- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1498-1022/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., J. V., V. V., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims – R. V., J. V., V. V., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus V. V. mirties 2014 m. rugpjūčio 9 d., priimti. Pareiškime nurodė, kad po sūnaus mirties liko nekilnojamasis turtas: 0,0232 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ¼ gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ¼ ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ¼ kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipusi, nes nežinojo apie įstatymo numatytą terminą, per kurį galima kreiptis į notarą palikimui priimti, kadangi neturi teisinių žinių, be to iš karto po sūnaus mirties išvyko į jo paskutinę gyvenamąją vietą – Jungtines Amerikos Valstijas padėti ten likusiai jo šeimai ir grįžo tik 2014 m. gruodį. Nurodė vėliau kreipusis į notarą, tačiau jai buvo nurodyta visus dokumentus tvarkytis per Lietuvos ambasadą, o šioje jai patarė kreiptis į Lietuvos institucijas. Notarų biure paveldėjimo teisės liudijimui gauti pareiškimo niekas nepadavė, kiti suinteresuoti asmenys – mirusio sūnaus žmona R. V. ir jų du sūnūs J. V. ir V. V. pretenzijų dėl mirusiojo palikimo neturi ir neprieštarauja pateiktam prašymui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 33, 45).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas bei pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 41-42).
Suinteresuoti asmenys – R. V., J. V. ir V. V. nors atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 45).
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).
Teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 1971 m. lapkričio 15 d. sutuoktiniams G. V. ir A. V. gimė sūnus V. V. (b. l. 10). Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu (b. l. 29-30), po A. V. mirties 1989 m. liepos 3 d. (b. l. 34), mirusiojo žmona G. V. ir jų nepilnametis sūnus V. V. be kilnojamojo turto paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis: po ½ gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)bei 902 m² ploto žemės sklypą. 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 9013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0232 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkėmis G. V. (0,0232 ha) ir E.A. S. (0,0463 ha) (b. l. 22-23) ir šis žemės sklypas bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2009 m. sausio 13 d. , pažymėjimo Nr. 507125 (b.l l. 27-28). 1996 m. spalio 19 d. įregistravęs santuoką su R. U. (V.) (b. l. 35-36) V. V. 2011 m. liepos 22 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas (b. l. 12-16), kur 2014 m. rugpjūčio 9 d. mirė (b. l. 11). Mirusiojo sutuoktinė R. V. 2015 m. sausio 8 d. pareiškimu notarui atsisakė visų savo teisių į palikimą, priklausiusį vyrui V. V. ir deklaravo paliekanti turtą G. V. (b. l. 33). Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės liudijimo Nr. 2-124 matyti, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo mirus V. V. notaro biure niekas nepadavė, mirusiojo vardu sudarytų testamentų, saugomų testamentų registro knygose, notaro biure nėra, mirusiojo vardu registruotas nekilnojamas turtas yra Akmenės rajono savivaldybėje. Testamentų registre duomenų apie testatorių, įregistruotus testatoriaus sudarytus testamentus, įregistruotus palikėjo palikimo priėmimo faktus, palikimo atsisakymo faktus, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, nėra.
Aplinkybių teisinis įvertinimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po V. V. mirties – 2014 m. rugpjūčio 9 d., baigėsi 2014 m. lapkričio 9 d. ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai palikimui priimti.
Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. nustačius, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nėra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Aiškindamas ir taikydamas CK 5.57 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, kaip ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimus, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymo nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka, nežinojimu apie palikimo priėmimo procedūrą, dėl ko buvo praleistas trijų mėnesių terminas priimti palikimą. Viena vertus, pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie atsiradusį palikimą ir palikimo priėmimo procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, nedelsdama kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pareiškėjos galimai aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar nerūpestingumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (netinkamas teisės į palikimą įgyvendinimas) pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjo mirties palikimą (pareiškėjos nurodytą konkretų turtą) būtų priėmę kiti asmenys. Be to, nuspręsdamas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog į palikimą pretenduojantys asmenys neprieštarauja prašymui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po sūnaus V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. rugpjūčio 9 d.
Nutartis gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.