- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1605-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu E. S. atžvilgiu priimtus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK; Institucija) 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M906265 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) ir 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 906198 panaikino ir skyrė už E. S. už jos 2010 m. balandžio 3 d. ir 2010 m. balandžio 6 d. įvykdytus administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį subendrintą nuobaudą – 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK nutarimą Nr. M 906265 grindė greičio matavimo rezultatų protokolu Nr. 1004140 075, kuriuo konstatuota, kad greičio matavimo prietaisu Nr. 504-200/60194 užfiksuota, jog 2010 m. balandžio 6 d., 21 val. 49 min., Vilniaus mieste, Geležinio Vilko gatvėje, E. S., vairavo automobilį, važiuodama 87 km/h greičiu, kai toje vietoje leistinas važiavimo greitis yra 60 km/h, o Vilniaus AVPK KPV KPR nutarimą Nr. M 906198 grindė greičio matavimo rezultatų protokolu Nr. 1004140 022-3, kuriuo konstatuota, kad greičio matavimo prietaisu Nr. 504-200/60194 užfiksuota, jog 2010 m. balandžio 3 d., 15 val. 59 min., Vilniaus mieste, Geležinio Vilko gatvėje, E. S., vairavo automobilį, važiuodama važiavo 86 km/h greičiu, kai toje vietoje leistinas važiavimo greitis 60 km/h. Pažymėjo, jog Institucija surinko pakankamus E. S. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus ir pagrįstai ją patraukė atsakomybėn, be to, nurodytu laiku viršijusi greitį neginčija ir pati E. S.. Pažymėjo, jog abu skundžiamus nutarimus priėmė tos pačios Institucijos skirtingi pareigūnai, o sprendžiant pagal E. S. nurodytas nutarimų surašymo aplinkybes, kurių Institucija niekaip nenuneigė (ji į Vilniaus AVPK KPV KPR buvo pristatyta priverstinai, t. y. žinant dėl ko, abu nutarimai surašyti iš esmės vienu metu tame pačiame kabinete), galima daryti išvadą, kad Institucija turėjo objektyvią galimybę šias bylas nagrinėti kartu. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nutarimus priėmusi Institucija turėjo vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuobaudų skyrimo, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, taisyklėmis.
II.
E. S., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47 – 53), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kad būtų sujungtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. II – 1199-562-2010 ir Nr. II-1158-121/2010 ir jos atžvilgiu paskirta viena subendrinta administracinė nuobauda, numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat buvo priimtas jos skundas administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 1199-562-2010 dėl Vilniaus miesto kelių policijos 2010 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 354172. Priduria, jog apygardos teismui buvo pateiktas prašymas šias administracinių teisės pažeidimų bylas sujungti ir jis žinojo, kad viename teisme (Institucijoje) vienu metu yra nagrinėjamos dvi administracinių teisės pažeidimų bylos ir turėjo objektyvią galimybę šias bylas išspręsti kartu, tačiau jos skundo dėl bylų sujungimo netenkino. Teigia, jog sutinka su administracinių teisės pažeidimų padarymo faktu, tačiau mano, kad atsisakydamas sujungti bylas teismas pažeidė procesines administracinės teisės normas. Priduria, jog bylos turėjo būti sujungtos, o nuobaudos – subendrintos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, kaip tai patvirtina išsami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Mano, jog atmesdamas jos prašymą teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. pareigą pasisakyti nutartyje dėl visų pareikštų reikalavimų bei pareigą motyvuoti savo sprendimus, taip pat – proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, E. S. savo kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus neginčija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesubendrindamas dviejų jo žinioje esančių administracinio teisės pažeidimo bylų, pažeidė administracinių nuobaudų, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, skyrimo principus.
Pažymėtina, kad administracinių nuobaudų, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, skyrimo principus įtvirtina ATPK 33 straipsnio 2 dalis, kurioje inter alia numatyta, jog jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Teisėjų kolegija nemano, kad pirmosios instancijos teismas E. S. prašymą sujungti dvi jos atžvilgiu iškeltas administracinių teisės pažeidimų bylas ir paskirti vieną subendrintą administracinę nuobaudą atmetė nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ATPK 33 straipsnio 2 dalies matyti, jog esminė sąlyga taikyti šią normą yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas) bei egzistuoja objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1358/2007). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju E. S. iškeltas bylas nagrinėjo skirtingi teisėjai, jos nebuvo nagrinėjamos tą pačią dieną, už 2010 m. balandžio 3 d. ir 2010 m. balandžio 6 d. jos padarytus pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį administracinis teisės pažeidimo protokolas Vilniaus AVPK neturėjo būti rašomas, o už 2010 m. balandžio 14 d. padarytąjį administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, remiantis ATPK 259 straipsnio 1 dalyje išdėstytomis taisyklėmis – turėjo, nutarimai pagal minėtus pažeidimus buvo priimti skirtingomis dienomis, todėl jokio pagrindo šias bylas sujungti ir nagrinėti kartu nebuvo, o pirmosios instancijos teismas tokiu savo sprendimu nepažeidė pareigos motyvuoti savo sprendimo ar proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pagrįstai netenkino E. S. prašymo jai iškeltas administracinio teisės pažeidimo bylas sujungti ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.