Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Vaidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. P. (T. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 4 d. 00:48 val. iki 2017 m. birželio 4 d. 13:47 val. (1 para) ir nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (2 paros),

2) 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, vartoti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta 1 (viena) laikino sulaikymo para, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei O. K., o būtent: jis 2023 m. gruodžio 2 d. 18:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 prom. girtumas, žodinio konflikto metu vieną kartą spyrė sugyventinei į kairįjį šoną ir taip smurtaudamas prieš šeimos narę – sugyventinę O. K. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. P. parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. 18:00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės O. K. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji paėmė jo degtinės butelį, kuris stovėjo šalia sofos. Konflikto metu jis jai negrasino ir jos nemušė. Kodėl ji paskambino į policiją pasakyti negali. Konflikto metu jis su ja vartojo alkoholį. Jis buvo išgėręs apie 300 gramų degtinės. Tarp jų tokie konfliktai yra dažni, kai jie vartoja alkoholį. Daugiau ką nors apie įvykį nieko pasakyti negali. Kol vyks tyrimas, gyvens pas savo draugą M. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Su jam pateiktu įtarimu sutiko, kaltu prisipažino visiškai. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo spirti savo sugyventinei O. K. vieną smūgį į jos kairįjį šoną ir dėl to labai gailisi. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido.

Kaltinamojo T. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje T. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. T. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš sugyventinę O. K. panaudojo fizinį smurtą. Be T. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti bei įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog T. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę O. K., tai yra tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei į kairįjį šoną ir tokiu savo tyčiniu smurtiniu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą. T. P., atlikdamas smurtinius veiksmus O. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka apibrėžta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu T. P. ir O. K., nors ir nebuvo oficialiai susituokę, bet ilgą laiką gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl pripažintina, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. P. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę T. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. T. P. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajai sveikata nebuvo sutrikdyta, tik sukeltas fizinis skausmas, kurį nukentėjusioji įvertino kaip nestiprų. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas už administracinius nusižengimus, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Kaltinamasis pasirašytinai nurodė, kad sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, jam skiriama 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. P. paskirtina galutinė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą (trisdešimties) parų arešto bausmę įskaitytinas laikas, kai T. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 2 d. 21:00 val. iki 2023 m. gruodžio 3 d. 11:38 val., 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, nors buvo teistas, bet paskirtą bausmę atliko, po bausmės atlikimo administracinių nusižengimų nepadarė, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau taikant atitinkamus įpareigojimus, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, T. P. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinius gėrimus.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. (T. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, T. P. (T. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kai T. P. (T. P.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 2 d. 21:00 val. iki 2023 m. gruodžio 3 d. 11:38 val., 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, T. P. (T. P.) paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinius gėrimus.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. P. (T. P.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.