalto praėjus nedaug laiko po šio teismo nuosprendžio priėmimo, kas parodo, kad D. F. linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių bei nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis bei 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, kad 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, už analogišką, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tos pačios nukentėjusiosios – M. B. – atžvilgiu. Kaltinamasis administracine tvarka baustas bei turi neįvykdytų administracinių nuobaudų, dirbantis (duomenys neskelbtini) – šaltkalviu, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis 2025 m. gegužės 13 d. kaltinamasis D. F. bankiniu pavedimu į prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą pervedė 240,33 Eur sumą, t. y. atlygino civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą už M. B. gydymą (1 b. t., b. l. 50–51). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog kaltinamasis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamą veiką 2025 m. kovo 27 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes jų dydis nustatytinas artimesnes sankcijos minimumo. Tad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už smurtinę veiką, kurios objektas žmogaus sveikata, pažymėtina ir tai, jog smurtinės veikos ne pirmą kartą įvykdytos tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, kaltinamajam D. F. skirtinos bausmės yra bendrintinos visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į skirtinos bausmės laiką įskaityti D. F. laikiname sulaikyme, nuo 2025 m. kovo 27 d. 20.00 val. iki 2025 m. kovo 28 d. 11.40 val. (1 para), išbūtą laiką.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, dirba, turi nepilnamečių išlaikytinių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas. Taip pat įvertinus , jog kaltinamasis gailėjosi dėl įvykio, atlygino padarytą žalą už nukentėjusiosios gydymą, kaltinamajam bausmės vykdymą atidėtinas minimaliam laikui. Tad, kaltinamajam 1 metų laikotarpiui atidėjus be intensyvios priežiūros laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus , kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirti ir kaltinamajam resocializuotis.

V. Civilinis ieškinys ir procesiniai klausimai

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo D. F. neteisėtų veiksmų, t. y. smurtiniais veiksmais sukeltų sužalojimų M. B. patyrė 240,33 Eur turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 13 d. kaltinamasis D. F. bankiniu pavedimu į prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą pervedė 240,33 Eur sumą, t. y. atlygino civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą už M. B. gydymą (1 b. t., b. l. 265). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam savanoriškai atlyginus žalą, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 307 straipsniais

nusprendė:

D. F. (D. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. F. (D. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. F. (D. F.) paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu bei paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. F. (D. F.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į D. F. (D. F.) paskirtą bausmę įskaityti, jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 27 d. 20.00 val. iki 2025 m. kovo 28 d. 11.40 val. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 5, 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, D. F. (D. F.) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;

4) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

6 ) uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti D. F. (D. F.) recidyvistu.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio.

D. F. (D. F.) išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė