Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-186-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
e2S-186-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00594-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
V. S.
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-186-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00594-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 102.5; 106.8; 116.5; 116.5.3; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3704-841/2014 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininko V. S. priteisti 7000,00 Lt skolos, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Pateikė skolos rašto kopiją. 2014-01-23 Šiaulių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. S. 7000,00 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-23 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2014-03-14 skolininkas V. S. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Nurodė, kad niekada nesikreipė dėl paskolos į ieškovę, jokių lėšų nesiskolino, paskolos raštelio nesirašė. Ieškovė buvo jo artima draugė, kuri pas jį gyveno. Pažymėjo, kad ieškovė suklastojo jo parašą ir nepagrįstai kreipėsi dėl nesamos skolos priteisimo. 2014-04-03 ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 7000,00 Lt skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 210,00 Lt žyminį mokestį ir 300,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. 2014-04-03 ieškovė I. V. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 7000,00 Lt skolos, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas

2014-05-15 Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei I. V. iš atsakovo V. S. 7000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-01-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 510,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Formaliai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas pripažino, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrąžino, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 7000,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.

Šalies argumentai

2014-10-15 atsakovas V. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei dėl praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinimo. Nurodė, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes nebuvo tinkamai informuotas apie jam ieškovės reiškiamus reikalavimus ir jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į juos. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2014-07-22, t.y. po to, kai gavęs antstolio patvarkymą dėl sumų išieškojimo ieškovės naudai, nuvyko į teismą ir jam buvo įteiktas teismo sprendimas už akių. Pažymėjo, kad ieškovė nesąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, žinodama, kad atsakovas į darbą išvyksta vėliausiai 7 val. ryte, parvyksta - apie 19.00 val., dienos metu darbo dienomis nebūna, žinodama, kur yra atsakovo tiksli darbo vieta, žinodama, kad teismui išdavus teismo įsakymą procesinius dokumentus pavyko įteikti per antstolį, žinodama atsakovo mobilaus telefono numerį ir jo nepateikdama teismui, pateikė teismui nepagrįstą prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pabrėžė, kad nors darbo vieta teismui buvo žinoma, ieškinys ir kiti dokumentai atsakovui darbovietės adresu siųsti nebuvo. Procesinių dokumentų atsakovui nesiuntus į jo darbovietę, buvo pažeistos proceso teisės normos, neišnaudotos visos galimybės iki galimybės dokumentus teikti viešu būdu. Be to, kaip ir įteikiant atsakovui teismo įsakymą su kitus procesiniais dokumentais, tiek ieškovei, tiek teismui buvo žinoma reali galimybė dokumentus įteikti per antstolį, nes šis procesinių dokumentų įteikimo būdas jau realiai šioje byloje buvo pasitvirtinęs. Atsakovo teigimu, nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, suteikė pagrindo išvadai, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CPK 287 straipsnyje 1 dalyje įtvirtina teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos LR CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t.y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Tai pat pažymėjo, kad su ieškove jokio paskolos raštelio nesudarė. Ieškovė teismui pateiktą paskolos raštelį suklastojo. Dėl šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo įstaiga atlieka ikiteisminį tyrimą. 7000,00 Lt dydžio paskolos suma atsakovui neperduota ir negalėjo būti perduota, nes tokios sumos atsakovas iš ieškovės nesiskolino. Nuo 2011 metų liepos mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio ieškovė, nors ir būdama santuokoje su kitu vyru, artimai bendravo su atsakovu, pas jį gyveno. Per tą laikotarpį ji kurį laiką buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Vienintelis raštas, kurį atsakovas buvo rašęs ieškovės naudai - ant balto popieriaus lapo (be langelių, linijų) atsakovo surašytas patvirtinimas, kad ieškovė tikrai gyvena atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kurį ieškovė turėjo pateikti Šiaulių darbo biržai (ji buvo joje registruota).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi atsakovo V. S. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-05-15 teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo V. S. ieškovei I. V. buvo priteista 7000,00 Lt skola, 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 510,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti teisme gautas 2014-10-15, t.y. praėjus 5 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. LR CPK 287 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta atsakovo teisė teikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks terminas negali būti teismo atnaujintas (LR CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui paduotas praleidus įstatymu nustatytą naikinamąjį 3 mėnesių terminą, kurio atnaujinti nėra galimybės, teismas atsisakė priimti pareiškimą ir jį grąžino procesinį dokumentą padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir praleisto termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi teismas neišsprendė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir nepriėmė dėl šio prašymo jokio procesinio sprendimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas išsprendė tik pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog terminas šiam pareiškimui paduoti yra praleistas, šį pareiškimą priimti atsisakė. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 78 straipsnio 5 dalį ir apribojo V. S. galimybes ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, ypač įvertinus tai, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju atsakovui) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes jis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 straipsnio 5 dalis).

2. Teismas formaliai taikė LR CPK 287 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ir konstatavo, kad V. S. pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, kurio atnaujinti nėra galimybės. Tokiu būdu Šiaulių apylinkės teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis terminas esant tam tikroms aplinkybėms gali būti netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 išaiškino, kad LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos LR CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t.y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.

3. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis procesinių dokumentų įteikimo būdas. Pagal LR CPK 130 straipsnio 1 dalį teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir, kai LR CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta teismui buvo žinoma, be to, procesiniai dokumentai (teismo įsakymas) pirminėje bylos stadijoje atsakovui buvo įteiktas per antstolį, tačiau ieškinys ir kiti dokumentai atsakovui darbovietės adresu siųsti nebuvo. Atsakovui neišsiuntus procesinių dokumentų į jo darbovietę, buvo pažeistos proceso teisės normos, neišnaudotos visos galimybės iki galimybės dokumentus įteikti viešu būdu. Teismui neišnaudojus visų galimybių įteikti atsakovui procesinius dokumentus kitais LR CPK numatytais būdais ir juos įteikus viešo paskelbimo būdu LR CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, apie priimtą teismo sprendimą atsakovas realiai sužinojo tik 2014 metų liepos mėnesį, t.y. po to, kai gavęs antstolio patvarkymą dėl sumų išieškojimo ieškovės naudai, nuvyko į teismą ir jam buvo įteiktas teismo sprendimas už akių. Apelianto teigimu nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti kaip paduotą praleidus LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos LR CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikią atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis LR CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių; toks teismo įsitikinimas LR CPK yra vadinamas „formaliu pateiktų įrodymų vertinimu“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka LR CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 straipsnio 5 dalis). LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos LR CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Tuo atveju, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2014-01-21 kreditorė I. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 7000,00 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko V. S.. 2014-01-23 išduotas teismo įsakymas, skolininkui išsiųstas pranešimas, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus arba pareikšti teismui prieštaravimus. Procesiniai dokumentai, išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei į skolininko darbovietę AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), teismui grąžinti kaip neįteikti. 2014-02-25 kreditorės atstovas pateikė teismui prašymą leisti procesinius dokumentus skolininkui V. S. įteikti per antstolį. 2014-02-26 nutartimi teismas kreditorės prašymą tenkino, leido kreditorei procesinius dokumentus skolininkui įteikti per antstolį kreditorės lėšoms. Antstolė V. Š. procesinius dokumentus skolininkui įteikė 2014-03-07. 2014-03-14 skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareikštų reikalavimų, teigdamas, kad skolos raštelis yra suklastotas bei, kad nagrinėjant bylą prašys teismo skirti rašysenos ekspertizę. Skolininkas prašė teismo panaikinti 2014-01-23 išduotą teismo įsakymą ir priteisti 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2014-03-31 I. V. pateikė teismui ieškinį, nurodydama, kad, jeigu atsakovui procesinių dokumentų nepavyktų įteikti paštu paskutiniu žinomu adresu, tai tokiu atveju prašo leisti tai padaryti viešo paskelbimo būdu, kuratoriaus skirti neprašė. 2014-04-04 nutartimi teismas panaikino priimtą teismo įsakymą, nustatė atsakovui 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo dienos atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti su atžyma „neatsiėmė“. 2014-04-24 nutartimi teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovui V. S. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nustatytu terminu nepateiktus atsiliepimo, 2014-05-15 teismas priėmė sprendimą už akių tenkindamas ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Sprendimo kopija išsiųsta atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), grąžinta teismui su atžyma „neatsiėmė“. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos nepatikrino ir nebandė procesinius dokumentus atsakovui įteikti jo darbovietės adresu, nors tokius duomenis turėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 124 straipsnio 4 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešo paskelbimo būdu tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos bei, kai LR CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2014-04-04 teismo nutartis, kuria nustatytas terminas atsakovui atsiliepimui pateikti, bei kitos šalies procesiniai dokumentai (ieškinys) atsakovui jos darbovietės adresu, kaip ir advokatei, atstovavusiai atsakovą rengiant prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, siųsti nebuvo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įsakymas atsakovui įteiktas per antstolę V. Š., tačiau priėmus ieškinį ir bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, atsakovui neįteikus teismo siųstų procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, teismas nesiėmė veiksmų ir nepasiūlė ieškovei patikslinti atsakovo adresą arba procesinius dokumentus atsakovui įteikti per antstolio kontorą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad atsakovui procesiniai dokumentai būtų įteikti bei, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakovą apie teismo procesą, procesinius dokumentus išsiunčiant kitu, ne tik atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, netinkamai taikė LR CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė pateiktame ieškinyje nenurodė atsakovo darbovietės, nors pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo tokius duomenis buvo pateikusi, bei, tai, kad procesinius dokumentus prašė įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu nuo pat ieškinio pateikimo stadijos (neišnaudojus kitų LR CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų), suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešai paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, turėjo imtis papildomų priemonių išsiaiškinti atsakovo darbovietės adresą, bandyti dokumentus įteikti advokatei, atstovavusiai atsakovą rengiant prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, siūlyti ieškovei procesinius dokumentus įteikti per antstolį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių dėl to, kad yra praleistas LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįvertino aplinkybių, susijusių su teismo pareigos tinkamai informuoti šalį apie teismo procesą įgyvendinimu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-10-20 nutartis panaikintina ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti atsakovo nurodytas termino pareiškimui paduoti praleidimo priežastis ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą pagal LR CPK 287 straipsnyje nustatytas taisykles (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir praleisto termino atnaujinimo bei pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovui.

Teisėja Vilija Valantienė