- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- A15.-51-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00491-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), MB "Dzūkijos pulsas"
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovui J. P., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K. ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkas (įmonės buveinė (duomenys neskelbtini)), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. gruodžio 9 d. 10.15 val. Alytuje, Pabalių gatvėje vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir šiuos veiksmus padarė neblaivus, kai 10.30 val. jam nustatytas 0,44 promilės girtumas. Tuo M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas neatvyko į teismo posėdį. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Prašymų atidėti bylą negauta. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. ir (duomenys neskelbtini)atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
M. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b. l. 46–47), iš kurių matyti, kad jis pripažįsta, jog 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.30 val. Alytaus mieste, Pabalių gatvėje vairavo pasiskolintą iš motinos B. K. ir įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors teisės vairuoti neturi. Nurodo, kad tą dieną jam reikėjo skubiai nuvykti į Alytaus polikliniką dėl pulmonologinio tyrimo, todėl ir vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau jis nesutinka su kaltinimu, kad vairavo neblaivus. Nurodė, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai jį sustabdė ir patikrino alkotesteriu, kuris parodė 0,44 (±0,01) promilių neblaivumą, jis su alkotesterio parodymais sutiko, nes policijos pareigūnai darė spaudimą ir jis dėl streso, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kad nepateks į suplanuotą pulmonologinį tyrimą, nesugebėjo pareigūnams paaiškinti, jog prieš pat sustabdymą jis purškėsi „Salbutamol“ aerozolį, kuris jam paskirtas naudoti dėl astmos, o šio vaisto sudėtyje yra pagalbinė medžiaga Oleino rūgštis Etanolis l, l, l, 2-tetrafluoretanas. Vaistą vartojo, nes astmos priepuolis prasideda susinervinus. Policijos pareigūnai, tikrindami jo blaivumą, pažeidė jo teisę praėjus 15 min. nuo pirminio patikrinimo jo prašymu pakartotinai pūsti į alkotesterį, jie naudojo psichologinį spaudimą, teikė klaidinančią informaciją, sakydami, kad nesutikus su alkotesterio parodymais, bus taikomas sunkiausias girtumo laipsnis ir konfiskuotas motinos įmonei priklausantis automobilis, nesupažindino su pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka ir teisėmis. M. K. pažymi ir tai, kad policijos pareigūnų priimtas sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo yra perteklinė poveikio priemonė, paskirta neatsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo kriterijus, nes jis buvo nušalintas nuo vairavimo ir pasirašė tam skirtą dokumentą, o priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimo pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, tačiau minėtų aplinkybių nebuvo, nes jo blaivumo tikrinimo metu automobilis stovėjo degalinės teritorijoje, be to, jis policijos pareigūnams keletą kartų sakė, kad gali iškviesti kitą vairuotoją ir automobilis operatyviai bus parvairuotas, o automobilio saugojimą ir atsakomybę iki teismo sprendimo prisiimtų įmonės vadovė, t. y. jo motina. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Taigi, M. K. nesutinka, kad jo padarytas nusižengimas būtų kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, bet jis neprieštarauja, kad jam būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėjo, kad motina, skolindama jam automobilį, nežinojo, jog jis teisės vairuoti neturi, šį faktą nuo motinos slėpė, nenorėdamas sukelti jai papildomo streso.
Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3–4) užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės ir įrašytas M. K. pasiaiškinimas, kad jis labai gailisi, jog vartojo alkoholį iš vakaro.
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767 kvitas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 9 d. 10.30 val. M. K. nustatytas 0,44 promilės girtumas (b. l. 2).
Iš patikros sertifikato Nr. 1085936 matyti, kad alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767 patikra atlikta 2019 m. liepos 12 d. ir patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. sausio 12 d. (b. l. 27).
Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo patvirtina, kad M. K. 2019 m. gruodžio 9 d. 10.50 val. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jam nustačius 0,44 promilės neblaivumą. Su sprendimu M. K. supažindintas pasirašytinai, sprendime išaiškinta tvarka dėl transporto priemonės perdavimo vairuoti blaiviam ir teisę turinčiam asmeniui (b. l. 28).
Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 9 d. 11 val. priverstinai nuvežta iš Pabalių gatvės, Alytuje, į aikštelę Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24; M. K. akte pasirašė, kad jis sutinka, jog transporto priemonė būtų pastatyta minėtoje aikštelėje (b. l. 30).
Policijos pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.15 val. Alytuje, Pabalių gatvėje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K.; bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, ar šiandien vartojo alkoholio, M. K. teigė, kad jis blaivus, alkoholio nevartojo. Atliko patikrinimą pasyviu testu ir rezultatas buvo teigiamas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, M. K. pasakė, kad jo neturi, kad jam atimta teisė vairuoti. Patikrinus nustatyta, kad M. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vairuotojui leidus, jo automobilis iš sustabdymo vietos buvo patrauktas į šalia esančią degalinę, nes trukdė eismui. Tada dar kartą paklausė vairuotojo, ar jis šiandien nevartojo alkoholio, o pastarajam tai neigiant, buvo atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767, patikros liudijimas 1085936, kuris užfiksavo 0,44 promiles. Po to M. K. buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo, o automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Užubalių k., Alytaus r. (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. R. patvirtino aplinkybes, kurias jis nurodė tarnybiniame pranešime. Liudytojas pabrėžė, kad jis net kelis kartus klausė M. K., ar šis yra vartojęs alkoholio, ir pastarasis tai neigė, tik vėliau pasakė, jog iš vakaro vartojo alkoholį. Po patikrinimo, kai alkotesteris užfiksavo neblaivumą, M. K. pareiškė norintis dar kartą pūsti į alkotesterį. Jam paaiškino, kad nėra privaloma testuoti antrą kartą ir kad jis turi teisę savarankiškai kreiptis į gydymo įstaigą dėl blaivumo patikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. K. 2019 m. gruodžio 9 d. 10.15 val. vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, ir šiuos veiksmus jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės neblaivumas). Tuo būdu M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir tai užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. M. K. paaiškinimus, kad jis vairavo blaivus, o alkotesterio parodymams įtakos turėjo jo panaudotas aerozolis nuo astmos „Salbutamol“, kurio sudėtyje yra etanolio (etilo alkoholio), teismas vertina kaip asmens gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. M. K. teigia, kad praėjus 15 min. po neblaivumo patikrinimo, pareigūnai neleido jam antrą kartą pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tuo padarė procesinį pažeidimą. Sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkte (2019 m. kovo 13 d. nutarimo redakcija) yra nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju M. K. nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore – 0,44 promilės (įvertinus paklaidą – 0,43 promilės), t. y. neviršija 1,51 promilių, todėl, vadovaujantis Taisyklių 4 punkto nuostatomis, laikytina, kad policijos pareigūnai neprivalėjo atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą. M. K., nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumu, turėjo galimybę pasinaudoti teise savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimo nustatymo metu M. K. nereiškė jokių prieštaravimų dėl policijos pareigūnų atlikto patikrinimo tvarkos ir rezultato. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis nurodė, jog vartojo alkoholį iš vakaro ir dėl to gailisi (b. l. 3). Teisme apklaustas liudytojas G. R. patvirtino, kad M. K. net neužsiminė apie kokių nors vaistų ar maisto produktų panaudojimą prieš pat patikrinimą. Pažymėtina, kad sustabdžius M. K. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojui pirmiausiai buvo atliktas pasyvus testas (nenaudojant antgalio), ir kai detektorius parodė galimą etilo alkoholio koncentraciją, jo transporto priemonė buvo nuvairuota į degalinės teritoriją ir ten 10.30 val. atliktas patikrinimas alkotesteriu. Taigi, M. K. turėjo realią galimybę per tas kelias dešimtis minučių susivokti ir duoti objektyvius paaiškinimus dėl to, kas galėtų turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau jis nurodė vienintelį paaiškinimą – kad alkoholį vartojo iš vakaro. M. K. taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytas priverstinis transporto priemonės nuvežimas, nes automobilis buvo degalinės teritorijoje ir jis netrukdė eismui, taip pat nebuvo aplinkybių – būtinumo pašalinti teisės pažeidimo pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, be to, jis policijos pareigūnams keletą kartų sakė, kad gali iškviesti kitą vairuotoją ir automobilis operatyviai bus parvairuotas, už automobilio saugojimą atsakomybę iki teismo sprendimo prisiims teisėta automobilio savininkė. ANK 603 straipsnis, kuris reglamentuoja priverstinį transporto priemonės nuvežimą, numato, kad padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.1.3. punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai transporto priemonę vairavo neblaivūs arba apsvaigę vairuotojai (ANK 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys), pagal Aprašo 7.1.5. punktą ši teisė pareigūnams suteikta, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (ANK 424 straipsnio 2, 3, 4 dalys), pagal 7.2. punktą – padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 607 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam taikomos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nustatė, kad M. K. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam atimta, be to, alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas (0,44 promilių) neblaivumas, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, už kurį gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą priverstinai nuvežti M. K. vairuotą transporto priemonę, ANK 603 straipsnio ir minėtų Aprašo punktų nuostatų nepažeidė. Be to, iš 2019 m. gruodžio 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad M. K. sutiko, jog transporto priemonė būtų nuvežta (pastatyta) MB „Užubalis“ aikštelėje, esančioje Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24, tai patvirtino savo parašu, akte išaiškinta asmens, kuriam taikomas priverstinis transporto priemonės nuvežimas, teisė apskųsti taikytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonę (b. l. 30), tačiau byloje nėra duomenų, kad M. K. ANK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skundė policijos pareigūnų sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikyta pagrįstai.
Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Skiriant nuobaudą M. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. K. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam atimta ir vairavo neblaivus, taigi, jis, veikdamas tyčia, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. K. nusižengė pakartotinai, t. y. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu jis yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 1 200 Eur bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, todėl nuobauda galiojanti (b. l. 14); be to, 2018 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimu (b. l. 9) jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo neblaivus ir atsisakė neblaivumo patikrinimo, jam paskirta 1 500 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams (nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad M. K. sistemingai daro nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu, ir išvadų iš jam taikytų poveikio priemonių nedaro. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio bauda.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, t. y. gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo M. K. ir kuri šiuo atveju buvo administracinio nusižengimo priemonė, yra (duomenys neskelbtini) turtas (b. l. 34), šios bendrovės direktorė B. K. yra M. K. motina (b. l. 32–33). Taigi, svarstant turto konfiskavimo taikymo klausimą, būtina nustatyti, ar egzistuoja bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, o būtent pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes šiuo atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, perleisdamas šį turtą pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
(duomenys neskelbtini)direktorė B. K. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 37–38) nurodė, kad prašo skirti M. K. baudą be transporto priemonės konfiskavimo ir įpareigoti jį asmeniškai atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pažymėjo, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini); B. K., būdama šios įmonės vienintelė dalininkė ir direktorė, paskolino automobilį sūnui M. K., nes šis paskambino 2019 m. gruodžio 9 d. ryte ir pasakė, kad turi vykti į Alytų pas gydytoją pulmonologą konsultacijai. B. K. nurodo neturėjusi įtarimų, kad sūnus gali būti vartojęs alkoholio. M. K. nedirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos ir sūnaus gyvenamosios vietos skirtingos, perduodant sūnui automobilį, ji nedalyvavo, todėl negalėjo nustatyti, ar sūnus yra blaivus ir ar gali vairuoti. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas ir pagrindinis darbo įrankis, todėl jo konfiskavimas reikštų B. K. ir jos sutuoktinio papildomų pajamų praradimą, įsigyti kitą automobilį jiems būtų didelė našta, nes abu yra pensijinio amžiaus, B. K. dar ir neįgali. Be to, automobilio konfiskavimas apsunkintų tiek jos, tiek sutuoktinio apsilankymus pas gydytojus, nes jie gyvena 12 km atstumu nuo Druskininkų miesto, kitos transporto priemonės neturi, o viešuoju transportu važiuoti pas gydytojus būtų sudėtinga.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (duomenys neskelbtini)direktorė B. K., būdama atsakinga už bendrovės turtą, nebuvo pakankamai rūpestinga ir pasielgė neatsakingai, nes pažeidėjui sudarė sąlygas daryti administracinį nusižengimą, naudojantis bendrovei priklausančiu automobiliu. Nors B. K. atsiliepime teigia, kad paskolino bendrovės automobilį sūnui M. K. tikslu nuvažiuoti pas gydytojus ir jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog sūnus vairuos automobilį neblaivus, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta jau nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. Taigi, B. K., kaip pažeidėjo motina, t. y. susieta su pažeidėju pačiu artimiausiu giminystės ryšiu, galėjo ir turėjo žinoti, jog sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl duodama jam bendrovės automobilį, už kurį ji yra atsakinga, privalėjo įsitikinti, jog automobilį vairuos turintis tam teisę ir blaivus asmuo, vadinasi, turto savininkas šiuo atveju su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenėms interesams. B. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonės konfiskavimas sukels neigiamas pasekmes tiek bendrovei, tiek jai ir jos sutuoktiniui, nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Administracinio nusižengimo byloje sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą vadovaujamasi išskirtinai imperatyviomis ANK nuostatomis. ANK 29 straipsnis įtvirtina labai aiškias ir konkrečias sąlygas, kada gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo atveju byloje yra nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, leidžianti konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, ir teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad M. K. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis nuolat vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės, taip pat jau ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, iš paskirtų poveikio priemonių išvadų nedaro, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, sprendžia, jog yra pagrindas skirti M. K. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. AN2-547-478/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir, taikant šio straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskavimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.