Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl materialinės paramos (išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. J. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. J. yra atsakovo V. J. ir trečiojo asmens I. R. dukra (b. l. 8). Atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta (b. l. 14-15). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 9-10). Ieškovė mokosi Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje, pažymių vidurkis 6,92 (b. l. 11-12). Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta V. J. ir I. J. taikos sutartis bei priteistas iš V. J. išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. J. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,81 Eur) iki vaiko pilnametystės (b. l. 13-14). Ieškovė kreipėsi dėl materialinės paramos teikimo, prašydama atsakovo geranoriškai teikti išlaikymą po 150,00 Eur ir sudaryti taikų susitarimą, tačiau atsakovas į prašymą neatsakė (b. l. 17-19). Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. sulaukė pilnametystės, todėl išlaikymo išieškojimas teismo sprendimo pagrindu pasibaigė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y., kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis po 150,00 Eur iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje ir bus nevyresnė negu 24 metų.

Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą dėl ieškovės materialinės padėties, daro išvadą, kad ieškovė V. J., nors yra pilnametė ir darbinga, tačiau šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, gauti pajamų ir tuo pačiu metu mokytis gimnazijos dieniniame skyriuje, todėl jai yra reikalinga tėvų materialinė parama. Šiuo metu materialinę paramą teikia ir ją išlaiko tik ieškovės motina, kurios pajamos yra minimalios. Atsakovas pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes neturi iš ko mokėti išlaikymą.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Dokumentų ar paaiškinimų paneigti, kad atsakovas yra darbingas ir galintis gauti pajamas iš darbinės veiklos ar gaunantis socialines išmokas, nepateikė. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių sveikatos problemų, todėl darytina išvada, kad yra sveikas ir darbingas, todėl manytina, kad jis gali dirbti ir užsidirbti bei pagerinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savarankiškų pajamų neturi, mokosi mokykloje, todėl dirbti negali, ją išlaikančios motinos materialinę padėtį, teismas turi pagrindą manyti, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai iki jis sieks vidurinio išsilavinimo ir mokysis mokyklos dieniniame skyriuje.

Pagal pateiktą ieškovės poreikių paskaičiavimo lentelę kas mėnesį būtina poreikiams patenkinti 350,00 Eur suma (b. l. 64). Įvertinus ieškovės pateiktus mokėjimo dokumentus, darytina išvada, kad pateikti čekiai patvirtina jos būtinųjų poreikių dydį (b. l. 56-60, 66, 79-80). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovės poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Iš teismo išreikalautų duomenų nustatyta, kad atsakovas V. J. yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d., ir yra įregistravęs V. J. individualią įmonę (b. l. 33, 43-44). Valstybinės mokesčio inspekcijai teikė pajamų deklaraciją už 2017 m. mokestinį laikotarpį, gautos deklaruotos pajamos 1 839,60 Eur, t. y. apie 154 Eur/mėn. (b. l. 71-75). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), turi savo vardu įregistravęs šešis automobilius (b. l. 34-39, 45). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, prievolių tretiesiems asmenims, atsakovas turi nekilnojamojo turto, net šešias transporto priemones, ieškovė prašo priteisti mažesnę periodinę išmokos sumą nei jai yra reikalinga per mėnesį, todėl pagrindo teigti, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neatitinka atsakovo turtinės padėties, nėra. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teisinio pagrindo nepriteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo nėra, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo V. J. materialinę paramą ieškovei po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje ir bus nevyresnė negu 24 metų, parama už einamąjį mėnesį mokant iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą arba grynais pinigais (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad išlaikymo (paramos) teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas (parama).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 11,31 Eur. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Žyminis mokestis ir išlaidos valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą pilnamečiam vaikui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. kovo 30 d. iki V. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai, mokant paramą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą arba grynais pinigais

Priteisti iš atsakovo V. J. 54,00 Eur žyminį mokestį ir 11,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 65,31 Eur valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.